Įspūdingiausias gamtos bei archeologijos paminklas mūsų rajone – Šatrija su šalia jos buvusia senovės gyvenviete, išaugusia į Pašatrijos kaimą. Ši gyvenvietė tikriausiai buvo daugelio aplinkinių kaimų, taip pat ir Luokės miestelio, pirmtake. Prie Šatrijos susiformavo Pašatrijos bajorkaimis, apie kurį rašoma šiame straipsnyje. Daugiausia informacijos istoriniuose šaltiniuose liko apie stambesnes valdas Pašatrijoje turėjusius bajorus.
Alvydas Ivoncius
Kalno paminėjimo data
Apie 1582 metus Jonas Lasickis, gimęs 1534 metais Lenkijoje, parašė traktatą „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“, kuriame perpasakojo kitų autorių, tarp jų ir lenkų kronikininko Jano Dlugošo (1415-1480), pasakojimus apie pagonių dievus. Nors jo veikalas parašytas apie 1582 metus, išspausdintas buvo tik 1615 metais. Omenyje turint veikalo parašymo metus, pirmąja žinoma Šatrijos paminėjimo data galima laikyti 1582 metus. J.Lasickis pasakojo apie žemaičių krikštą 1413 metais prie Šatrijos, dalyvaujant Vytautui ir Jogailai.
Pats J.Lasickis Žemaitijoje niekada nesilankė. Daug informacijos apie žemaičių dievus jis gavo iš karališkojo valakų reformą vykdžiusio matininko Jokūbo Laskauskio. Iš jo greičiausiai bus išgirdęs apie Šatrijos kalną. Kaip rašyta pirmojoje šio straipsnio dalyje, J.Lasickio informacijos pirminis šaltinis apie žemaičių krikštą buvo J.Dlugošo kronika „Garbingos Lenkijos karalystės metraščiai arba kronikos“ .
Kaip minėta anksčiau, J.Lasickis J.Dlugošo informacijoje minėtą aukštą, bevardį kalną prie Nevėžio sutapatino su Šatrija, apie kurią greičiausiai bus išgirdęs iš J.Laskauskio. Nors J.Lasickio informacija apie žemaičių krikštą prie Šatrijos tėra jo paties kūrybos vaisius, visgi jo veikale yra bent kol kas seniausia žinoma Šatrijos paminėjimo data.
Seniausios žinios
* Nuo Šatrijos pavadinimą gavęs Pašatrijos kaimas buvo bajorkaimis.
* Dauguma bajorkaimių bajorų neturėjo stambesnės žemės nuosavybės, nemaža jų dalis XIX amžiaus pirmojoje pusėje nesugebėjo pasitvirtinti bajorystės ir buvo priskirti valstybinių valstiečių luomui.
Šiame straipsnyje bus aprašomos kelios Pašatrijos bajorų giminės, turėjusios kaime stambiausią žemės nuosavybę. Dažname bajorkaimyje nesusiformavo dvarai, tačiau Pašatrija buvo išimtis. Todėl reikia skirti Pašatrijos dvarą ir Pašatrijos bajorkaimį.
XX amžiaus pradžioje buvo išleisti rusų kalba penki tomai Raseinių (Žemaičių) žemės teismo knygų aktų aprašų. Jie yra 1575-1600 metų laikotarpio. Šiuose aprašuose randame bent kol kas seniausią informaciją apie Pašatriją, kuri vėlesniais amžiais buvo įvardijama bajorkaimiu.
1584 metais Raseinių (Žemaičių) žemės teismo knygoje įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys (bajorai) Petras ir Martynas Tamoševičiai Gelgudai (Petras ir Martynas Gelgutai, Tamošiaus sūnūs) pardavė Žemaičių vyskupo tarnybininkui Matisui Sondominskiui du valakus tuščios žemės Liukovčyzna prie Šatrijos kalno, Patumšių valsčiuje. Gelgutai valdas turėjo ne tik Pašatrijoje, Patumšių valsčiuje, bet ir kituose valsčiuose. Martyno Gelguto sūnus Stanislovas buvo vedęs Janiną Valadkevičiūtę – Aleksandro Ganusevičiaus, Adomo sūnaus, našlę. Ganusevičiai turėjo valdas ir Pašatrijoje.
1598 metais žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Matisas Bartoševičius Sandominskis (Matisas Sandominskis, Bartošiaus sūnus) žemioniui Stanislovui Jurevičiui Milvidovičiui (Stanislovui Milvydui, Jurgio sūnui) pardavė 2 valakus žemės, vadinamus Motkovčyzna, priklausančius Pašatrijos dvarui, valdai, prie Šatrijos kalno.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1598 m. pardavimo aktas, kuriuo žemionis Baltramiejus Janovičius žemioniui Matisui Sandominskiui pardavė žemės rėžius Motkovčyzna prie Šatrijos kalno, priklausančius Moluvėnų (Moloviany) dvarui, valdai.
Bajorkaimis XVII-XIX amžiais
1688 metais Jurgis Rozanavičius užrašė savo žmonai Lovizijai Šarlotei Eikinskytei dvarą Greičiuose su užusieniu Barzdžiuose Patumšių valsčiuje. Taip pat užrašė pusę valdos Pašatrijoje.
Pagal 1667 metų padūmės mokesčio rejestrą, Pašatrijoje įrašyti: Andrejus Butleris savo tėvo Eudzicho vietoje, valdęs 4 pavaldinių dūmus, Fridrichas Butleris vietoje Mykolo Gorskio valdęs 6 pavaldinių dūmus, Jonas Giržadas – 1 šlėktos dūmas.
1690 metų padūmės mokesčio rejestre Pašatrijoje įrašyti: Lavizija Razanavičienė (Lowizja Rozanowiczowa), turėjusi 2 pavaldinių dūmus; Mykolas Giržadas (Michal Gierod), valdęs 1 pavaldinių dūmą. Fridrichas Butleris Graudušiuose valdė 6 pavaldinių dūmus, Elena Chrizostomova Gorska Gečiškėje – 3 pavaldinių dūmus, Jonas Sosnauskis Mikalojaus Medišiauskio vietoje – 1 pavaldinių dūmą.
1731 metais Mažųjų Dirvėnų tijūnas, Žemaitijos kunigaikštystės pateisėjas Pranciškus Nagurskis sumokėjo mokesčius už Pašatrijos palivarką ir Kentrelių kaimą. Matyt, P.Nagurskiui priklausė valda Pašatrijoje. Kadangi ji įvardinta palivarku, tai nebuvo dvaras.
1765 metų Žemaitijos kunigaikštystės bajorų, turinčių žemės valdas, sąraše bajorkaimyje Graudušiai Pašatrija (Grauducie z Poszatryi) įrašyti Antanas Buttleris, našlė Butlerienė, Antanas Narkevičius, Mykolas Gailevičius, Jonas Levanauskis, Florijonas Niemčiauskis.
1775 metų padūmės mokesčio rejestre Pašatrijoje įrašytas Pranciškus Butleris (1 šlėktos dūmas), Mykolas Vaišnoras (1 šlėktos dūmas), Leonas Niemčiauskis (1 dvaro, 2 šlėktos, 2 pavaldinių dūmai), Karolis Kopevičius (1 šlėktos ir 2 pavaldinių dūmai).
1814 metų Telšių apskrities bajorų sąraše Pašatrijoje įrašyti broliai Niemčiauskiai, broliai Butleriai.
Šie sąrašai rodo, kad Pašatrijoje gyventa gana nedaug bajorų, skirtingai nuo kitų bajorkaimių, pavyzdžiui, – Viekšnalių. Galbūt Pašatrijoje nedaug bajorų, turinčių nuosavybės, gyveno todėl, kad čia buvo susiklosčiusi stambesnė žemėvalda su dvaru.
Pašatrijos vietovardžiai
Pašatrijos bajorkaimio istorijos fragmentus šiek tiek atskleidžia ir kaimo vietovardžiai. Visų pirmiausia, reikia apibrėžti dabartines kaimo ribas. Šiaurėje Pašatrija ribojasi su Užmiesčio, Gudiškės, Žylakių, rytuose – su Gaulėnų, Patumšių, Moluvėnų, pietuose (siauru ruožu) su Žaduvėnų, Barvydžių, vakaruose – su Guivėnų kaimais. Ankstesnių laikų žemėlapiuose nėra nurodomos kaimų ribos, todėl kebloka nustatyti ir Pašatrijos teritoriją. Todėl labai informatyvūs Pirmojo pasaulinio karo metų vokiečių generalinio štabo bei Rusijos imperijos 1865-1873 metų topografiniai žemėlapiai lyginami su dabartiniais „Regia“ žemėlapio duomenimis.
Vokiečių generalinio štabo žemėlapis sudarytas daugiausia remiantis Rusijos imperijos 1865-1873 metų topografiniu žemėlapiu. Pagal jį, šiaurėje Pašatrija ribojosi su Gudiške, nebuvo Užmiesčio kaimo, Rytuose tarp Žylakių ir Pašatrijos būta dabar išnykusio Giržadiškės kaimo. Šalia jo plytėjo kitas išnykęs Graudušių kaimas. Tarp jo ir Patumšių būta vėlgi išnykusių Pralgaitiškės, Jankaitiškės kaimų. Pietuose Pašatriją nuo Žaduvėnų skyrė Šlimų kaimas, kurio seniai nebėra. Kaip ir dabar, taip ir XIX amžiuje Pašatrija pietuose ribojosi su Barvydžiais. Vakaruose Pašatrija ribojosi su Guivėnų, Paguivėnų kaimais.
Graudūšiai, Giržadiškė, Šlimai – kaimai, buvę dabartinės Pašatrijos teritorijoje. 1765 metų Žemaitijos kunigaikštystės bajorų sąraše bajorkaimis įvardijamas Graudūšiais iš Pašatrijos. Pralgaitiškė, Jankaitiškė 1773 metų Patumšių-Nemakščių trakto (valdovo valdų komplekso) inventoriuje įvardijami kaip Gaulėnų kaimo užusieniai. Šiame inventoriuje įrašytas teisingesnis Pralgaitiškės pavadinimas – Pržalgaitiškė – nuo bajorų pavardės. Graudūšių kaimas, tiksliau – vien dvaras, dar tebebuvo prieškario metais.
Šlimų kaimas, buvęs tarp Pašatrijos ir Barvydžių, sietinas su Šlimais, kurie čia XVIII amžiaus antroje pusėje atsikėlė iš Dūseikių bajorkaimio. Luokės parapijoje XIX amžiuje susiformavo kelios Šlimų, gyvenusių Pašatrijoje, šakos. Šlimai laikė save bajorais, tačiau XIX amžiuje bajorystės nepasitvirtino.
Giržadiškės pavadinimas kilo iš bajorų Giržadų pavardės. Giržadai minimi Pašatrijoje 1667 ir 1690 metų padūmės rejestruose.
Gali būti, šalia buvo ir Lukiškė (ne Luokė), minima Niemčevskių dvaro XIX amžiaus pirmos pusės byloje bei 1670 metų Jono Giržado testamente.
1918 metų vokiečių generalinio štabo žemėlapis iš esmės atitinka Rusijos imperijos 1865-1873 metų topografinį žemėlapį. Tačiau jame tarp Pašatrijos ir Patumšių, vos į pietus nuo Pralgaitškės pažymėta Geruliškė, kuri greičiausiai irgi buvo dabartinės Pašatrijos teritorijoje. Šiame žemėlapyje nebėra Šlimų. Tačiau tarp Žylakių ir Pašatrijos pažymėta kaip viena sodyba Možadiškė – tai Pašatrijos dvaro sodyba, likusi ir dabar.
Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomoje bajorų Niemčiauskių dokumentų byloje minima Pašatrija Sosnauskiškė. Vieno dokumento parašymo vieta taip ir nurodoma. Čia užsimenama, kad ta vieta yra, kur anksčiau gyveno Juozapas Sasnauskis. Bajorai Sasnauskiai, kaip gyvenę Pašatrijoje, minimi nuo XVIII amžiaus antros pusės išlikusiose Luokės bažnyčios krikšto, mirties, santuokos metrikų knygose.
Niemčauskių byloje rašoma, kad Stanislovas Niemčauskis 1751 metais įsigijo valdas Pašatrijoje, Moluvėnuose, Montautiškėje, Mackiškėje, Kirštiškėje. Mackiškė buvo Molavėnų kaimo dalis, neaišku, kur būta Montautiškės ir Kirštiškės, bet, matyt, netoliese Pašatrijos.
Montautiškė kelis kartus minima Luokės bažnyčios XVIII amžiaus antros pusės metrikų knygose. Ši vietovė, tiksliau – valda, sietina su bajorais Montautais, kurie XVII amžiuje įsigijo valdas Barzdžiuose ir Viekšnaliuose. Gal turėjo valdą ir Pašatrijoje ar šalia jos. Valda buvo praminta Montautiške. Vietovardis minimas dar ir XIX amžiaus pirmoje pusėje. 1822 metais Danielius Šornelis, vedęs Teklę Niemčiauskytę, įsigijo valdą Pašatrija Montautiškė.
Niemčauskių byloje ir Patumšių-Nemakščių trakto inventoriuje minima dabar nežinia kur buvusi Pašatrijos kaimo dalis Stikliškė.
Luokės bažnyčios metrikų knygose kelis kartus XVIII amžiaus antroje pusėje paminėta vietovė Krikštaniškė. Ir tik vienoje metrikoje rašoma, kad krikštijamo vaiko tėvai yra iš Krikštaniškės, kitaip Pašatrijos (de Kryksztanyszki alias Podszatrya). Gal šis Pašatrijos vietovardis mena prie Šatrijos buvusią krikšto akciją, tačiau, aišku, ne tą, kur minimi Jogaila ir Vytautas 1413 metais. Iš Patumšių-Nemakščių trakto inventoriaus galima spręsti Krikštaniškę buvus užusieniu, kuris priklausė Luokės klebonui. Tai vieta tarp Barvydžių, Guivėnų ir Šatrijos kalno. 1775 metų padūmės rejestre rašoma, kad Luokės bažnyčia turėjo palivarką prie Šatrijos – „pod Szatrya“. Vadinasi, Krikštaniškė buvo Pašatrijos kaimo dalis prie pat Šatrijos.
1935 metais užrašyti vietovardžiai
Prieškario metais buvo užrašomi Lietuvos vietovardžiai, padavimai. Daugiausiai tai darė mokytojai. 1935 metais Luokės pradinės mokyklos mokytojas Stanislovas Mineika užrašė Pašatrijėlės kaimo vietovardžius. Pasak mokytojo, dabar, 1935 metais, Pašatrijėlės kaimas priskirtas prie Pašatrijos, o anksčiau vadinosi Kunigiškiais, kadangi toje dalyje žemė priklausė Luokės bažnyčiai. Pašatrijėlės kaimas su 13 sodybų buvo į pietryčius nuo Luokės. Dabar tai – šiaurinė Pašatrijos dalis link Luokės ir dalis pietinės. Pagal užrašytus vietovardžius, Pašatrijėlėje buvo Raudonkalnio, Kalniuko, Šalteniuko kalvos, Durpynės pelkė, Baitiškės dauba, Lendrynės durpynas, Rakštynės ganykla, Deksnės pieva. Galima papildyti, kad pietvakariuose nuo Šatrijos esantis miškelis buvo vadinamas Deksne.
Viekšnalių pradinės mokyklos mokytojas Vaclovas Lapinskas 1935 metais užrašė Pašatrijos kaimo vietovardžius. Pagal juos, buvo Duobikės, Narutiškės, Paskardžių, Genio lankos, Prociškės pievos, ovalo formos Šventoriuko kūdra, Mižupio, Šatraslyno upeliai, senkapiai, vadinami Kapiukais, Ragos kalno ganykla, Duobikės dirva, Girikės, Žvėrinčiaus miškeliai, Gedviliškės, Palkiniškės kalniukai. Užrašytame padavime sakoma, kad Šventoriuko vietoje kadaise stovėjusi bažnyčia, kuri nugrimzdusi ir jos vietoje atsirado kūdra.
1935 metais mokytojas Stanislovas Mineika atskirai užrašė Pašatrijos dvaro vietovardžius. Dvaro valdose buvo Cibirikės, Narotiškės – Ąžuoliniškės, Genio lankos pievos, Duobikės dauba, Gedviliškės, Kapukų, Palkiniškės, Ragos kalno, Timagraso kalniukai, Juzės pjaunio pelkė. Pastaroji pavadinimą gavo, kadangi esą čia 1900 metais Juzė pasmaugė savo naujagimį kūdikį.
S.Mineika rašė, kad Paštrijos dvaras anksčiau buvo kur kas didesnis. Neva Kotrynos II laikais buvo nupirktas iš Niemčiauskių ir Dauskurdo už 750 talerių.
Kaimo nykimas
Kauno gubernijos 1903 apgyvendintų vietovių sąraše Pašatrijos bajorkaimyje gyveno 123, užusienyje – 20 gyventojų.
Pašatrijoje gyveno žmonių: 1923 m. – 185, 1959 m. – 173, 1970 m. – 106, 1979 m. – 32, 1986 m. – 41, 2011 m. – 25, 2021 m. – 10.
Pašatrijos bajorkaimyje, suprantama, gyveno ne vien bajorai, bet ir valstiečiai. Dalis jų buvo stambesnių bajorų baudžiauninkai, dalis smulkių bajorų nuomojosi ūkius. Kaime gyventa ir laisvųjų valstiečių. 1864 metais panaikinus baudžiavą, valstiečiai įgijo teisę išsipirkti iš dvarininkų žemę. Tokiu būdu Pašatrijoje liko dvaras iki pat 1940 metų sovietinės nacionalizacijos, keli stambesni ūkiai, anksčiau atsiradę bajorų valdose. Galiausiai pokaryje dalis gyventojų, stambesnių ūkininkų, buvo ištremta. Dvaro tvartuose buvo laikomi kolūkio gyvuliai, ponų name gyveno kolūkiečiai. Panaikinus kolūkius, dvaro pastatai ėmė nykti dar greičiau, kol juos įsigijo ūkininkas Vytautas Kondrotas. Jis atstatė dalį dvaro pastatų, sutvarkė teritoriją, netoliese pastatė paminką Vytautui Didžiajam.
AČIŪ už straipsnių ciklą apie Šatriją, Pašatriją. Pagarba Autoriui Alvydui Ivonciui.