Švenčiant Žemaitijos sostinės 232-ąjį gimtadienį, įžiebta žaliaskarė

Trečiadienį, gruodžio 6 d., pakiliai, džiaugsmingai ir puošniai Telšių miestas sutiko savo 232-ąjį gimtadienį. Vyko koncertai, kalėdinė mugė, gyventojų laukė nemokamos ekskursijos, parodos, interaktyvūs žaidimai, buvo apdovanoti Telšių rajono meno kūrėjai ir, pagaliau, įžiebta kalėdinė Žemaitijos sostinės eglė.
Kadangi Telšių miesto gimtadienis sutampa su kalėdiniu laikotarpiu – miesto puošybai buvo skirtas ypatingas dėmesys. Šiemet Kalėdų eglės sužibo net dviejose Žemaitijos sostinės erdvėse: Katedros ir Turgaus aikštėse. Pagrindinė miesto eglė suspindėjo Katedros aikštėje – kaip visada natūrali, pasidabinusi tūkstančiais mažų lempučių. Tokia pati, tik sumažinta – apie 2 metrų aukščio – eglutės versija įsižiebė Turgaus aikštėje. Tik ją savo letenoje laiko ne kas kitas, o 8 metrų aukščio didingai apšviesta lemputėmis geležinė žemaitiška meška.
Pasipuošusios dvi miesto erdvės, tarsi susijungusios į vieną nedidelį kalėdinį miestelį, kvietė gyventojus bei svečius pėstute pasivaikščioti po 232-ąjį gimtadienį švenčiančius bei šv. Kalėdų laukiančius Telšius. O kad tiek mažiems, tiek dideliems būtų dar linksmiau – pramogos laukė nuo „meškos iki Katedros vartų“. Baseinėlyje, šalia milžiniškos geležinės meškos Turgaus aikštėje, sužaliavo mažesnių eglučių miškas. Žemaitijos turizmo informacijos centras kvietė išbandyti jėgas interaktyviame žaidime, prie pagrindinės miesto eglės, Katedros aikštėje, įsikūrė tradicinė NVO kalėdinė mugė, koncertavo Telšių kultūros centro kolektyvai, vyko nemokamos ekskursijos, parodos, skirtos Telšių miestui, bei kitos žiemiškos (ir ne tik) pramogos. Na, o šventę vainikavo atlikėjo Donato Montvydo gyvo garso koncertas.
Dvasinį jaukumą Žemaitijos sostinėje kalėdiniu laikotarpiu teikė išskirtinė stiklo plokščių Betliejaus prakartėlė, savo dydžiu vienintelė tokia Lietuvoje. O kalėdinę nuotaiką kurstė Telšių vyskupijos vyskupo rūmų kieme rajono bendruomenių, įmonių, įstaigų, organizacijų papuošta kalėdinių eglučių alėja.

Parodos ir ekskursijos skirtos Telšių miesto gimtadieniui
Telšių gimtadienio proga – Žemaičių muziejaus „Alka“ Sakralinio paveldo ekspozicijoje vyko parodos „Įsivaizduojant miestą: XIX a. Telšių planai ir žemėlapiai“ pristatymas. Na, o Žemaitijos turizmo informacijos centras telšiškiams miesto gimtadienio proga dovanojo nemokamą ekskursiją „Iš mažos Telšės – dideli Telšē “.
Taip pat Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje pristatyta Telšių gimtadieniui skirta paroda „(Ne)pamiršti Telšiai: nematytos XX a. nuotraukos“. Joje eksponuojamos archyvinės senųjų Telšių nuotraukos. „Sąmoningai parinkome XX a. pradžioje, viduryje ir pabaigoje darytas fotografijas, – teigė parodos iniciatorė, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo vadovė Alma Jankauskienė. – Užaugo jauna karta, kuri nemačiusi ir nežino, kaip atrodė senieji Telšiai. O vyresnioji karta nuotraukose galės išvysti savo jaunystės miestą.“ Padėkojusi Telšių rajono savivaldybei bei Karolinos Praniauskaitės viešajai bibliotekai už pagalbą organizuojant parodą, A. Jankauskienė pabrėžė, jog žmonės miršta, o nuotraukos – ne.

Apdovanoti Telšių rajono meno kūrėjai
Po parodos atidarymo iškilmingai pasveikinti šių metų Telšių rajono meno kūrėjai. Apdovanojimas už etnografijos puoselėjimą, už 35 metų kūrybinį darbą įteiktas Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks” vadovei Ritai Macijauskienei.
Per savo 35 metų kūrybinės veiklos įdirbį R. Macijauskienė yra parengusi per 100 įvairaus pobūdžio originalių kultūros projektų. R. Macijauskienės parengti projektai yra tapę ryškiu kultūros reiškiniu ir sulaukę ne tik didelio pasisekimo, bet ir gražių atgarsių visoje Lietuvoje. Jos projektų rezultatai ne kartą buvo viešinami socialiniuose tinkluose, rodė kabelinės televizijos, rengti reportažai LRT televizijai.
R. Macijauskienė viena iš pirmųjų pradėjo organizuoti tarptautinį vaikų ir jaunimo folkloro festivalį „Aš pasiejau veina popa“, kuris yra vienintelis tokio pobūdžio išlikęs festivalis Lietuvoje.
Meno kūrėjų premija apdovanotas ir Telšių miesto garbės pilietis, prof. Romualdas Inčirauskas. Prof. R. Inčirausko kūryba jau 40 metų daro ženklią įtaką Telšių miesto ir Žemaitijos regiono vizualinės kultūros plėtrai. Profesorius tiek pat metų paskyrė pedagoginei akademinei veiklai ir yra išugdęs daug žymių metalo ir juvelyrikos menininkų. Jam vadovaujant, studentų sukurti bakalauro studijų baigiamieji darbai praturtino Telšių miesto viešąsias erdves.
Nuo 1979 m. R. Inčirauskas yra surengęs daugiau kaip penkiasdešimt autorinių parodų, dalyvavęs daugelyje bendrų parodų, simpoziumų, plenerų, konkursų.
Jo darbų yra įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai: Britų muziejus Londone, A.Puškino dailės muziejus Maskvoje, Nelli Markka muziejus Alajarvi, Suomijoje, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune, Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centras, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Žemaičių muziejus „Alka“, Mažosios Lietuvos muziejus Klaipėdoje, Klaipėdos jūrų muziejus ir t. t., bei privatūs kolekcininkai Lietuvoje, Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje, Suomijoje, Japonijoje, Izraelyje, JAV ir kitur.
Svarbiausi dailininko kūriniai įgyvendinti Telšių viešosiose erdvėse tapo neatsiejama Žemaitijos sostinės savastimi. Dar 1992 m. Telšių laikrodžio bokšte sukurta skulptūra „Meška“ šiandien yra miesto simbolis, o Telšių Šv. Antano Paduviečio katedros fasadinės durys, sukurtos 2007-2009 m. (archit. A. Žebrauskas), – vienas monumentaliausių kūrinių, skirtų Žemaitijos Krikšto istorijai.
Telšių rajono meno kūrėjų laureatus pasveikino Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus. Rajono vadovas pabrėžė, kaip yra svarbu puoselėti ir vertinti meną bei pasidžiaugė, jog miesto gimtadienio proga apdovanoti du skirtingi kūrėjai: vienas – kuriantis meną žmonių akims, kitas – ausims.

Įžiebtos abi miesto eglės
Vakare Žemaitijos sostinės padangėje suspindėjo abi miesto eglės: Katedros ir Turgaus aikštėse. „Viena iš pagrindinių užduočių, kurią kėliau miesto gimtadieniui – tai, kad Telšiai susijungtų į vieną visumą, – eglės įžiebimo šventėje kalbėjo Telšių rajono savivaldybės meras T. Katkus. – Todėl šiemet sužibės net dvi eglės: viena, kaip ir Vilniuje, Katedros aikštėje, o kita – pati mažiausia eglutė Lietuvoje, bet kurią laiko didžiausia meška visoje šalyje – Turgaus aikštėje.“
Už nuostabiai papuoštą miestą, už padovanotą kalėdinę nuotaiką meras dėkojo Telšių Kalėdų ambasadorei, floristei Birutei Lekavičiūtei, miesto seniūnui Česlovui Ubartui, Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus darbuotojoms, Telšių kultūros centro komandai, šventės bendraautoriams bei visoms įstaigoms ir organizacijoms, kurios prisidėjo prie šios šventės organizavimo.
Gyventojams T. Katkus palinkėjo laiko sau: „Sustokite, ištieskite nugarą, pakelkite galvą, giliai įkvėpkite ir raskite laiko pasidžiaugti tais mažais dalykais. Ačiū Jums visiems ir pabūkime šiandien drauge, nes juk Kalėdas kuriame visi kartu!“
Savo ruožtu Telšių miesto seniūnijos seniūnas Č. Ubartas padėkojo telšiškei Aldonai Keinienei, kuri Žemaitijos sostinei šiemet padovanojo nuostabią eglę.

Padėka bendraautoriams
Šios šventės nebūtų tokios spalvingos, o Žemaitijos sostinė tokia puošni be stiprios bendruomenės pagalbos.
Nuoširdžiai dėkojame šventės bendraautoriams: UAB „Mano būstas“; Labdaros ir paramos „Fondas Janukonis“; AB „ORLEN Lietuva“; UAB „Telšių statyba“; UAB „Virdaleka“; Kredito unijai „Germanto lobis“; UAB „Global Pack“; UAB „Ežerūna“; Restoranui, svečių namams „Bohema“; Grožio salonui „Madmuazelės namai“; Restobarui „Harmony Lounge“; Spaustuvei „Spaudos lankas“; Keramikos studijai „Insula“; Nagų grožio salonui NAILS BY A. D.; Sporto klubui „Vitaminas“.
O taip pat informaciniams rėmėjams – laikraščiams „Telšių ŽINIOS“ ir „Kalvotoji Žemaitija“.
Su Jūsų pagalba Žemaitijos sostinė šiemet pasinėrė į neužmirštamą šventinį laikotarpį. (Telšių r. sav. inf.)