Telšių rajone yra gana daug kaimų pavadinimų, kurie primena jų įkūrėjus – senąsias bajorų ir valstiečių gimines. Išlikę vietovardžiai tarsi šių giminių atminimo ženklai, dabar jau pamiršto turinio. Šiame straipsnyje pasakojame apie seną mūsų krašto bajorų giminę, kurią mena vienodi dviejų vietovių pavadinimai – Vembūtai Varnių ir Viešvėnų seniūnijose.
Alvydas Ivoncius
Giminė kilo iš senovinio Medingėnų valsčiaus
Telšių rajone yra du Vembūtų kaimai – Varnių ir Viešvėnų seniūnijose. Abiejų kaimų įkūrėjai – ta pati bajorų Vambutų giminė. Tačiau istoriniuose šaltiniuose dominavo šios pavardės formos: Vonibut, Vambut. Pastaroji forma, kaip įsitvirtinusi ir giminės bajorystės dokumentuose, čia ir naudojama.
Vambutų giminės istoriniai šaltiniai siekia XVI a. pradžią. Daug informacijos yra dar XX a. pradžioje paskelbtose Žemaičių (Raseinių) žemės teismo 1575 -1600 aktų aprašymų knygose. Straipsnyje remiamasi lenkų istoriko Gregorzo Blaščyko svarbaus Žemaitijai veikalo „Žemaičių bajorų herbynas“ šešto tomo skyreliu „Vambutai“. Dabar Varnių seniūnijoje esančio Vembūtų kaimo Vambutų giminės genealogijai pažinti labai svarbi 1802 metų Telšių žemės teismo byla tarp bajorų Ivancevičių ir Puškarževičių.
Dabartiniai Varnių seniūnijos Vembūtai, esantys vakarinėje Lūksto ežero pusėje, nuo seniausių laikų priklausė senoviniam Medingėnų valsčiui ir Varnių parapijai. 1528 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės sąraše įrašyti „Вонбут Велоитис с двумя братьями“ – Vonbutas Velaitis su dviem broliais. Pastarųjų vardai neįrašyti .Sąraše dar įtrauktas Andrius Tanbutaitis – greičiausiai čia klaidingai įrašyta Vambutaičio pavardė.
Pagal to meto dar tebesiformuojančią pavardžių tradiciją, dažnai vietoje pavardės buvo rašomi tėvavardžiai. Taigi Vambutas šiame sąraše įrašytas kaip Velaičio sūnus. Bajorų Velaičių giminė Medingėnų valsčiuje taipogi žinoma nuo XVI amžiaus, tačiau susiformavo iš Velaičio palikuonių ir atskira šaka, kurią mena dabar Plungės rajone, į vakarus nuo Vembūtų esantis Velaičių kaimas. Jau XVI a. Velaičiai pradėti įvardinti Velavičiais, o Vambutai – Vambutovičiais, veikiant pavardžių slavinimo tendencijai. Bajorai Velaičiai – Velavičiai valdą turėjo ir gretimame Vembūtams Kaupų kaime.
1567 metų kariuomenės sąraše Vambutai neminimi, tačiau tai nereiškia, kad jie į sąrašą nebuvo įrašyti, kadangi jame vyrauja vardai ir tėvavardinės formos. Nebent su Vambutais galėtų būti siejamas Jonas Jokubavičius: XVI amžiuje Medingėnų valsčiuje gyveno Jokūbas Vambutas, turėjęs sūnų Joną.
1621 metų kariuomenės sąraše Medingėnų ir Žarėnų valsčiuose įrašytas Dovydas Vambutovičius (Wanbutowicz) „su dalyviais“, kaip kazokas – lengvasis raitelis, turėjęs statyti „vieną žirgą“.
Daug informacijos išliko teismų knygose
Vėlesni duomenys apie Vambutus jau 1575 – 1600 metų Žemaičių (Raseinių) žemės teismo aktuose, dar caro laikais išleistose knygose, taip pat panašiu metu išleistose Vilniaus archeografinės komisijos knygose.
1553 metų Medingėnų valsčiaus bajorų žemių mainų į karališkųjų valstiečių žemes akte minima Vaitkaus Vambutaičio (Voitka Vonbutoitia) žemė. Vėlgi čia matome vardą ir tėvavardį vietoje besiformuojančios pavardės. 1554 metais Žarėnų valsčiaus bajorai Vidmantai Pacevičiai mainė savo žemes į karališkąsias valdas. Akte minima Jokūbo Vambutaičio (Vonbutoitia) dirva. Akte minimas karališkasis kaimas Vokginiu – greičiausiai bus Baginiai. Vidmantai Pacevičiai žemę mainė kažkur prie kelio iš Varnių į Tverus. 1598 metais Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys (bajorai) Ambroziejus ir Motiejus Martynovičiai pardavė žemioniui Jonui Andriejevičiui Vambutaičiui Kulių dirvą ir lauką Papelkės dvare, valdoje Jaušaičiai, prie Vintilo pelkės, Medingėnų valsčiuje. 1598 metais Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Jonas Jokubovičius Vambutas žemioniui Vaitiekui Baltramiejevičiui Sipovičiui pardavė dirvas ir lankas, vadinamas Rudupiai, Jaušaičių lauke (teritorijoje), Medingėnų valsčiuje. 1600 metais Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionė Zofija Mikolajevič Vambutovič žemionims Jonui Andrejevičiui, Motiejui Petrovičiui ir Vaitiekui Grigorjevičiui Vambutovičiams pardavė dalį dvaro, valdos Vembūtai (Vonbutiški), Medingėnų valsčiuje.
Vis dėlto dar ilgai Vembūtai buvo Jaušaičių kaimo dalis. 1802 metų Telšių žemės teismo byloje tarp bajorų Ivancevičių ir Puškarževičių vyrauja Jaušaičių Vambutų kaimo įvardijimai. Tai reiškia, kad Vembūtai buvo suvokiami kaip Jaušaičių dalis ir susiformavo bajorų Vambūtų valdose. Minėta byla atskleidžia Vambūtų genealogiją nuo XVI amžiaus, kadangi teisminis ginčas tarp Ivancevičių ir Puškarževičių vyko būtent dėl Vambūtų palikimo.
Giminės schema
Iš šios bylos, XVI amžiaus šaltinių bei minėto G.Blaščyko teksto „Žemaičių bajorų herbyne“ galima sudėlioti tokia apytikslę Medingėnų valsčiaus bajorų Vambutų genealoginę schemą pagal jų paminėjimų datas.
1 karta – Vambutas Velaitis (1528). Tiesioginės informacijos apie jo palikuonis nėra. Sprendžiant iš vėlesnių šaltinių, jo vaikais galėjo būti II kartos Vambutai. Vambutas Velaitis gimė XV amžiaus pabaigoje – XVI amžiaus pradžioje.
2 karta – Vaitiekus Vambutas (1553), Jokūbas Vambutaitis (1554); Andrejus Vambutas. Jie gimė XVI amžiaus pradžioje.
3 karta – Jonas Vambutas (1598), Jokūbo sūnus; Jurgis (1589), Jonas (1597) Vambutai, Andrejaus sūnūs, Petras Vambutas (1600). Šie Vambutai galėjo gimti apie XVI amžiaus vidurį.
4 karta – Stanislovas (1621), Vaitiekus (1600), Jurgis (1638) ir Kasperas (1630) (jis palikuonių nepaliko) Vambutovičiai, Jono, Jokūbo sūnaus, sūnūs (XVI amžiaus pabaiga – XVII amžiaus pradžia), Motiejus Vambutas, Petro sūnus (1600). Gimė XVI amžiaus antroje pusėje).
5 karta – Augustinas, Jurgio sūnus (1638); Jonas, Petras (1638), Elena, Vaitiekaus Vambuto vaikai; Dovydas (1621,), Jokūbas, Mikalojus, Barbora Vambutaitė – Metrikienė (1645), Stanislovo vaikai. Gimė XVI amžiaus pabaigoje – XVII amžiaus pradžioje.
6 karta – Jonas Vambutas (1692), Petro sūnus, Katarina Vambutaitė – Daukantienė (1700). Gimė apie XVII amžiaus vidurį; Baltramiejus, Danielius, Gabrielius, Dovydo vaikai (1667); Juozas Vambutas.
7 karta – Elena Vambutaitė – Vaišvilienė (1692). Gimė XVII amžiaus antroje pusėje.
Dovydo Vambuto sūnūs įrašyti 1667 metų padūmės tarife; Baltramiejus – Burneikiuose, 1 šlėktos dūmas; Danielius – Pocaičiuose (netoli Vambutų, 1 šlėktos dūmas); Gabrielius tuose pačiuose Pocaičiuose (1 šlėktos dūmas). Šiame tarife Medingėnų valsčiuje vietoje Augustino, Stanislovo ir Jokūbo Vambutų Medingėnų valsčiuje įrašytas Juozas Vambutas.
1690 metų tarife Burneikiuose, Medingėnų valsčiuje, įrašytas Balceris Vambutas, Pocaičiuose Žarėnų valsčiuje Dovydas Vambutas, Jaušaičiuose – Laižuvos klebonas Jurgis Vambutas, Pirmieji du turėjo po vieną šlėktos, o klebonas – vieną pavaldinių dūmą. Balceris galbūt buvo vienas Dovydo Vambuto sūnų. Laižuvos klebonas Jurgis, kaip brolis, galbūt sietinas su Jaušaičiuose valdą turėjusiu Jonu Vambutu, Petro sūnumi.
Jaušaičiuose Vembūtuose Vambūtų palikimą paveldėjo Ivancevičiai
Vambutai XVII amžiuje pardavinėjo, dovanojo artimiesiems ir kitiems bajorams valdas Jaušaičiuose Vembūtuose. 1802 metų byloje tarp Ivancevičių ir Puškarzevičių rašoma, nenurodant datų, kad Jonas Jokūbovičius Vambutas paveldėtas valdas Vembūtuose, esančias Medingėnų valsčiuje, paliko keturiems sūnums: Stanislovui, Vaitiekui, Jurgiui ir Kasperui. Vaitiekus Vambutas turėjo sūnus Joną, Petrą ir dukrą Eleną. Broliai jai 1645 metais paliko savo turto dalis. Jurgis Janovičius Vambutas ketvirtadalį valdos 1649 metais paliko sūnui Augustinui. Kasperas Jonavičius Vambutas, mirdamas be palikuonių, savo paveldėtą dalį 1630 metais paliko žmonai Dorotai Barsteigaitei, o ji su antru vyru Motiejumi Mažeika 1645 metais pardavė Dovydui Jurgevičiui Liaudanskiui. 1692 metais Jonas Vambutas, gimęs iš Petro Vaitiekovičiaus Vambuto, nemažas iš tėvo paveldėtas valdas testementu, kuris tų metų liepos 17 dieną įrašytas Žemaičių žemės teisme, užrašė dukterėčiai Elenai iš Vambutų Jurgienei Vaišvilienei.
Medingėnų valsčiaus Vambutų giminės genalogija čia baigiama Elena Vambutaite – Vaišviliene. Dėdei dovanojus, o artimiems giminaičiams pardavus savo valdas Jaušaičiuose Vembūtuose, ji su savo vyru Jurgiu Vaišvila tapo vieninteliais šios valdos valdytojais, kaip rašoma 1802 metų Telšių žemės teismo bylos tarp Ivancevičių ir Puškarževičių dekrete.
Jau XVII amžiaus pabaigoje bajorai Vambūtai jų pavarde pavadintuose Vembūtuose išnyko. Tačiau čia ir Vaišvilų pavardė ilgam neįsitvirtino. Jurgis ir Marijona Vaišvilos paliko savo žemę dukroms Regina Vaišvilaitei – Liaudanskienei ir Marijonai Vaišvilaitei – Ivancevičienei, ištekėjusiai už Andriaus Ivancevičiaus, kilusio iš nuo XVI amžiaus pradžios tame pačiame Medingėnų valsčiuje žinomos giminės. Regina Vaišvilaitė – Laudanskienė savo žemę pardavė Ivancevičiams. Tokiu būdu Ivancevičiai tapo vieninteliai Vambutų palikimo Jaušaičiuose Vembūtuose valdytojais. Galiausiai Andriaus Ivancevičiaus žemė atiteko jo vaikams Martynui ir Elenai Ivancevičiūtei – Dargevičienei. Ivancevičiai savo valdą Vembūtuose valdė iki sovietinės okupacijos, pokariu šeima buvo ištremta. Panašu, Ivancevičių palikuonis protėvių žemėje Vembūtuose ir dabar ūkininkauja.
Viešvėnų seniūnijos Vambutai ir Vembūtai
Viešvėnų seniūnijoje taipogi yra Vembutų kaimas, kurio pavadinimas sietinas su bajorais Vambutais. Tačiau čia, regis, jie įsitvirtino gerokai vėliau nei Vambutai Medingėnų valsčiaus Jaušaičių kaime, kurio dalis pagal jų valdą vėliau pradėta vadinti Vembūtais.
Viešvėnų seniūnijos Vembūtai priklausė senoviniam Viešvėnų valsčiui. Šios giminės palikuonys XIX amžiuje pasitvirtino bajorystę. O jų palikuonys jau šiais laikais parengė nedidelę giminės genealoginę studiją, kuri paskelbta internete. Panašu, šios studijos pagrindas yra Vambutų bajorystės tvirtinimo dokumentas XIX amžiaus pirmojoje pusėje. Taigi anuomet Viešvėnų valsčiaus Vembūtų kaimo bajorai Vambūtai pirmuoju žinomu protėviu laikė Joną Vambutą, Jokūbo tėvą. Jis vedė Kristiną Janavičiūtę ir 1617 metais nusipirko Viešvėnų valsčiuje žemę Kržystupaičiuose ir Žukiškėje iš Andrejaus Kržystupovičiaus. Čia, matyt, omenyje turimi Kryžaičiai – išnykęs kaimas Viešvėnų seniūnijoje, pavadinimą gavęs pagal bajorų Kryžaičių – Kryževičių pavardę. Tikriausiai tas kaimas buvo kažkur dabartinių Vembūtų teritorijoje. Čia matome, kad Viešvėnų seniūnijos Vembūtų kaimo XVII amžiaus pradžioje dar nebuvo.
1690 metų padūmės mokesčio rejestre įrašyti Andrejus Vambutas iš Kryžaičių Vembutų, Jurgis Vambutas iš Vembutiškės. Ir gerokai vėliau šis Vembūtų kaimas dar buvo įvardijamas dvigubai: 1690 ir 1775 metų Žemaitijos kunigaikštytės padūmės mokesčio rejestruose minimi Vembūtai Viešvėnai. Tai leidžia manyti, kad anuomet Vembūtai buvo Viešvėnų dalis. Ir kaimas pagal bajorų pavardę susiformavo senuosiuose Viešvėnuose XVII – XXVIII amžiais.
1642 metais minėto Jokūbo sūnus Melchioras nusipirko žemes Kontrimų, Užupės, Dievaitiškių ir Birikų kaimuose. Melchioro sūnūs 1686 metais pasidalijo tėvo valdas. Jurgiui atiteko Viešvėnai, Vembutiškė, Kryžaičiai, Goriškė. Čia neturima omenyje, kad atiteko ne ištisi kaimai, o tik valdos tuose kaimuose.
Viešvėnų valsčiaus Vambutų ryšys su Medingėnų valsčiaus Vambutų gimine nėra visiškai aiškus. 1617 metais Viešvėnų valsčiuje, Kryžaičiuose (Viešvėnų dalyje) valdą nusipirkęs Jokūbas Vambutas hipotetiškai galėjo būti Medingėnų valsčiuje apie XVI amžiaus vidurį gimusio Jono Vambuto, Andrejaus sūnaus, sūnus, turėjęs brolį Jurgį.
