Telšių rajone veikiančiam žemės ūkio kooperatyvui „Rešketėnai“ iškilo grėsmė netekti stambios sumos, kurios už patiektą pieną nesumokėjo UAB „Lukšių pieninė“. Dėl skolos kreiptasi į Telšių apylinkės teismą.
Alvydas Ivoncius
Pasirašė taikos sutartį
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 metų sausio 31 dienos nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią žemės ūkio kooperatyvas „Rešketėnai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Lukšių pieninė“ susitarė dėl 247 tūkst. 502 eurų įsiskolinimo, kurį sudaro 240 tūkst. 873 eurų skola ir 6 tūkst. 628 eurų palūkanos. Sutarta, kad „Lukšių pieninė“ šią skolą „Rešketėnams“ mokės pagal taikos sutartyje nustatytą grafiką dalimis kas mėnesį, visą sumą sumokant iki šių metų rugsėjo 27 dienos.
Deja, „Lukšių pieninė“ sutarto skolos mokėjimo grafiko nesilaikė. Todėl „Rešketėnai“ 2024 metų kovo 22 d. pateikė Telšių apylinkės teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. „Rešketėnai“ teismui aiškino, kad pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, skolininkė UAB „Lukšių pieninė“ sumokėjo pirmą įmoką – 27 tūkst. 500 eurų ir antros įmokos dalį – 13 tūkst. 750 eurų. Visa antra įmoka (27 tūkst. 500 eurų) turėjo būti sumokėta iki vasario 29 dienos, tačiau daugiau lėšų, išskyrus minėtus 13 tūkst. 750 eurų, nebuvo sumokėta. UAB „Lukšių pieninė“, net ir raginama vykdyti taikos sutartį, toliau savo įsipareigojimų nebevykdė.
Pagal taikos sutartį, „Rešketėnai“ turi teisę kreiptis į teismą išduoti vykdomąjį raštą dėl viso nesumokėto skolos likučio išieškojimo.
Išdavė vykdomąjį raštą
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai gegužės 8 dienos nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino ir nutarė išduoti ŽŪK „Rešketėnai“ vykdomąjį raštą. Tuo pačiu teismas atmetė UAB „Lukšių pieninė“ prašymą dėl nutarties vykdymo pakeitimo. „Lukšių pieninė“ prašė pakeisti teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymą, nustatant, jog likusią neapmokėtą 206 tūkst. 252 eurų skolos dalį bendrovė įsipareigoja sumokėti „Rešketėnams“ lygiomis dalimis per 12 mėnesių (po 17 tūkst. 187 eurų per mėnesį). „Lukšių pieninė“ teismui tvirtino, kad neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriumi taikos sutartyje numatytomis sąlygomis. Bendrovė pripažino, kad jos finansinė situacija yra sudėtinga, ketinama kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau situacija ateityje gali pagerėti. Bendrovė yra numačiusi ir paruošusi planą, kuris sudarytų galimybę pagerinti finansinę padėtį ir užtikrinti bendrovės veiklos gyvybingumą.
Atmesdamas „Lukšių pieninės“ prašymą, Telšių apylinkės teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad bendrovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Kauno apygardos teismo 2024 metų kovo 21 dienos nutartimi, prašymą dėl restruktūrizavimo bylos minėtai bendrovei iškėlimo buvo atsisakyta priimti. Be to, anot teismo, byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad skolininkė su „Rešketėnais“ bandė derinti kitokią nei nustatyta taikos sutartimi įsiskolinimo sumokėjimo tvarką.
Vykdomasis raštas suteikia galimybę skolą išieškoti priverstinai, pasitelkiant antstolius.
Šiaulių teismas „Lukšių pieninės“ skundą atmetė
„Lukšių pieninė“ Telšių apylinkės teismo sprendimą apskundė Šiaulių apygardos teismui. Bendrovė skunde teigė, kad Telšių apylinkės teismas vykdomąjį raštą išdavė nepagrįstai, neįvertinęs „Lukšių pieninės“ nurodytų argumentų dėl būtinumo pakeisti nutarties vykdymo tvarką, taip pat neįvertinęs prašyme išdėstytų aplinkybių dėl sunkios finansinės padėties, dėl priimto pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo. Anot „Lukšių pieninės“, mokėti kas mėnesį taikos sutartimi numatytas sumas jai dėl blogos padėties yra per didelė finansinė našta.
Šiaulių apygardos teismo „Lukšių pieninės“ prašymas nesugraudino. Anot teismo, bendrovė privalėjo vykdyti tai, kas buvo numatyta taikos sutartyje – laiku mokėti skolos dalis. Tačiau UAB „Lukšių pieninė“ taikos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka buvo įvykdžiusi tik dalį taikos sutarties sąlygų: iki „Rešketėnų“ kreipimosi į Telšių apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo bendrovė turėjo būti sumokėjusi 55 tūkst. eurų. Tačiau iki sausio 31 dienos sumokėjo 27 tūkst. 500, iki kovo 4 dienos – 13 tūkst. 750, iki kovo 29 dienos – 5 tūkst., iki balandžio 25 dienos – 2 tūkst. eurų. Taigi iš viso „Lukšių pieninė“ iki Telšių apylinkės teismo nutarties, kurią apskundė Šiaulių apygardos teismui, priėmimo – gegužės 8 dienos – buvo sumokėjusi 48 tūkst. 250 eurų, nors pagal taikos sutarties sąlygas iki minėtos datos jau turėjo būti sumokėta 110 tūkst. eurų.
Nors „Lukšių pieninė“ prašė leisti mokėti kas mėnesį mažiau – po 17 tūkst. 187 eurus, vis dėlto net po tiek nemokėjo.
Šiaulių apygardos teismas „Lukšių pieninės“ skundą atmetė.
Pieno perdirbimo įmonė įklimpusi į skolas
ŽŪK „Rešketėnai“ įsisteigė 2000 metų liepos 25 dieną, Žarėnuose. Kaip rašoma įmonės internetinėje svetainėje, iš pradžių įsteigtas vienas pieno surinkimo punktas Žarėnuose. Dabar veikia 11 pieno supirkimo punktų, taip pat kooperatyvas superka pieną iš 170 stambesnių ūkininkų, kurie turi savo šaldytuvus.
Pernai „Lukšių pieninė“ patyrė 1 mln. 400 tūkst. eurų nuostolį. Bendrovė restruktūrizuojama. Bendrovės vienintelė akcininkė „Marijampolės pieno konservai“ neprieštarauja, kad „Lukšių pieno“ turtas būtų parduodamas, tačiau skolos turi būti sumokamos tik iš veiklos.