Lapkričio 8 d. Regioninės Telšių ligoninės didžiojoje salėje įvyko konferencija apie vidaus ligų aktualijas, kurios organizatoriai: Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija, „Lietuvos gydytojo žurnalas“, www.emedicina.lt, Regioninė Telšių ligoninė ir Telšių rajono savivaldybė. Renginio metu buvo pristatyti vidaus ligų tyrimai ir naujos gydymo rekomendacijos.
Justina Lukošienė
Vadovė pristatė ligoninę
Konferenciją sveikinimo žodžiu atidarė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. „Kai kas nors nutinka, jūs visada stovite pirmose gretose. Jūs neskaičiuojate nei laiko, nei savo jėgų, kad padėtumėte žmonėms. Didelė padėka ir pagarba už tai, kad atiduodate visą save tam, jog kiekvienas iš mūsų būtume sveiki. Jūs esate būtent tie, kurie turite duotybę prisiliesti prie gamtos paslapčių, kurie mato tiek žmogaus gimimą, tiek jo mirtį. Kelkite savo kompetencijas, jūs esate labai protingi, išmintingi, gabūs, o tokios konferencijos visada dar labiau praplečia akiratį“, – į susirinkusią medikų bendruomenę kreipėsi rajono vadovas.
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė savo ruožtu padėkojo konferencijos organizatoriams, dalyvavusiems profesoriams, merui, skiriančiam labai daug dėmesio ligoninei ir joje dirbantiems medikams. Kadangi buvo susirinkusi medikų bendruomenė ne tik iš Telšių, bet ir iš Plungės bei Mažeikių, gydymo įstaigos vadovė pristatė ligoninę. „Esame viena didžiausių daugiafunkcių gydymo įstaigų, teikiančių antrinio lygio stacionarines ir ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Vakarų Lietuvos gyventojams. Įstaigoje šiuo metu funkcionuoja 15 medicininių padalinių, dirba 502 darbuotojai, iš kurių 89 gydytojai bei 183 slaugos/akušerijos specialistai. Per 2022 m. gydyta 6292 stacionarinių ligonių, ambulatorinių apsilankymų Konsultacinėje poliklinikoje skaičius siekė 99 tūkst. 882. Per 2023 m. 9 mėnesius gydyta 5715 stacionarinių ligonių, ambulatorinių apsilankymų Konsultacinėje poliklinikoje skaičius siekė 77 tūkst. 23. 2022 m. Regioninės Telšių ligoninės dalininku tapo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Per 2023 m. devynis mėnesius pas mus atvyko dirbti 13 naujų gydytojų, per praėjusius metus naujai įdarbinome apie 20 gydytojų, o dar prieš metus – 16. Vykdomi projektai: Geriatrijos paslaugų plėtra VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje; Ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų tuberkulioze sergantiems asmenims gerinimas Telšių rajone; Priėmimo-skubiosios pagalbos ir Reanimacijos skyrių modernizavimas. Sunkiai, bet, manau, šiais metais pagaliau „išgimdysime“ Geriatrijos skyrių. Turime kuo didžiuotis: esame patvirtinti atramine insultų klasterio bei pirmo lygio traumų centro ligonine; nuolat augantis Akušerijos-ginekologijos skyriaus pacienčių skaičius; didėjantis dienos chirurgijos bei Ortopedijos-traumatologijos skyriaus teikiamų paslaugų skaičius; šiuolaikinės diagnostikos galimybės. Bet, kaip aš sakau, visa, ką turime geriausio, yra mūsų žmonės. Ne pastatai, ne aparatai, nes be žmonių jie nusteiks paslaugų. Žmonės yra mūsų progreso variklis“, – akcentavo J. Seiliuvienė, pridūrusi, kad Regioninė Telšių ligoninė jauniems specialistams siūlo puikias sąlygas: darbo ir savirealizacijos galimybes novatoriškoje komandoje, naudojant šiuolaikines diagnostikos bei gydymo priemones; konkurencingą darbo užmokestį; rezidentūros studijų kainos apmokėjimą arba 7000 eurų paramą, mokamą 3 metus iš eilės, trūkstamo gydytojo specialisto poreikiams tenkinti; 5000 eurų vienkartinę išmoką trūkstamiems slaugos bei akušerijos specialistams; būsto nuomos, kelionės išlaidų kompensavimą. „Šiandien jauni žmonės po studijų nebebijo grįžti ar atvykti į rajono ligonines. Mitas, kad dirbant rajono ligoninėje, nėra savirealizacijos, sumažėja galimybių kasdieniame darbe taikyti inovatyvias technologijas ar sustoja tavo akademinis tobulėjimas. Tai patvirtina ir mūsų bendruomenės nariai, kurie nusprendė darbą didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose iškeisti į darbą Žemaitijos sostinėje. Šie žmonės savo entuziazmu, motyvacija, profesionalumu ir meile darbui, aplink save buria komandą ir kartu kuria organizaciją bei jos kultūrą“, – teigė gydymo įstaigos vadovė, kuri kaip pavyzdžius paminėjo Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėją Tomą Lūžą, Vaikų ligų skyriaus vedėją Eglę Lysovienę, Ortopedijos-traumatologijos vedėją Ali Khalil Chahine bei būsimo Geriatrijos skyriaus vedėją Benediktą Radavičių.
Apie Telšių rajono savivaldybės steigiamą Sveikatos centrą
Telšių rajono savivaldybės vyriausioji specialistė Indrė Šimulytė-Butkienė kalbėjo apie Telšių rajono savivaldybės steigiamą Sveikatos centrą. Pasak jos, tai yra sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo forma, kuri padės sujungti į vieną tinklą bazines, būtiniausias paslaugas, kuriomis gyventojai naudojasi dažniausiai, t. y. pirminės ir antrinės specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos, odontologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarinės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kt. paslaugas. „Sveikatos centrai padės užtikrinti gyventojams galimybę sveikatos priežiūros paslaugas gauti kuo arčiau savo namų. Šiuo metu yra rengiamas sprendimo projektas Telšių rajono savivaldybės taryboje dėl Sveikatos centro steigimo. Funkcinio ir struktūrinio bendradarbiavimo būdu Telšių rajono savivaldybės Sveikatos centro veikloje dalyvaus 5 privačios Telšių rajone veikiančios sveikatos priežiūros įstaigos, viena VšĮ sveikatos priežiūros įstaiga, kurios savininkė yra Telšių rajono savivaldybė. Struktūriniu būdu prie jos bus prijungtos dar 2 pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. Luokės ir Varnių, ir viena viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, kurios savininkė yra LR sveikatos apsaugos ministerija kartu su Telšių rajono savivaldybe, kaip dalininkė, – vardijo I. Šimulytė-Butkienė, pabrėždama, kad šių metu spalio 27 d. vyko antrasis posėdis, kurio metu susitarta dėl paslaugų teikimo, papunkčiui aptartos bendradarbiavimo sąlygos, bendro sutarimo metu nuspręsta į bazinių paslaugų paketą įtraukti hemodializės paslaugas.
Palygintas lėtinis skausmas su ūminiu
LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas pristatė pranešimą „Multimodalinė analgezija: sprendimai, taikymo rizika“, palygindamas lėtinį skausmą su ūminiu skausmu. Anot profesoriaus, nepaisant taikomų priemonių, Lietuvoje ir visame pasaulyje ūminio ir lėtinio skausmo valdymo žinios ir pats valdymas yra nepatenkinami. Lietuvoje lėtinio skausmo paplitimas – 20,98 proc. tarp suaugusiųjų. „Jei žiūrėtume į bendrą kontekstą, dažniausiai žmonės skundžiasi sąnarių skausmais. Daug kas galvoja, kad dažniausiai skausmas yra susijęs su onkologiniais susirgimais. Netiesa. Onkologinis skausmas lėtinio skausmo kontekste nesudaro 20 proc. Dauguma onkologine liga sergančių pacientų kamuojasi ne nuo vėžio sukeliamo skausmo, o nuo neuropatinio skausmo. Kai kalbame apie lėtinio ir ūminio skausmo malšinimą, turime suprasti, kad ar tai bus onkologinis ligonis, ar neonkologinis ligonis, reikia ne tik paskirti pacientui tam tikrus medikamentus, bet ir nepamiršti suteikti psichologinės ir dvasinės pagalbos. Turime pripažinti, kad šeimos/gydančiojo gydytojo vaidmuo, valdant skausminį sindromą, yra labai svarbus“, – dėstė A. Macas.
Kalbėdamas apie ūminį skausmą, prelegentas akcentavo, kad ūminis skausmas yra simptomas, o ne liga. Tai yra signalas, kuris rodo audinių pakenkimą. Trukmė yra iki 6 savaičių. Kai skausmas trunka ilgiau nei 3 mėnesius, jį galima vadinti lėtiniu. „Pastarųjų 20-ies metų klinikinės studijos patvirtino, kad iki šiol ūminis skausmas buvo malšinamas blogai. Visada ūminio skausmo malšinimas iš tiesų yra labai paprastas. Ūminio skausmo malšinimo principai: nustatyti skausmo priežastį; įvertinti intensyvumą pagal VAS (vizualinė analoginė skalė), trukmę, pobūdį; įvertinti gretutines ligas (parenchiminių organų būklę, gyvybinius rodiklius); prisilaikyti „laiptinės analgezijos“ principo pagal PSO; skirti individualią reikiamą dozę; nepakeliamą (VAS 9-10) ir stiprų (VAS 6-8) skausmą malšinti nedelsiant; pakartotinai vertinti skausmą; užtikrinti nuolatinę efektyvią analgeziją. Noriu pabrėžti, kad skausmo vertinimas yra vienas iš svarbiausių elementų, apsprendžiančių ūminio skausmo gydymą. Skausmą turi vertinti ir pacientas, ir gydantis personalas“, – pasakojo medikas, apibendrindamas, jog vaistų nuo skausmo yra labai daug ir anesteziologai, skausmo gydymo specialistai, šeimos gydytojai, neurologai žino, kad skausmo malšinimas turi būti pakopinis. Jei taip nėra, gydymas nėra veiksmingas ir vystosi lėtinis skausmas. Tuomet pats skausmas jau nebėra simptomas ar sindromas. Lėtinis skausmas yra liga. Tam, kad taip nenutiktų, reikia, kad žmonės skausmą malšintų prasmingai ir teisingai.
„Geriatrija – ateities medicina“
Regioninės Telšių ligoninės gydytojas geriatras Benediktas Radavičius savo pranešimą „Geriatrija – ateities medicina“ pradėjo nuo esminių sąvokų, su kuriomis supažindino susirinkusius medicinos darbuotojus. „Gerontologija – plati sąvoka, apimanti senėjimo teorijas, biologinius, sociologinius, psichologinius ir ekonominius senėjimo aspektus. Praktinis gerontologijos tikslas – atrasti priešlaikinio senėjimo ir įvairių ligų prevencijos būdus, suprantant, kad senėjimo procesas yra labai individualus. Geriatrija – mokslo sritis, nagrinėjanti senstančių žmonių sveikatos išsaugojimo ir gerinimo klausimus, senų žmonių ligų profilaktiką, kliniką, gydymą, socialinius aspektus. Geriatrijos skyriuose gydomi ligoniai – 60 metų ir vyresni asmenys, kai senėjimo proceso sukeltus pakitimus lydi keletas ligų (ūmių ar paūmėjusių lėtinių), kurios mažina paciento funkcinį savarankiškumą. Kiekvieno žmogaus senėjimą nulemia genetiniai veiksniai, mityba, socialinės sąlygos, su amžiumi susijusios ligos. Normalus (pirminis), endogeninis senėjimas – tai rūšiai būdingas degeneracinis procesas, kurį galima apibūdinti kaip organizmo funkcinio rezervo mažėjimą ar tikimybės numirti didėjimą. Patologinis senėjimas – reliatyvi sąvoka – tai nuokrypis nuo normalios senėjimo eigos, ankstyvas organizamo susidėvėjimas. Taigi, kaip sakė žymus mokslininkas I. Pavlovas: „Visi galime būti ilgaamžiais. Mes patys nesaikingumu, netvarkingumu, bjauriu organizmo alinimu gerokai sutrumpiname savo gyvenimo laiką“, – citavo B. Radavičius.
Tęsdamas savo pranešimą, geriatras pažymėjo, jog skubios geriatrijos pagalbos skyrių uždaviniai yra atstatyti ir palaikyti pacientų galimybę nepriklausomai gyventi savo namuose, pagerinti funkcinę būklę, gyvenimo kokybę, reintegruoti pacientus į jų įprastą socialinę aplinką, atrinkti pacientus, kuriems reikia stacionarinio gydymo. „Dažniausiai indikacijos stacionarizuoti į skubios geriatrinės pagalbos skyrių yra šios: somatinės ir/arba psichogeriatrinės ligos, reikalaujančios stacionarinio gydymo; funkcinės būklės pablogėjimas, mažinantis paciento savarankiškumą; reabilitacijos priemonių poreikis. Geriatrijos skubios pagalbos skyriaus stiprybės: išsamus geriatrinis ištyrimas (GDS, MMSE, 6-CIT testas, MNA arba NRS 2002 skalės, Barthel testas, IADL, pusiausvyros ir eisenos testai, griuvimų rizikos vertinimas; komandos darbas (geriatras, slaugytojas, kineziterapeutas, psichologas, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas…); biopsichosocialinis modelis; geriatrijos klinikinių universitetinių ikidiplominių ir podiplominių studijų bazė“, – vardijo medikas, paaiškindamas, jog išsamus geriatrinis ištyrimas – tai daugiadimensinis, interdisciplininis diagnostinis procesas, kuriuo siekiama išaiškinti fizines, socialines, psichologines ir funkcines ligoto geriatrinio paciento problemas, siekiant sudaryti koordinuotą ir integruotą gydymo ir ilgalaikės priežiūros planą. Moksliniai tyrimai įrodė, kad išsamus geriatrinis tyrimas gali padidinti pacientų išgyvenamumą ir sumažinti pacientų nukreipimo į ilgalaikio gydymo ir slaugos įstaigas riziką.
Pasak prelegento, geriatrijos įstaigoms keliami infrastruktūros reikalavimai, kuriuos stengiamasi pritaikyti ir Regioninėje Telšių ligoninėje, įrenginėjant Geriatrijos skyrių. „Turi būti neįgaliesiems pritaikytos palatos, pakankama erdvė judėjimui neįgaliojo vežimėliu, platūs koridoriai, gerai matomi turėklai, nedideli atstumai pacientams judėti, socialinės veiklos patalpos (salės, koridoriai, vestibiuliai, valgyklos), balansas tarp vienviečių ir dviviečių palatų, individualios ir grupinės reabilitacijos paskirties patalpos (kineziterapijai, ergoterapijai) ir t. t. Mūsų Geriatrijos skyrius turi 9 dvivietes ir 2 vienvietes palatas. Taip pat yra bendra užsiėmimų patalpa ir vestibiulis. Stengiamės išlaikyti tuos principus – atskirti erdves, palatas pažymėti skirtingomis spalvomis, turėklus pažymėti kontrastingai, jog gerai matytųsi. Galime pasidžiaugti, kad turėsime vidinį kiemą“, – rodydamas būsimo Geriatrijos skyriaus nuotraukas, apžvelgė B. Radavičius.
Po kavos pertraukos vyko antra konferencijos sesija, kurios metu LSMU Medicinos fakulteto dekanas prof. dr. Andrius Macas skaitė pranešimą „Tarp kraujavimo ir trombozės“, LSMU Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas prof. Raimondas Kubilius kalbėjo apie ilgaamžiškumą ir širdies-kraujagyslių ligas, diagnostikas ir gydymo panašumus, taip pat pristatė pranešimą „ŠKL ir aritmijos – koks gydymo pasirinkimas“.