Rugpjūtis Telšiuose pradėtas nauja kamerinės muzikos renginių vieta pamažu tampančioje Telšių ješivoje nuskambėjusiu „Camino Lituano“ muzikos festivalio koncertu „Hotel tango“, kurį atliko „Trio Agora“ kolektyvas: klarnetininkas ir kompozitorius Žilvinas Brazauskas, fortepijonu skambinantis Robertas Lozinskis ir iš Kanados kilusi, bet neblogai lietuviškai kalbanti violončelininkė Natania Hoffman.
Pristatant atlikėjus, Telšių ješivos feisbuko paskyroje rašyta, kad šis kolektyvas yra laimėjęs tarptautinį kamerinės muzikos konkursą Diuseldorfe, buvęs įvairių tarptautinių konkursų finalininku, klausytojų vertinamas už novatoriškas idėjas muzikoje. Naujausias „Trio Agoros“ albumas buvo nominuotas prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams.
Į gera akustika pasižyminčią Ješivos salę gausiai tą vakarą susirinkę telšiškiai girdėjo įdomią, puikiai atliekamą muziką žinomo argentiniečių kompozitoriaus Astoro Piazzolos kūrybos motyvais. Tango istoriją ir įvairias muzikines įtakas tango žanrui pristačiusiame pasirodyme skambėjo fragmentai iš skirtingo laikotarpio įvairių kompozitorių kūrinių, kuriuos savo muzikinėmis idėjomis interpretavo ir papildė Žilvinas Brazauskas. Per paskutinį vakaro kūrinį atlikėjai pabandė įtraukti ir telšiškių publiką, kviesdami kartu su muzikantais padainuoti vieno groto kūrinio pavadinimą „Fokstrot, Romeo, Juliet, hotel tango“.
Pirmąsyk rengiamas „Camino Lituano“ muzikos festivalis – tai nemokamų akademinės muzikos koncertų ciklas, rugpjūčio mėnesį pakviesiantis į palei piligrimystės kelią išsidėsčiusias kultūrines, dažnai su sakraline ar jai artima architektūra susijusias erdves įvairiose Lietuvos vietose. Festivalį organizuoja VšĮ „Stygų sesės“. Tarp festivalio rėmėjų – ir Žemaičių muziejus „Alka“. Telšiuose vykęs koncertas buvo pirmasis toks šiųmečiame festivalyje.
Tiesa, galima įžiūrėti įdomų paradoksą, kad „Camino Lituano“ piligrimystės kelias ir pati idėja yra susijusi su katalikiškąja tradicija, o nemaža dalis tokiu vardu pavadinto festivalio šiųmečių koncertų, įskaitant ir Telšiuose vykusį, rengiama su judėjiška tradicija susijusiuose pastatuose, nors patys koncertai vyksta būtent palei piligriminį kelią esančiuose miestuose. Žinoma, tai ne priekaištas festivalio rengėjams, o greičiau gražus pavyzdys, kaip išlikęs ar atkurtas žydų paveldas tampa integralia šiuolaikinės Lietuvos kultūros dalimi, kartu išsaugant deramą pagarbą istorinei atminčiai. („KŽ“ inf.)