Ežero papuoštu kalvotu kraštovaizdžiu, neblogai išsilaikiusiu senamiesčiu, visur sutinkamomis mažosios architektūros formomis ir subtiliais meno kūriniais išsiskirianti Žemaitijos sostinė yra vienas gražiausių Lietuvos miestų, kuriame kiekvienas ras ką pamatyti ir kitiems parodyti. Tad po Telšius vaikštinėjančios turistų grupelės gyventojų jau seniai nebestebina. Didžioji dalis mūsų miestą aplankančių svečių atvyksta iš kitų Lietuvos vietovių, bet vis dažniau Telšių gatvėse skamba ir užsienio kalbos.
Stasys Katauskas
Sėkmingiausi Lietuvoje
Toks turistų antplūdis nebūtų įmanomas be aktyvios Žemaitijos turizmo informacijos centro (toliau TIC) veiklos. Praėjusią savaitę atidarytas ir šiemetinis turizmo sezonas. Atidarymo renginiai prasidėjo dar gegužės 15-ąją. Biržuvėnų dvare. Visą savaitę telšiškiai bei miesto svečiai turėjo galimybę dalyvauti nemokamose teminėse ekskursijose po Žemaitijos sostinę su gidais A.Daciumi, J.Tamašauskau, E.Kakanauskiene, A.Valackoniene, J.Buceviče, D.Popovič, V.Vaičekausku, kur būta galimybės pasivaišinti krupniku kavinėje, kurioje kadaise reguliariai lankydavosi žymus tarpukario tenoras Kipras Petrauskas, aplankyti katedros požemius ar pasikelti į išskirtinio grožio Kunigų seminarijos konferencijų salę ant Insulos kalno bei sužinoti, kuo miestas gyveno ir koks buvo prieš šimtą ir daugiau metų. Finaliniu turizmo sezono atidarymo akordu tapo sūrio gaudymo čempionatas ant Zakso kalno.
TIC vadovas Egidijus Vaškelevičius pasakojo, kad Telšius aplankančių turistų nuolat dugėja, kad didėja vidaus turizmas, o lankytojų iš užsienio skaičius vien per praėjusius metus išaugo keturis kartus. Ypač gausu praėjusiais metais buvo svečių iš Latvijos. Įvairūs duomenys rodo, kad Telšiuose įsikūręs turizmo informacijos centras yra trečias Lietuvoje pagal parduodamų suvenyrų kiekį, po dešimties metų pertraukos gautas sertifikatas, liudijantis, kad Telšiai 2023-iaisiais buvo sėkmingiausias turizmo traukos taškas visoje šalyje.
Pasak, E.Vaškelevičiaus, tai lemia viso turizmo plėtros srityje dirbančių žmonių kolektyvo kryptinga veikla. Pavyzdžiui, pernai daug bendradarbiauta Latvijos turizmo rinkoje, skleista informacija apie Telšius, dėtos pastangos, kad kaimynus ji pasiektų latvių kalba. Jau dabar planuojama tikslingai dirbti, pritraukiant į Žemaitijos sostinę turistus iš Vokietijos, Lenkijos, Estijos. Dirbama ir su anglakalbe rinka. Tikimasi, kad greitu metu pasirodys turistams skirtos informacijos ir žemaičių kalba. Puikiai pasirodyta didžiausiose Baltijos šalyse turizmo parodose „Adventur 2024“ ir „Balttour 2024“ Vilniuje bei Rygoje, kur aplenkti net tokie turizmo grandai kaip „Keliauk Lietuvoje“. Gegužės 20-ąją startavo internetinis projektas „KODAS2024. Summer edition“, kuriame žmonės gali rasti lankytinų vietų Telšiuose ir Savivaldybėje sąrašą, pabuvoti ten, pasidaryti asmenukę ir įkelti ją į projekto puslapį. Aplankę visas vietas, pretenduos gauti prizus, kurių sąraše dviračiai, nemokamos nakvynės, degustacijos bei kitokie apdovanojimai. Tad pabandyti apsilankyti visur, kur siūlo „KODAS2024. Summer edition“, tikrai verta. Paklaustas, kodėl šis projektas iš dalies vadinasi angliškai, E.Vaškelevičius kalbėjo, kad iki 43 proc. juo besidominčių žmonių yra užsieniečiai, kas liudija ir sparčiai augantį turistų susidomėjimą Telšiais už Lietuvos ribų.
Apgyvendinimo vietų dar nepakanka
Malonu, kad, pritraukiant turistus į mūsų kraštą, sklandžiai bendradarbiaujama su privataus verslo atstovais. Viena opiausių turizmo srities problemų Žemaitijos sostinėje šiuo metu yra viešbučių stygius sezono metu. Vasarą neretai mieste keblu rasti kur apsistoti žmonėms, atvykstantiems iš kitur. Gelbėja kaimo turizmo sodybos, atsirandančios nedidukės aikštelės kemperiams, bet, augant keliautojų srautams, apgyvendinimo paslaugų mūsų Savivaldybėje dar neužtenka.
Didžioji dalis kraštą aplankančių žmonių renkasi Telšius, vien turistų grupių ekskursijų su gidais mieste kasdien vyksta po keletą, o savaitgaliais ir po 12-14 per dieną. Bet pamažu populiarėja ir išvykos už miesto ribų. Ypač tokie reiškiniai kaip „Camino Lituano“ žygis Telšių rajone ar išvykos prie Šatrijos kalno. Jau dabar vienu vaizdingiausių „Camino Lituano“ maršrutų šalyje einantys keliautojai bei kiti žygeiviai gali naudotis ir galimybe pernakvoti, papusryčiauti atnaujintame Biržuvėnų dvare už simbolinį mokestį. Yra galimybė apsinakvoti ir Vyskupų rūmuose Telšiuose. Tiesa, potencialios galimybės turizmo infrastruktūros plėtrai Telšių savivaldybėje dar anaiptol neišnaudotos, ypač kalbant apie atokiau nuo miesto esančius turistų traukos taškus.
Turizmas ne tik garsina miestą. Tai ir papildomos pajamos bei galimybės verslui. Pirmiausia viešbučiams, kavinėms, kitoms apgyvendinimo bei maitinimo paslaugas bei pramogas siūlančioms įmonėms. Be to, didėjantis žinomumas padeda pritraukti daugiau žmonių, gerina miesto įvaizdį ir kuria prielaidas tolesnei sėkmingai Telšių bei viso regiono plėtrai. Nors patys Telšiai jau yra tapę vienu iš greičiausiai augančių traukos taškų Baltijos šalyse, dar tikrai tebėra neišnaudotos visos galimybės turizmo paslaugų verslui. Ypač tai pasakytina apie gražų, prie Lūksto ežero esantį Varnių miestą. Bet ir čia padėtis keičiasi. Neseniai atnaujintas Debesnų pelkės pažintinis takas ir apžvalgos bokštas, jau gegužės 31 d. buvusios Varnių kunigų seminarijos patalpose atsidarys šiuolaikinius standartus atitinkantis Žemaičių vyskupystės muziejus, kuriame sukaupta nemaža nacionaliniu mastu vertingų eksponatų iš visos vyskupystės, kadaise apėmusios didžiąją dabartinės Lietuvos dalį, teritorijos. Reikia tikėtis, kad privatus verslas susidomės galimybe pasiūlyti keliautojams bei vietos žmonėms aktualias paslaugas Lūksto ežero bei Varnių apylinkėse.
Geriausi sūrio gaudytojai – Lukošių šeimyna
Turbūt linksmiausiu turizmo sezono atidarymo renginiu tapo praėjusį sekmadienį vykęs sūrio gaudymo čempionatas ant Zakso kalno. Čempionato esmė – pagauti nuo kalno žemyn riedantį sūrį. Kurį pagauni, tas tavo. Tik, žinoma, jį dar reikia pagauti. Čempionato dalyviai varžėsi keliose skirtingose grupėse. Vaikų (per 5 m. ), moterų ir vyrų (per 16 m.) bei mišrioje senjorų ir vaikų. Prieš pat sekmadienio vakare vykusias varžybas nušniokštė trumpas, bet stiprus lietus su perkūnija. Bet žemaičių tai neatbaidė. Pasižiūrėti linksmo reginio susirinko beveik pora šimtų žiūrovų. Gal tik pačių čempionato dalyvių, ypač moterų grupėje, galėjo būti daugiau. Juolab, dalyviu tapti galėjo kiekvienas norintis. Tie, kurie visgi ryžosi, suteikė smagų reginį visiems susirinkusiems. Kiek juoko, kiek linksmybių čia būta.
Pirmieji varžėsi vaikai. Jiems reikėjo bėgti nuo kalno papėdės, ir kas pirmas pasieks viršuje gulintį didžiausią sūrį, tas nugalėtojas. Kiek tolėliau buvo padėti mažesni sūriai antros ir trečios vietos laimėtojams. Antros prie starto linijos stojo moterys. Joms jau teko vytis pakalnėn riedančią TIC vadovo E.Vaškelevičiaus paleistą sūrio galvą. Įdomu, kad nė viena nepavijo ir sūris išriedėjo už varžyboms numatyto ploto ribų, tad nugalėtoja tapo greičiausiai prie jau sustojusio sūrio nubėgusi sportininkė. Po to į kovą stojo vyrai. Patys greičiausi, jau lenkdamiesi sūrį pagriebti, slydo, krito vienas ant kito, o sūris riedėjo toliau. Bet neilgai. Netrukus, aplenkęs paslydusius, jį pasičiupo naujasis šių metų sūrio gaudymo čempionas.
Paaiškėjo, kad tai Artūras Lukošius. Įdomu, kad vaikų grupėje nugalėtoju tapo jo sūnus Dominykas Lukošius, o pernykštes varžybas buvo laimėjęs Artūro brolis, kuriam nedaug iki pergalės tetrūko ir šiemet. Jei ne tas lietus prieš ridenimą, žolę bėgantiesiems paskui sūrį padaręs dar slidesnę. Mišrioje grupėje mikliausia buvo pernykščio čempiono žmona. Tad panašu, kad Telšiuose turime tikrą sūrio gaudymo čempionų šeimyną.
Reikia tikėtis, kad jau antrus metus iš eilės vykęs sūrio gaudymo čempionatas taps gražia Telšių miestą garsinančia ir vis plačiau šalyje ir užsienyje žinoma tradicija. O telšiškių ir atvykstančiųjų į mūsų kraštą laukia daugiau įdomybių, tokių, kaip „Turizmo naktis“, „Cibulynis jiedima“ pirmenybės bei kita. Turizmo sezonas Telšiuose dar tik prasideda.