Praėjusią savaitę Vilniuje nuaidėjo 100-mečio dainų šventė „Kad giria žaliuotų“, sukvietusi tūkstančius dalyvių ir žiūrovų.
Žodžiai „kad giria žaliuotų“ kvietė juos suprasti ne kaip šūkį, o kaip bendruomenės tikslą. Kaip pareigą suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų.
2024-aisiais susitikome dainuoti ir šokti mūsų istoriją ir mūsų dabartį, jubiliejinės Dainų šventės programoje atrasdami reikšmingiausią žodį „gyvybė“ – žmogaus ir kultūros, medžio ir paukščio, būtojo ir esamojo laiko. Šis žodis yra apie mus. Apie mus, kaip bendruomenę, kaip gentį. Apie mus, kurie esame Lietuva.
Dainų šventė prasidėjo birželio 29 dieną jubiliejine Dainų diena „Miškais kalnai žaliuoja“ Kauno Dainų slėnyje.
Birželio 30 dieną Vilniaus Rotušės aikštėje paminėta Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Sujunkime Lietuvą!“. Vakare Vilniaus Katedros aikštėje įvyko Šimtmečio vakaras.
Liepos 1-ąją Valdovų rūmų prieigose šurmuliavo vaikų tradicinių amatų miestelis, o Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje įvyko Liaudies meno parodos „Iš šerdies“ atidarymas, kurioje – per 1500 geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūrinių. Parodoje eksponuojama visos Lietuvos geriausių šiuolaikinių tautodailininkų kūryba, įkvėpta tradicinio protėvių gyvenimo būdo. Šioje parodoje eksponuojami ir Telšių rajono tautodailininkų Stepono Kamino, Jadvygos Mačiūnienės, Reginos Aleksandravičienės, Jono Berenio, Stasio Dužinsko, Birutės Petrikienės, Prano Dužinsko darbai. Taip pat parodoje eksponuojami ir Kaunatavos bibliotekos bibliotekininkės Vilijos Jocienės darbai. Pasak jos, Dainų šventė suteikia begalę džiaugsmo ir parodo, kokias gražias tradicijas turime.
Liepos 2-ąją į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią žiūrovus kvietė kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“, o vakarop Vilniaus Bernardinų sode ir pilių teritorijoje įvyko Folkloro diena „Rasi rasoj rasi“ (didysis koncertas vyko Katedros aikštėje).
Folkloro diena – retai pasitaikanti galimybė žiūrovams išsamiai susipažinti su Lietuvos regionų ypatumais. 6000 Folkloro dienos atlikėjų sugužėjo į Vilniaus senamiestį pristatyti Lietuvos regionų – Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos ir Mažosios Lietuvos. Programai įvardyti pasirinkta Kazio Sajos apsakymo magiškoji formulė – rasi rasoj rasi, rasi rasoj rasi… – kvietė ieškoti ir teikti viltį tą esmę rasti.
Folkloro dienos dalyviai – geriausi folkloro dainininkai, muzikantai, pasakotojai, tautodailės tradicinių amatų meistrai, kiti etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tradicijų puoselėtojai atskleidė savo kraštų paveldo prasmes ir grožį.
Didelis būrys mūsų krašto atstovų taip pat dalyvavo šioje šimtmečio Dainų šventės dienoje. Kiekvienas kolektyvas savitas, kiekvienas dėjo dideles pastangas, kad galėtų parodyti savo talentą ir atskleisti žemaitišką unikalumą – Varnių kultūros centro folkloro ansamblis VO KAP (vadovas Arūnas Gedmantas), Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ČIUČIURUKS (vadovė Rita Macijauskienė), Luokės kultūros centro etnografinis ansamblis ŠATRIJA (vadovė Vilija Benešienė), Telšių kultūros centro folkloro ansamblis SULA (vadovė Inga Nagytė).
Liepos 3-iąją Valdovų rūmuose rinkosi teatro gerbėjai, kur vyko tam skirtas renginys „Esaties lieptais“.
Teatro diena kaskart sutraukia per 1000 įvairių kategorijų – suaugusiųjų, vaikų ir jaunimo, lėlių – mėgėjų teatro dalyvių, kurie repetuoja savo pasirodymus, iš anksto žinodami tematiką. Kiekvieno teatro pasirodymas originalus, neretai pasitelkiantis įspūdingus kostiumus ir scenografiją.
Teatro dienos „Esaties lieptais“ dalyviai įtraukė žiūrovus į prasmingą manifestą, teigdami, kad visa, kas teatro mene buvo vertinga, yra ne tik nepamiršta, bet ir auginama. Teatro dienos dalyviai gerbia ir tęsia gyvojo teatro tradicijas ir pristatė nacionalinę dramaturgiją kaip neatsiejamą giją bendrame žmogaus, gamtos, meno audinyje.
Šioje spalvingoje dienoje dalyvavo gausus būrys talentingų Telšių krašto aktorių: Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studija SAVI ir jos režisierė Laimutė Pocevičienė; Suaugusiųjų mėgėjų teatro trupė ir jos režisierius Donatas Žilinskas; Šokių studija ir jos choreografė-režisierė Ina Levickienė; Nevarėnų kultūros centro teatro studija ŽIBINTAS ir jo režisierė Alvyda Kniurienė.
Tos pačios dienos vakarą Kalnų parko estradoje nuaidėjo vienas laukiamiausių Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“, Dainų šventės programoje išsiskiriantis autentiška trisluoksne kompozicija. Jį sudaro trys elementai: choras, atliekantis lietuvių liaudies dainas ir kompozitorių būtent šiam koncertui sukurtus kūrinius, liaudies instrumentų orkestras ir liaudies šokių grupė. Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“ – neabejotinai vienas ryškiausių 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės programos renginių.
Naujos, specialiai Dainų šventei parašytos liaudies dainos skambėjo šiuolaikiškai, neprarasdamos originalumo, chorinis dainavimas susipynė su folkloru, o nauji liaudiškos muzikos kapelų ir liaudies instrumentų orkestro kūriniai išsiskyrė ypatingu skambesiu.
Išskirtiniais pasirodymai šimtmečio dainų šventėje žavėjo ir Telšių krašto ansambliai bei kapelos: Telšių kultūros centro dainų ir šokių ansamblis MASTIS (vad. Ernesta Dargužienė, Rimantė Laurinavičienė, Linas Ulkštinas), kapelos ŠMUKŠT (vad. Ignas Lukošius), GRĮŽOLĖ (vad. Bronislovas Gaižauskas), ČIA IR DABAR (vad. Sigitas Petrulis), PAS MONI (vad. Egidijus Einikis), ŽARA (vad. Vidas Petrauskas).
Liepos 4 dieną Lietuvos nacionalinė filharmonija kvietė į vokalinių ansamblių koncertą „Žeme, kas tu esi?“ Jame Telšių rajonui atstovavo Tryškių kultūros centro moterų vokalinis ansamblis MONDRIUOSES (vad. Lilijana Petraitytė).
Vakare Avia Solutions Group arenoje nugriaudėjo pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“, kurioje dalyvavo ir Telšių meno mokyklos pučiamųjų orkestras (vadovas Darius Jurgutis). Didžiuliam jungtiniam orkestrui talkino būgnininkai, šokėjai ir dainininkai, kurių bendrai kuriama energija paliko neišdildomą įspūdį. Šimtmetį mininčioje Dainų šventėje „Vario audros“ koncertas pakvietė įkvėpti giliau – iki savosios esmės. Girdėti muziką ir ją matyti, atpažinti istorinius kontekstus ir išvysti ateities vizijas, girdėti tylą ir atrasti jos spalvą – šioje muzikinėje ir vizualinėje kelionėje skirtingų orkestrų programa žiūrovus vedė būtuoju, esamuoju ir ateities laiku.
Liepos 5 dieną Lietuvos futbolo federacijos stadione akį džiugino šokėjai ir jiems skirtas renginys „Amžių tiltais“, kuriame drauge su 9 tūkstančiais šokėjų iš visos Lietuvos ir išeivijos aikštėje liaudiškus raštus, apjungusius visas kartas, visas pasaulio dalis, kūrė Telšių kultūros centro senjorų grupė DŽIUGAS (vad. Janina Reinienė), Nevarėnų kultūros centro jaunių liaudiškų šokių grupė ŽEMAITUKAI (vad. Inga Budginienė), Varnių kultūros centro liaudiškų šokių kolektyvo NAKTIGONĖ 1 mergaičių, 1 jaunių, 1 jaunimo grupės (vad. Monika Rupeikaitė), Telšių kultūros centro merginų šokių grupė MASČIUKAI (vad. Rimantė Laurinavičienė), Telšių pensininkų bendrijos „Bočiai“ moterų šokių studija PINAVIJA (vad. Genovaitė Lukauskytė).
Dainų šventę liepos 6 dieną vainikavo finaliniai renginiai – eitynės iš Vilniaus katedros aikštės į Vingio parką, kur vyko Dainų dienos koncertas „Kad giria žaliuotų“. Joje Telšiams atstovavo kultūros centro mišrus choras ŽEMAIČIAI (vad. Rita Vilkė), Telšių meno mokyklos merginų choras (vad. Violeta Udelcovienė), Telšių kultūros centro choras BOČIAI ir Telšių kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras TREMTIES AIDAI (jungtinis) (vad. Milda Ulkštinaitė).
Specialiai Dainų dienai pastatytoje parko estradoje pasirodė apie 12 tūkst. atlikėjų. Dainų diena „Kad giria žaliuotų“ apibendrino visą šimtmetį mininčios Dainų šventės savaitę. („KŽ“ inf.)
