Lapkričio 16 d. Telšių „Kranto“ progimnazijos aktų salėje įvyko Telšių rajono mokytojų susitikimas su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininku Andriumi Navicku. Susirinkę „Kranto“ ir „Germanto“ progimnazijų pedagogai su švietimiečių profsąjungos pirmininku aptarė labiausiai rūpimus klausimus, susijusius su artėjančia antrąja mokytojų streiko banga.
Justina Lukošienė
Pradėdamas savo kalbą, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas pirmiausia padėkojo susirinkusiems Telšių rajono mokytams už jų pilietiškumo ir vieningumo pavyzdį, nešant didžiausią naštą 2008 metais, kuomet vyko neterminuotas Lietuvos mokytojų streikas. „Jeigu ne jūs, žemaičiai, tai galbūt manęs čia nebūtų. Jeigu prisimenate, tuomet prie streiko prisijungė ir Zarasų susivienijimas, vienintelis Aukštaitijoje, kuriam vadovavau.
Apmaudu, kad ta situacija pasikeitė, nes dabar daugiau mokyklų streikuoja Aukštaitijoje, o ne Žemaitijoje. Kaip matote, propaganda ir demagogija visada buvo ta pati. Vyriausybės nelabai kuo pasikeitė, visąlaik buvo sudarinėjamos darbo grupės ir lygiai tokie patys scenarijai. Jeigu pavardės buvo daugmaž kitos, tai darbo grupėje tuomet buvo Rūta Osipavičiūtė, kuri pasirašinėdavo įvairius protokolus, bet visam tam vadovavo ir dabar vadovauja tas pats žmogus – Audrius Jurgelevičius“, – sakė švietimiečių profsąjungos pirmininkas, kritikuodamas 4 profesines sąjungas, pasirašiusias susitarimą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jo teigimu, susitarime neįtvirtinami jokie reikšmingi įsipareigojimai mokytojams. „Baziniai reikalavimai – kad darbo užmokestis siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), mokinių skaičiaus klasėje mažėjimas, bazinio apmokėjimo tvarkos pakeitimai. Ten sutarta, jog nė vienas iš šių esminių klausimų keičiamas nebus. Mokytojai buvo apgauti – pasinaudota profsąjungų silpnumu ir nesugebėjimu atstovauti mokytojams“, – pasakojo A. Navickas. Sudarytame susitarime numatoma ieškoti sprendimų dėl atlyginimų bei įgalinti savivaldybes mažinti mokinių skaičių klasėse. LŠDPS pirmininko nuomone, patvirtinus kitų metų biudžetą, lėšų atlyginimams didinti nepakaks, o savivaldybės nėra suinteresuotos mažinti mokinių skaičių klasėse. „Dėl etatinio apmokėjimo yra sutarta ieškoti sprendimų. Bet patvirtinus šių metų biudžetą, jokių lėšų sistemai tobulinti nebus numatyta. Kalbant apie mokinių skaičiaus klasėje mažinimą, sutarta, kad tai galės spręsti savivaldybės. Kiek bendraujame su merais, tiek matome, jog niekas šio klausimo nespręs. Jeigu metodikoje, kurią nustato Vyriausybė, nebus patvirtinta lėšų, tuomet rekomendacijų finansiškai negalės įvykdyti“, – akcentavo A. Navickas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) lapkričio 22 dieną po šešių savaičių pertraukos atnaujins streiką. Neterminuotą streiką profesinė sąjunga pradėjo rugsėjo 29 d., o spalio 12-ąją perėjo į pasyvesnę streiko fazę iki lapkričio 22 d., kai Seimas imsis valstybės biudžeto projekto svarstymo. Kaip informavo A. Navickas, lapkričio 22 d. 16 val. vyks mokytojų mitingas prie Seimo. Streikuojantys pedagogai planuoja surinkti algalapius ir juos nunešti į Seimo kanceliariją, taip parodydami Seimo nariams, koks yra realus mokytojų darbo užmokestis. Profsąjungos pirmininkas neabejoja, kad šįkart antroji streiko banga bus dvigubai stipresnė, mat tikimasi iki 5 tūkst. mokytojų. LŠDPS duomenimis, per pirmąjį streiko etapą protestavo 189 ugdymo įstaigos. „Tikrai bus naujai streikuojančių mokytojų ir mokyklų, jų bus daugiau, nei buvo pirmos streiko bangos metu. Skaičiuojame, jog prie streiko papildomai prisijungs 30 mokyklų, tikimės iki 5 tūkst. pedagogų“, – sakė A. Navickas, pridurdamas, kad didžiausias streikuojančių mokyklų aktyvumas pastebimas Klaipėdoje, Alytuje, Kaišiadoryse, Panevėžyje, Šiauliuose, taip pat streike aktyviai dalyvauja ir sostinės mokytojai. Pasak jo, profsąjunga kelia tuos pačius reikalavimus kaip ir anksčiau: didinti mokytojų atlyginimus jau nuo šio rugsėjo 20 proc., nuo kitų metų sausio – 30 proc., mažinti moksleivių skaičių klasėse, mokytojų darbo krūvį bei gerinti darbo sąlygas.
Susitikime dalyvavo ir LŠDPS pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė, dirbanti Vilniaus Žemynos progimnazijoje anglų kalbos mokytoja, kuri su kitais pedagogais 2018 metų pabaigoje ne tik streikavo už mokytojų darbo sąlygų gerinimą, bet ir „apsigyveno“ tuometėje Švietimo ministerijoje. Anot jos, 2018 metais stebėta švietimo situacija kėlė absurdo jausmą – su mokytojais kalbėtis ministerija apskritai nenorėjo, jautėsi arogancija ir šaltumas, tačiau pedagogus šis įvykis ypač sustiprino. „Likti ministerijoje motyvavo ne tik kolegų vienybė, bet ir absurdo jausmas, kurį tuomet asmeniškai jaučiau. Pamenu, kai buvau Seime, vyko kažkoks susitikimas, kurį ėjau stebėti kaip mokytoja. Ten būnant, suvokiau, iki kokio absurdo valdžioje vyksta diskusijos. Supratau, kad buvau neišprususi profesinės sąjungos atžvilgiu, ir man buvo gėda, kad mane mulkino tiek metų“, – prisiminė pedagogė.
„Mūsų progimnazijos klasėse mokosi po 30 mokinių, pradinukų priima daugiau nei gali, kadangi taupo etatus. Spalio mėnesį mažėjo mūsų atlyginimai. Aš paėmiau mažiau pamokų, nes 28 man yra per daug, taip pat atsisakiau auklėjamosios klasės, kadangi dar ir kitur dirbu. Ir vos etatą su trupučiu turiu. Esu metodininkė, 20 metų stažas. Tačiau yra kolegių, kurios turi 30 ir daugiau kontaktinių valandų (pamokų) per savaitę. Tai yra visiškas išsekimas. Tu nei matai savo vaikų, nei namuose grįžęs kažką gali pasidaryti… Darysime akciją, dar kartą suskaičiuosime, kiek už tą etatą gauname, ir tuos lapelius nunešime į Seimo kanceliariją. Jei atsiras bent vienas mokytojas, kuris gauna 1400, tai tikrai jam įteiksime visą glėbį gėlių. Labai kviečiame jungtis prie mitingo. Visada tikimės, kad kažkas kitas už mus tą padarys, bet mums reikia jūsų, nes be jūsų visų esame niekas“, – į susirinkusius pedagogus kreipėsi LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
Praėjusį trečiadienį švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas dar kartą išsiuntė A. Navicko vadovaujamai profesinei sąjungai kvietimą pratęsti derybas ir atnaujinti kolektyvinę sutartį. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga ketvirtadienį pranešė gavusi ir apsvarsčiusi tokį ministro pasiūlymą. Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikti pasiūlymai yra nepriimtini, tačiau profsąjunga pasiūlė susitikti ir dėl jų. Viena iš pedagogių kreipėsi į profsąjungos pirmininką su klausimu, ar įmanoma bent maža viltis, kad šio susitikimo su švietimo, mokslo ir sporto ministru metu pavyks susitarti ir mokytojams nebereikės streikuoti. A. Navickas teigė norintis tos vilties ir susitarimo, kad nebereikėtų streikuoti, bet visgi mano, kad reikia išlikti realistais, stipriai priimti bet kurį variantą. „Jeigu bus tas susitarimas, tuomet labai gerai. Jeigu nebus, mes esame pasiruošę streikui kaip niekad anksčiau. Mūsų organizacija turbūt vienintelė Lietuvoje už streiką kompensuoja išlaidas visiems mokytojams. Jau nuo pat pirmų streikų supratome, kad mokytojams be atlyginimo, kuris ir taip nėra didelis, pragyventi mėnesį ar daugiau, kai trunka streikas, yra sudėtinga. Man atrodo, kad mes ir toliau spausime Vyriausybę ir Seimą. Man patiko Barako Obamos žodžiai, kai jį išrinko prezidentu: „Aš tikrai dirbsiu gerai. Jeigu jūs visi mane spausite, tai aš dirbsiu labai gerai.“ Argi negalėtų taip būti ir šiuo atveju? Kai pamato, kad visuomenė ar organizuota grupė žmonių ateina, nori susitarti ir įrodo, jog reikia spręsti kai kurias problemas. Manau, kad mes tuos dalykus pajudinsime“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.
Paklausus apie tolimesnius planus, susijusius su mokytojų streiku, A. Navickas patikino, kad artimiausias planas – 22 d. mitingas prie Seimo, o toliau sprendimai dėl streiko bus priimami pagal tai, kaip elgsis Vyriausybė ir Seimas. „Galvojame nedaryti nuolatinio streiko, žiūrėsime į datas, jeigu Seimas vėl nukėlinės kažkokius svarstymus. Tuomet vėl dieną ar dvi streikuosime, tokiu būdu išlaikant spaudimą. Buvo mokyklų, kurios piktinosi, kad mes padarėme pertrauką, bet sutikite, jeigu nebūtume jos padarę, tai dabar niekas nestreikuotų, Seimas labai ramiai tą biudžetą apsvarstytų. Dabar mes ateiname su dar didesne banga“, – konstatavo LŠDPS pirmininkas.