Vienos knygos odisėja: iš XVIII a. Prancūzijos į naująją Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspoziciją

Knygos priešlapyje užrašyta dedikacija Artua grafui.

Žemaičių muziejaus „Alka“ kolektyvas pastaruosius kelerius metus gyveno įtemptu ritmu. Kraustymasis į laikinas patalpas, naujos ekspozicijos kūrimas, sugrįžimas į atnaujintas saugyklas iš muziejininkų pareikalavo susitelkimo, prireikė kolegų pagalbos, pakuojant ir pervežant muziejines vertybes. Bet kartu tai buvo puiki proga susipažinti su kitais rinkiniais, galimybė pamatyti niekada neeksponuotus paveikslus, pavartyti iš Žemaitijos dvarų parvežtas knygas.

Irma Kontautienė

Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinio saugotoja-kuratorė

Viena muziejaus bibliotekos knyga patraukė dėmesį: XVIII a. antroje pusėje Paryžiuje išleista, gausiai iliustruota nuostabiais architektūros detalių piešiniais, bet įrišta ne itin prabangiai, su nugarėlėje įspaustu pavadinimu A MONSEIGNEUR LE COMTE D‘ARTOIS ir savininko inicialais F v S. Savininką pavyko nustatyti greitai, nes knygos priešlapyje buvo ranka užrašyta pavardė Fr. Schwede ir nurodyti 1836 metai. Tačiau knygos pavadinimas nugarėlėje sukėlė abejonių – juk tai kreipinys į Prancūzijos karališkosios šeimos asmenį – Artua grafą. Pradėjus šią knygą tyrinėti atidžiau, paaiškėjo, koks vertingas leidinys, pažymėtas numeriu 8139 ir netiksliu pavadinimu, slėpėsi muziejaus bibliotekos lentynose, kokios istorinės asmenybės prisidėjo prie jo gimimo bei išsaugojimo. Pakeliaukime po Europą per šimtmečius, sekdami šios knygos pėdsakais.

XVI amžius. Italija. Talentingasis architektas Džakomas Barocis da Vinjola
Šios knygos idėja subrendo Džakomo Barocio (it. Giacomo Barozzi) galvoje. Jis gimė 1507 m. Vinjolos miestelyje netoli Bolonijos. Mokėsi Bolonijoje ir po 1530 m. persikėlė į Romą, kur piešė antikinių statinių liekanų elementus naujam Vitruvijaus traktato leidimui. 1541-1543 m. pabuvojo Fontenblo ir Paryžiuje, kur Prancūzijos karaliui Pranciškui I dirbo grupė italų menininkų. Grįžęs į Italiją, Džakomas Barocis suprojektavo Bokji rūmus Bolonijoje. Apie 1550 m. buvo pakviestas į Romą ir patvirtintas popiežiaus Julijaus III architektu. 1554 m., pagal Džakomo Barocio projektą, Flaminijos gatvėje pastatyta Šv. Andriejaus bažnyčia, pirmoji su ovaliniu kupolu, bet vis dar stačiakampio plano. Po Julijaus III mirties, 1555 m., Džakomas Barocis daugiausiai dirbo Farnezių giminei. Įgijęs patirties ir norėdamas susisteminti savo žinias, 1562 m. išleido knygą „Penkių architektūros orderių taisyklės“ (it. Regola delli cinque ordini d’architettura), kuri Europos architektams tapo pagrindiniu veikalu apie orderius trims šimtmečiams į ateitį. Džakomas Barocis suprojektavo keliasdešimt pastatų visoje Italijoje, bet žymiausi iš jų yra Farnezės rūmai ir Šv. Jėzaus Vardo bažnyčia (it. Il Gesù), pagrindinė jėzuitų ordino bažnyčia. Ji buvo pradėta statyti 1568 m., bet nebaigta iki architekto mirties. Šios bažnyčios planas, iliuziškai pabrėžiantis vidaus didybę, vėliau buvo atkartotas daugelyje kontrreformacijos statinių Europoje. Džakomas Barocis da Vinjola mirė 1573 m. Romoje, bet jo idėjos plito toliau, o „Penkių architektūros orderių taisyklės“ tapo pagrindu vėlesnių epochų architektų veikalams.

XVIII amžius. Prancūzija. Architektas ir enciklopedistas Žakas Raimondas Lukotte
Džakomo Barocio architektūros vadovėlį XVIII a. papildė Žakas Raimondas Lukotte (pranc. Jacques Raymond Lucotte). Jis studijavo Karališkoje architektūros akademijoje Paryžiuje, vėliau dirbo architektu, bendradarbiavo su Deni Didro (pranc. Denis Diderot), 1751-1780 m. leidusiu garsiąją enciklopediją, parašė jai straipsnius apie mūrą, marmurą, mozaiką, staliaus darbus, šaltkalvystę, tiltų mechanizmus, turbulenciją ir kitus, pateikė daugiau nei 45 komentarus ir 650 brėžinių enciklopedijos IX-XVII tomams. Žakas Lukotte išleido du svarbiausius savo gyvenimo veikalus: „Modernusis Vinjola arba Elementarus architektūros traktatas“ (pranc. Le Vignole moderne, ou Traité elementaire d‘architecture), 1772-1784 m., 3 tomai, ir „Mūro menas“ (pranc. l‘Art de la maçonnerie), 1783 m.
Veikalo „Modernusis Vinjola arba Elementarus architektūros traktatas“ pirmasis tomas išleistas 1772 m. le Pére et Avaulez spaustuvėje Ruano mieste ir dedikuotas Artua grafui. Tituliniame lape tarp kolonų nupieštas biustas. Galbūt tai penkiolikamečio Artua grafo portretas? Apačioje pavaizduoti architekto darbo įrankiai, kolonų liekanos, knyga su užrašu „Modernusis Vinjola 1772“ ir paties Džakomo Barocio da Vinjolos portretas. Tarsi norėta pasakyti: „Sekdamas senuoju Vinjolos arcitektūros veikalu, aš pristatau jums naują ir dar geresnį architektūros vadovėlį“.
Antrasis traktato tomas pasirodė po devynerių metų pertraukos – 1781 m., o trečiasis – netrukus, 1784 m. Abu tomai išleisti brolių Kampionų (pranc. Campions) spaustuvėje Ruane, ir taip pat dedikuoti Artua grafui. Visus trijų tomų tekstus rašė ir iliustracijas piešė pats Žakas Raimondas Lukotte. Kiekvienas tomas turi po 36 iliustracijų lapus, kai kurie jų didesnio nei knyga formato, atlenkiami. Įspūdingi atskirų architektūros elementų piešiniai, nuostabūs triumfo arkų, fontanų, pastatų fasadų pavyzdžiai rodo aukštą šio architekto profesionalumą. Deja, Žako Raimondo Lukotte veikla, o gal ir gyvenimas, nutrūko 1789 m., prasidėjus Prancūzijos didžiajai revoliucijai. Bet jo išleisto architektūros traktato egzemplioriai paplito po visą pasaulį, jie saugomi žymiausiose pasaulio bibliotekose, iš jų mokėsi ir mokosi būsimi architektai.
(Bus daugiau)