XIII amžiuje kai kurios mūsų rajono vietovės paminėtos 1253 metų Pietinio Kuršo dalybų akte, apie ką jau rašėme. Šiame straipsnyje aptarsime vietovių paminėjimus XIV-XV amžiais. XIII-XV amžius galime laikyti ankstyvuoju mūsų vietovių paminėjimų laikotarpiu. Vėliau vietovardžiai (ne tik kaimų) pasipylė tarsi iš gausybės rago, ypač nuo 1575 metų pradėjus veikti Žemaičių (Raseinių) žemės ir pilies teismams.
Alvydas Ivoncius
Medininkai – 1370 metų antpuolio maršrute
1370 metais Livonijos Goldingos komtūras įsiveržė, kaip rašoma Hermano Vartbergės kronikos tekste, į lietuvių žemę. Minimos nuniokotos vietovės: Pluten, Malowe, Warnen, Medininken ir ežeras Pludden.
Tai pirmasis Medininkų vietovės ir Varnių paminėjimas. Vokiečių kronikose dažnai minima Medininkų žemė. Čia turime omenyje ne ją, o kur kas mažesnį teritorinį vienetą – Medininkų vietovę.
Antanas Ivinskis ir Jonas Kareniauskas straipsnyje „Pirmasis Medininkų paminėjimas ir lokalizacija“ (Kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, 2004) H.Vartbergės kronikoje minimus Medininkus (Medininken) sutapatino su Pavandene.
Kad, pagal H.Vartbergės žinutę, Medininkai turėjo būti kažkur tarp Varnių ir Gludo ežero, sutinka ir Tomas Baranauskas.
T.Baranauskas savo straipsnyje „Medvėgalio pilis ir Medininkų žemė XIV amžiuje“ (Medvėgalio archeologinio komplekso naujausių tyrimų duomenys, 2020) pritaria A.Ivinskio ir J.Kareniausko manymui, kad Medininkų žemės centras galėjo persikelti prie Pavandenės ir toji vieta pavadinta Medininkais. Tačiau esą naujasis pavadinimas neprigijo. T.Baranauskas savo straipsnyje pats pateikia informaciją, kad XVI amžiaus šaltiniuose minimi dideli Medininkų dvarai Žarėnų ir Medingėnų valsčiuose. Ir istorikas pats savo informaciją ignoruoja, svarstydamas, kad Sprūdei buvo suteiktas Medininkų vardas, tačiau jis neprigijo. Medininkų žemės centras į Sprūdę gal ir persikėlė, tačiau vargiai jai ar Pavandenei buvo suteiktas Medininkų vardas. Kad Medininkų žemės centras persikėlė į Pavandenę su Sprūdės piliakalniu, patvirtina vėlesnė Pavandenės reikšmė, kai jos vardu buvo įsteigtas didelis valsčius, kuriam priklausė ir Varniai.
H.Vartbergės kronikoje tiksliai nurodomas 1370 metų žygio maršrutas: „… įsiveržė į lietuvių žemę, kurią nuniokojo, o būtent Pluten, Malowe, Warnen ir Medininken kryptimi iki vadinamojo Pludden ežero“. Pluten – tai kaimas prie Pluotinalio ežero, kuris dar 1923 metais buvo įvardijamas kaip Plutynė. Taip kaimas įvardijamas ir topografiniame – kariniame 1865-1873 metų žemėlapyje. Malowe – tai greičiausiai iškreiptas išnykusio Maivėnų kaimo pavadinimas. Kaimas buvo tarp Dilbių ir Sydeklių, prie upelio Mava, Maiva. Apie Maivėnus dar bus rašoma atskirai.
Pagal žygio maršrutą, po Varnių, Livonijos ordino būrys pasiekė Medininkus. Maršrute išvardijamos vietovės, ir čia minimi Medininkai yra greičiausiai ne Medininkų žemė, o Medininkų vietovė prie Lūksto ežero.
T.Baranauskas minėtame straipsnyje pateikia informaciją, kad Livonijos magistras 1379 metais užpuolė Žarėnų (Azarene), Medininkų (Medeniken) ir kitas šešias žemes, kurias visai nuniokojo, kuriose neliko nė vieno nepaliesto namo. Iš vieno žirgyno išvedė 400 žirgų ir sugrįžo sveiki, išskyrus 26 vyrus, kuriuos prarado. Šioje žinutėje tikriausiai kalbama apie mažesnes teritorijas nei Medininkų žemė. Be to, minimi Medininkai (Medeniken) įrašyti po Žarėnų, o XVI amžiaus Medininkai kaip tik buvo į pietus nuo Žarėnų.
Pirmieji 1370 metais minimus Medininkus su Medininkų vietove sutapatino Zita Genienė ir Jonas Genys straipsnyje „Dėl Varnių – Medininkų istorijos“ (Kn. Žemaičių praeitis, II tomas,1993, Vilnius). Jie įdėmiau pažvelgė į archyvaro Janio Spruogio veikalą „Geografinis senosios Žemaičių žemės XVI amžiuje žodynas, sudarytas pagal Raseinių žemės teismo 40 knygų. Vilnius, 1888 /Географическiй словарь древней Жомойтской земли XVI cтолетия, составленный по 40 актовымь книгамь Россiенскаго земскаго суда. Вильна, 1888“. Abu tyrinėtojai pastebėjo, kad į vakarus ir šiaurės vakarus nuo Lūksto buvo Medininkų dvaras. Z.Genienė ir J.Genys manė, kad Medininkų dvaras ir 1370 metais minimi Medininkai buvo Žarėnų, Medingėnų apylinkėse.
Medininkai – 1575-1600 metų teismo aktuose
Šiame straipsnyje Z.Genienės ir J.Genio įžvalgos papildomos kitais duomenimis. Z.Genienė ir J.Genys nesirėmė carinėje Rusijoje išleistais penkiais tomais Žemaičių (Raseinių) žemės teismo 1575-1600 metų aktų aprašymais, 1788 metų teismo dekretu dėl Žarėnų seniūnijos ribų, kai kuriais kitais istoriniais šaltiniais.
1901-1907 metais buvo išleisti penki tomai „Vilniaus centrinio archyvo senųjų aktų knygų dokumentų aprašymas, Raseinių žemės teismo 1575-1586 metų aktai. Vilnius, 1901/Опись документов Виленскаго центральнаго арxива древниx актовыxь книг. Акты Россiенскаго земскаго суда“.
Minėtame J.Sprogio veikale kaip tik pateikiami 1575-1600 metais teismo aktuose paminėti vietovardžiai. Tuo tarpu to paties laikotarpio teismo knygų aktų aprašymuose yra, nors ir glaustos, tačiau išsamesnės informacijos apie žemės valdų pardavimo, dovanojimo, užstatymo už paskolas aktus.
Čia nebus pateikiama labai detali informacija apie visus aktus. Visų pirmiausia, reikia pabrėžti, kad aktuose vienaskaitos linksniu minimi dvarai, valdos Medniki (Medininkai). 1585 metais Markas Pacovičius Vidmontovičius užrašė savo dvarą, valdą Medniki ir lauką Piteliški Žarėnų valsčiuje. Vėliau teismo knygose įrašyta daugiau Vidmantų (Vidmontovičių) – Pacevičių aktų, susijusių su jų valdų reikalais. Ir visur minimas vien dvaras ar valda vienaskaitos linksniu Medniki Žarėnų valsčiuje.
1595 metais Stanislovas Tunčis savo sūnui perleido keturias dirvas dvare, valdoje Medniki. Pateikiami ir dirvų pavadinimai, tačiau pagal juos neįmanoma nustatyti, kur jos buvo. 1596 metais Augustinas Butvilovičius perdavė žemę savo dvare, valdoje Medniki, Medingėnų valsčiuje, prie Nevardos upės. Čia esama klaidos – Nevarda teka rytinėje Lūksto ežero pusėje. O vakarinėje sruvena Nevados upeliukas. XVI amžiuje teritorija palei rytinę Lūksto ežero pusę priklausė Pavandenės valsčiui. Aktų, kuriuose minimi Mednikai Medingėnų valsčiuje, esama daugiau.
Vadinasi, vėliausiai XVI amžiuje senoji Medininkų vietovė pateko į dviejų – Medingėnų ir Žarėnų – valsčių teritorijas. Tačiau ne viskas, kaip matysime vėliau, taip paprasta – Medininkai (vietovė arba nedidelis valsčius) buvo ir rytinėje Lūksto ežero pusėje. Dvaras, valda Medniki prie Nevados upelio minimas ir 1594 metų Margaritos Laurinovič testamente.
Senosios Medininkų vietovės ribas galima nustatyti apytikriai. Pietuose ji prasidėjo dabartiniame Gelžyčių kaime, kuris pavadinimą gavo nuo bajorų Gelžyčių pavardės. Žemė Gelžytovčizna Laukaliuose, dvare, valdoje Medniki, Medingėnų valsčiuje, minima teismo 1597, 1599 metų aktuose. 1690 metais Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre įrašyti bajorai iš Gelžyčių Mednikų (… „Gielžajcow Miednik…“ „Gielžyc…“), Medingėnų valsčiuje. Minimas Vladislovas Gelžytis (Gielžyc) iš Gelžyčių Mednikų. Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomi susiję su Medininkų dvaru. Albertas Konstantinas Čaikovskis su žmona Joana (buvusia Rimdeikiene) 1684 metais išnuomojo dvi dalis Medininkų Gelžyčių Skilandiškių dvaro, Medingėnų paviete. 1664 metų sutartimi, Žemaičių kunigaikštystės žemininkas Jonas Kazimieras Rimdeika įkeitė trečdalį Medininkų Gelžyčių Skilandiškių dvaro Medingėnų paviete žmonai Joanai Baginskaitei.
1788 metų teismo dekrete dėl Žarėnų seniūnijos cituojami įvairūs vakarinės Lūksto pusės bajorkaimių bajorų pateikiami dokumentai. 1561 metų data minima valda Kaupuose Mednikuose.
Iš 1654 metų Augustino Galmino testamento sužinome, kad jis turėjo namus Žadeikiuose, Pocaičiuose ir buvo iš Stepono Mickevičiaus nusipirkęs valdą Žadeikiai Mednikai Žarėnų valsčiuje. Dabar nei Žadeikių, nei Pocaičių kaimų nebėra. Pocaičiais buvo vadinama Vydmantų kaimo dalis. 1775 metų Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre su bajorais įrašytas Vidmantų bajorkaimis (okolica Widmonty Pacaycie) Žarėnų valsčiuje.
Minimas dvaras, valda Medniki prie Nevados upės, Kaupai Mednikai pratęsia Medininkų vietovę į šiaurę nuo Gelžyčių. 1591 metais Baltramiejus Gimbutas Vaitiekui Sipovičiui pardavė du rėžius žemės dvare Medyngiany Jaušaičių lauke. Reikia manyti, kad čia neteisingai įrašyti Medininkai. Jaušaičių laukas (teritorinis junginys) minimas ir kituose teismo aktuose, tačiau vargiai jam galėjo priklausyti toli esantys Medingėnai.
Kaip minėta, bajorai Vidmantai dovanojo, mainė, užstatė žemę dvare Mednikai. 1598 metų akte konkrečiau įrašyta, kad Jonas Pacovičius Vidmontovičius padovanojo savo sūnui trečdalį „dvorca Medninki“ Žarėnų valsčiuje. Vidmantų valdos siekė šiaurinį Medininkų vietovės pakraštį.
Bajorai Vidmantai, kaip galima spręsti iš XVIII amžiaus antros pusės, Varnių bažnyčios metrikų knygų, Vydmantuose tebegyveno ir minėtame amžiuje.
Regis, Medininkai driekėsi nuo Gelžyčių į šiaurę mažiausiai iki dabartinio Upetos kaimo, Rešketos upelio.
Varnių „perkrikštijimas“ Medininkais
Mečislovas Jučas straipsnyje „Dėl žemaičių krikšto“ (Kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, 2004) rašo, kad 1417 metų vyskupystės akte vyskupui parinkta vietovė (locus) Varniai, Medininkų valsčiuje. Anot M.Jučo, Vytautas Varnių gyvenvietei pridėjo Medininkų vardą. Steigimo akte pabrėžiama, kad vyskupijos centras su katedra nuo šiol vadinsis „Medininkų miestu ir Medininkų katedra“.
Vis dėlto Varniams naujasis pavadinimas neprigijo. Tačiau kurį laiką buvo kuriamos hipotezės, kad dalis vietovės vienoje Varnelės pusėje buvo vadinama Varniais, o kitoje – Medininkais. A.Ivinskis ir J.Kareniauskas minėtoje knygoje pagrindė, kad tokios spėlionės klaidingos. Varniai iš karto formavosi kaip vientisa gyvenvietė. Archeologiniai tyrimai nerodo buvus dviejų gyvenviečių. Galiausiai „byla išsprendžiama“, omenyje turint Medininkų vietovę.
A.Ivinskis ir J.Kareniauskas mano, kad toks pavadinimas Varniams parinktas dėl Medininkų žemės ir Medininkų vietovės reikšmės, nes Varniai nebuvo dar tiek svarbūs, kad nulemtų vyskupijos pavadinimą. Vis dėlto, atrodo, Varniai Medininkais buvo pervardinti ne pagal Medininkų žemės, o jos jau nedidelės dalies įvardinto Medininkų valsčiaus pavadinimą.
Medininkų valsčius
XVI amžiaus pabaigos teismų aktai leidžia manyti vakarinėje Lūksto ežero pusėje buvus Medininkų vietovę, kuri vėliau pagal bajorų Gelžyčių, Vidmantų, Jaušaičių, Vembūtų valdas skilo į atskirus kaimus. Dalis jų gal gavo su bajorų pavardėmis nesusijusius pavadinimus. Panašu, be Medininkų vietovės dar būta ir Medininkų valsčiaus.
M.Jučas vyskupystės steigimo akto dalį „…locum dictum Vorni in districtu Medinicensi“ išvertė kaip „vietovėje Varniai, Medininkų valsčiuje“, o A.Ivinskis ir J.Kareniauskas „districtu“ išvertė kaip „Medininkų apskrityje“.
Lotyniškas terminas „districtus“ 1642 metų Konstantino Sirvydo žodyne verčiamas ir paaiškinamas kaip pavietas, šalis. 2007 metų žodyne Kazimieras Kuzavinis šį terminą išverčia „sritis, apygarda“. Konstantino Avižonio „Lietuvos istorijos terminų žodyne“ (Konstantinas Avižonis. Raštai, II tomas, 1978, Roma) terminas „districtus“ paaiškinamas kaip pavietas, valsčius. Tuo tarpu žemė būdavo įvardijama terminu „terra“. Šis terminas, aprašant Medininkų žemės puolimus, vartotas ir vokiečių kronikose. Pagal K.Avižonį, „terra“ verčiamas kaip „sritis, apylinkė, žemė“.
Panašu, kad 1417 metų vyskupystės steigimo akte turėta omenyje mažesnis teritorinis darinys nei žemė, o valsčius. Vadinasi, vyskupystės sostinė ir katedra įsteigiami Varniuose, Medininkų valsčiuje, kuris kaip vietovė minimas dar ir XVI amžiaus teismo aktuose.
1421 metais Vytautas vyskupui ir kapitulai suteikė privilegiją į kai kurias žemes. Privilegijos vertimas iš lotynų kalbos į lietuvių pateiktas Vincento Juzumo knygoje „Žemaičių vyskupijos aprašymas“. Knyga išleista A.Ivinskio iniciatyva ir rūpesčiu 2013 metais.
Pagal V.Juzumo privilegijos vertimą, vyskupui buvo padovanoti Viržuvėnų, Maivėnų pavietai, Krakių ir Medininkų, vadinamųjų Varnių, gyventojai Kaltinėnų, Kražių, Viduklės, Raseinių pavietuose atiduoda po 10 žmonių su žemėmis. Medininkų paviete prie Lūksto ežero taipogi atiduota dešimt gyventojų. Kanauninkams Baltininkų paviete užrašyta 60 gyventojų.
Matome, kad privilegijoje išvardinti mažesnieji pavietai (valsčiai), kurie vėliau tapo didesnių dalimi. Privilegijoje minimas Medininkų pavietas leidžia jį sieti su 1417 metų vyskupystės steigimo akte įvardintu Medininku „districtu“. Ši privilegija dar vienas patvirtinimas, kad vyskupystės steigimo akte minima ne Medininkų žemė, o Medininkų valsčius.
Diskutuojant šia tema, A.Ivinskis pasiūlė įdomią ir dėmesio vertą idėją. Medininkų valsčius, kurios vietovėje Varniuose buvo įsteigtas vyskupijos centras, atspindi Medininkų žemės raidą iš didesnio teritorinio dalinio į mažesnius. Medininkų, Maivėnų, Viržuvėnų, Baltininkų valsčių įvardijimas vyskupui 1421 metais patvirtina šią raidą. Medininkų žemėje susiformavo mažesni dariniai – valsčiai, kurie vėliau, tikėtina, jau XV amžiuje, gal antroje jo pusėje, buvo sujungti į didesnius Medingėnų, Karklėnų, Pavandenės, Šiauduvos bei kitus valsčius. O senasis Medininkų valsčius, savo pavadinimu menantis Medininkų žemę, atsidūrė Medingėnų, Žarėnų ir Pavandenės valsčiuose.
Rytinė Medininkų valsčiaus dalis
Vakarinė nedidelio XIV-XV amžių Medininkų valsčiaus dalis aprėpė mažiausiai Medininkų vietovę ir galbūt kai kuriuos kitus gretimus kaimus. Tikriausiai jau XV amžiaus antroje pusėje šio valsčiaus neliko. Kaip minėta, dalis Medininkų vietovės, kartu ir valsčiaus, pateko į didesnius Medingėnų ir Žarėnų valsčius, veikusius dar ir XIX amžiaus pirmojoje pusėje.
Dalis Medininkų valsčiaus pateko į Pavandenės valsčiaus teritoriją. Prisiminkime, kad pagal V.Juzumo išverstą 1421 metų privilegiją, Medininkų paviete prie Lūksto ežero atiduota dešimt gyventojų. Tačiau vyskupui neatiteko žemės vakarinėje Lūksto ežero pusėje buvusių Medininkų žemės dalis.
Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 ir 1662 metų generaliniuose inventoriuose aprašomi Varnių miestelėnai, mokėję vyskupui činšą. 1637 metų inventoriuje aprašomos valsčiuose esančios valdos. Tačiau čia valsčiai reiškia ne Žemaitijos kunigaikštystės administracinio suskirstymo, o vien vyskupo valdų valsčius. 1637 metų inventoriuje aprašomas Varnių valsčius, priklausantis Medininkų (Miednickia) dvarui. Šiame inventoriuje surašyti išnykusio Dranių (buvo prie Stervo ežero), Kujainių, Palūksčio (rytinėje Lūksto ežero pusėje), Dykviečių kaimų gyventojai. 1662 metų inventoriuje Dykviečių kaimo nebėra, minimas Dykviečių užusienis Palūksčio kaime.
Inventoriuje minimi Varnių miestelėnų sklypai Graužų užsienyje, Palūksčio kaime – dabar yra Graužų kaimas.
Su Lūkstu sietini 10 gyventojų Medininkų valsčiuje 1421 privilegijoje. Tai leidžia manyti, kad Medininkų valsčius tęsėsi ir į rytus, ne vien į vakarus, nuo Lūksto ežero.
