Slaugytojos profesijos prestižas kuriamas darbais, gebėjimais ir noru tobulėti

Iš kairės: Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus slaugytojos padėjėja Agnė Beržanskytė, Vidaus ligų skyriaus vyresnioji slaugytoja Loreta Kumžienė, ligoninės laikinoji vyriausioji slaugos administratorė ir Neurologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Daiva Paškauskienė, Operacinio skyriaus slaugytojų padėjėjos Stefa Žemeckienė ir Violeta Gustė, Geriatrijos skyrius slaugytojos padėjėja Loreta Gadeikienė ir Operacinio skyriaus slaugytojos padėjėja Andželika Vitkauskienė.

Apie slaugytojo vaidmenį šalies gydymo įstaigose kalbama seniai ir daug. Šiandien slaugytojas – savo srities profesionalas, gebantis ne tik bendradarbiauti, bet ir imtis lyderystės komandoje. Neabejotina, kad profesijos prestižą slaugytojai kuria patys: savo darbais, gebėjimais ir pasiekimais. Tai jaučiama ir Regioninėje Telšių ligoninėje.

Algirdas Dačkevičius

Daugelį metų savo šilumą, rūpestį ir šypseną pacientams bei kompetenciją šalia esantiems kolegoms dosniai dalijo Regioninės Telšių ligoninės vyriausioji slaugos administratorė Birutė Zavadskienė. Šiuo metu vietoj jos laikinai paskirta Daiva Paškauskienė, taip pat dirbanti Neurologijos skyriaus vyresniąja slaugytoja.
„Birutė Zavadskienė man buvo ir tebėra didžiulis autoritetas, skatinantis judėti į priekį, rodyti iniciatyvą kasdieniame darbe ir tuo pačiu įkvėpti kuo daugiau pasitikėjimo ir ryžto tiems, kurie nori profesiškai tobulėti“,– kalbėjo D.Paškauskienė.
Telšiškei, gimusiai ir užaugusiai Žemaitijos sostinėje, ligoninė – pirmoji darbovietė. Ji čia atvyko, baigusi Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą. Tuo metu laisvų slaugytojos etatų nebuvo, todėl pasiūlyta laikinai užimti Operacinės skyriaus tvarstomojo sanitarės pareigas. „Ilgai nesvarsčiusi, sutikau. Taip ir prasidėjo mano pirmieji žingsniai ligoninėje. Netrukus likimas nuvedė į Neurologijos skyrių, kur 8 metus dirbau bendrosios praktikos slaugytoja, o nuo 2004 metų esu Neurologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja. Medicinos srityje dirbu jau 28 metus“,– šypsodamasi kalbėjo pašnekovė, pastebėdama, jog įvairaus darbo patirtis jai ir dabar labai praverčia.
Pasak D.Paškauskienės, nuo to laiko, kai pradėjo savo darbą ligoninėje, labai pasikeitė požiūris į slaugytojo profesiją ir į pačią slaugą. Vienos seniausių profesijų prestižas tik augo. Tuo pačiu diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga. Jai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas, todėl slaugytojos privalo tobulinti profesines kompetencijas nepriklausomai nuo to, kokias studijas yra baigusios. Visgi, nepaisant laikmečio, išlieka pagrindinė vertybė – pagalba žmogui. Viskam – ir kiekvienam pašnekesiui apie sveikatą, ir parodyti ligoniui dėmesį ar suteikti rimtą pagalbą – reikalingi slaugytojai.
D.Paškauskienė akcentavo, jog slaugytojo profesijoje ypatingai svarbu mokėti bendrauti tiek su pacientu, jo šeimos nariais, tiek su visu personalu. Kokybiškam slaugos paslaugų suteikimui svarbus asmenybės charakterio lankstumas, gebėjimas savarankiškai atpažinti slaugos problemas, kūrybingai įgyvendinti slaugos veiksmus, laikytis darbo etikos, taisyklių ir instrukcijų. Užuojauta, kantrybė ir supratimas gali padėti įgyti pasitikėjimą, ypač su nerimaujančiais ar skausmą kenčiančiais pacientais. O svarbiausios slaugytojų savybės, pašnekovės manymu, yra sąžiningumas, atjauta, supratimas ir meilė žmogui. Šiame darbe labai svarbu gebėti suprasti, išklausyti ir priimti tinkamiausią sprendimą bei rasti sutarimą. Todėl labai padeda posakis: ,,Elkis su žmonėmis taip, kaip norėtum, kad su Tavimi elgtųsi‘‘.
Pernai Regioninėje Telšių ligoninėje 6610 pacientų suteiktos profesionalios slaugos paslaugos.
Žinoma, didžiausias iššūkis kyla tada, kai trūksta darbuotojų. Slaugytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje. Ne išimtis ir Telšiai. Ligoninėje yra užtikrintas kokybiškų slaugos paslaugų teikimas ir darbas vyksta, bet, susirgus darbuotojui ar išėjus į pensiją, spraga jaučiasi. Jaunų specialistų ateina vienetai, nes nevilioja atlyginimas. Slaugytojų darbas atsakingas ir sunkus, o ir krūvis neretai būna didelis, tenka nelengva emocinė našta bendraujant su pacientais, jų artimaisiais, visa komanda. Todėl labai svarbu, kad slaugytojų savivertė būtų aukšta, kad jos būtų išgirstos, vertinamos. Svarbu ir populiarinti šią profesiją pagal savo išgales.
D.Paškauskienė pateikė sektiną pavyzdį, kaip buvusi ligoninės valytoja Inga tapo slaugytoja. Tuomet ją į priekį judėti paskatino Reanimacijos skyriaus kolektyvas. Moteris kopti link išsvajoto tikslo ėmėsi būdama 38-erių metų. Pirmiausia po baigtų kursų tapo slaugytojos padėjėja, o po to nutarė žengti dar toliau ir mokytis. Šiandien ji – Reabilitacijos skyriaus slaugytoja. Vadinasi, kuo puikiausiai pasiteisina posakis, jog mokytis – niekada nevėlu.
Būtent B.Zavadskienė paskatino D.Paškauskienę ir Vidaus ligų skyriaus vyresniąją slaugytoją Loretą Kumžienę imtis svarbios misijos – Telšių regioninio profesinio mokymo centre po darbo skaityti paskaitas tiems suaugusiems asmenims, kurie nori tapti slaugytojų padėjėjais. „Per trejus metus paruošėme apie 50 slaugytojų padėjėjų. Vėliau kai kurios iš jų po mokslų tampa slaugytojomis“, – pasakojo pašnekovės. Jos pasidžiaugė, kad šiuo metu dvi moterys sėkmingai atlieka slaugytojų praktiką, o dar trys ruošiasi toliau mokytis ir tapti slaugytojomis. Pašnekovės labai vertina ligoninės administracijos poziciją sudaryti kuo palankesnes sąlygas tiems, kurie nori profesiškai tobulėti.
D.Paškauskienė, šiuo metu laikinai einanti ligoninės vyriausiosios slaugos administratorės pareigas, tokį pasitikėjimą laiko labai rimtu iššūkiu, reikalaujančiu ne tik labai gero savo srities išmanymo, bet ir tam tikrų vadybinių gebėjimų, diplomatiškumo.
Visas šias savybes yra pastebėjusi Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė. „Buvo toks metas, kai tris mėnesius susirgusią B.Zavadskienę pavadavo D.Paškauskienė. Tuomet ir įsitikinau jos profesionalumu, patraukė nuoširdumas ir kitos gerosios savybės“,– sakė ligoninės vadovė.