Vienos knygos odisėja: iš XVIII a. Prancūzijos į naująją Žemaičių muziejaus „Alka“ ekspoziciją

Žemaičių muziejaus „Alka“ kolektyvas pastaruosius kelerius metus gyveno įtemptu ritmu. Kraustymasis į laikinas patalpas, naujos ekspozicijos kūrimas, sugrįžimas į atnaujintas saugyklas iš muziejininkų pareikalavo susitelkimo, prireikė kolegų pagalbos, pakuojant ir pervežant muziejines vertybes. Bet kartu tai buvo puiki proga susipažinti su kitais rinkiniais, galimybė pamatyti niekada neeksponuotus paveikslus, pavartyti iš Žemaitijos dvarų parvežtas knygas.

Irma Kontautienė

Žemaičių muziejaus „Alka“ rinkinio saugotoja-kuratorė

(Tęsinys. Pradžia Nr. 5)
Bent vieną šios knygos egzempliorių turi ir Arsenalo biblioteka Paryžiuje. Šios bibliotekos istorija prasideda XVIII amžiuje nuo markizo de Paulmi d‘Argensono (pranc. de Paulmy d‘Argenson), aistringo bibliofilo, kuris surinko didžiulę knygų bei rankraščių kolekciją ir 1785 m. ją pardavė Artua grafui. Po Prancūzijos didžiosios revoliucijos, 1797 m. biblioteka tapo vieša. Restauracijos metais karaliaus Liudviko XVIII įsakymu aristokratams sugrąžintos jų valdos ir turtai, todėl 1816 m. Arsenalo biblioteka vėl perduota Artua grafui ir buvo pavadinta „Monsieur‘s Library“. Tuo metu sudarytame šios bibliotekos inventoriuje išvardintos net 154 077 knygos ir rankraščiai.
Kas gi buvo tas Artua grafas, kuriam Žakas Raimondas Lukotte dedikavo savo architektūros traktatą ir kuris įsigijo tokią didelę ir vertingą biblioteką?

XVIII a. pabaiga-XIX a. pradžia. Prancūzija. Nuo Artua grafo iki karaliaus Karolio X

Trečio tomo 1 iliustracija.

Karolis, Artua grafas iš Burbonų dinastijos, gimė 1757 m. Versalyje. Jo tėvas Prancūzijos dofinas Liudvikas Ferdinandas, motina Marija Žozefa Saksė, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto III dukra, o seneliai – karalius Liudvikas XV ir Marija Leščinska, buvusio Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Leščinskio dukra. Likimas Karoliui lėmė būti tik ketvirtuoju eilėje į sostą (po tėvo ir dviejų vyresniųjų brolių), tad nuo jaunų dienų jis gyveno nerūpestingą karališkosios šeimos nario gyvenimą be pareigos mokytis valdyti valstybę. Po senelio Liudviko XV mirties ir broliui Liudvikui XVI tapus karaliumi, Artua grafas palaikė kompaniją jo nuobodžiaujančiai žmonai Marijai Antuanetei siautulinguose vakarėliuose, kurie dažnai vykdavo Versalio rūmuose, Paryžiuje ar jo apylinkėse, netgi tokioje makabriškoje vietoje kaip Paryžiaus katakombos (požeminės kapinės). S. Cveigo romane „Marija Antuanetė“ Artua grafas apibūdinamas kaip „lengvabūdis, palaidas, įžūlus, bet lankstus ir apsukrus, jis kamuojamas tos pačios baimės kaip ir Marija Antuanetė: kad tik netektų nuobodžiauti ar užsiimti rimtais dalykais. Mergišius, paskendęs skolose, linksmas elegantas, pagyrūnas, veikiau įžūlus nei drąsus, veikiau paviršutiniškai kibirkščiuojantis nei aistringas, jis vadovauja guviajam pulkui, vos tik kur atsiranda koks naujas sportas, nauja mada, nauja linksmybė, ir netrukus prisirenka daugiau skolų nei karalius, karalienė ir visi rūmai, drauge paimti“. Taigi ir Artua grafas prisidėjo prie Prancūzijos didžiosios revoliucijos kilimo, kurios metu pasikeitė ne tik jo, visos karališkosios šeimos, bet ir aristokratijos gyvenimas, žuvo daug nekaltų žmonių Prancūzijoje. Pasikeitė ir viso pasaulio istorijos raida.
1789 m. prasidėjus revoliucijai, Artua grafas, pirmasis iš karališkos šeimos narių, pasitraukė į užsienį, buvo vienas emigrantų lyderių, mėgino vadovauti Vandėjos rojalistų sukilimui. Napoleono valdymo metu jis klajojo po Europą, gyveno Didžiojoje Britanijoje, lankėsi Austrijoje, Prūsijoje, net Rusijoje. Napoleonui pralaimėjus, į valdžią Prancūzijoje sugrįžo Burbonai. Karaliumi tapo revoliucijos metu giljotinuoto Liudviko XVI brolis Liudvikas XVIII, iš pradžių vykdęs nuosaikią politiką, o vėliau bandęs stiprinti savo galią. Tuo metu Artua grafas vadovavo ultrarojalistų partijai. Mirus karaliui Liudvikui XVIII, Artua grafas, jauniausias iš brolių, buvo paskelbtas Karoliu X – Prancūzijos ir Navaros karaliumi, Andoros princu. Nuo pat savo valdymo pradžios jis bandė atkurti absoliutizmą: iškilmingai, pagal senas tradicijas buvo vainikuotas Reimso katedroje (paskutinis iš Prancūzijos valdovų), protegavo Katalikų Bažnyčią ir senąją aristokratiją. Per didžiąją revoliuciją emigravę didikai gavo kompensacijas už nacionalizuotas žemes, buvo įvesta mirties bausmė už šventvagišką elgesį.
Tokia Karolio X politika sustiprino opoziciją ir paskatino kilti 1830 m. Liepos revoliuciją Prancūzijoje. Dalis vyriausybės pajėgų perėjo į sukilėlių pusę. Kautynėmis buvo paimti karaliaus Tiuilri rūmai. Bijodamas, kad jo neištiktų brolio Liudviko XVI likimas, Karolis X atsisakė sosto ir emigravo į Didžiąją Britaniją, vėliau ilgesnį laiką gyveno Prahoje. Mirė 1836 m. Goricijoje, „Austrijos Nica“ vadinamame kurorte, Burbonų šeimos apsuptyje.

1836 metai. Fr. Schwede
Tais pačiais metais, kai miršta nuverstasis Prancūzijos karalius Karolis X, kažkoks Fr. Schwede architektūros traktato priešlapyje įrašo savo pavardę ir 1836 metus. Knyga vertinga, su nuostabiais piešiniais, bet be viršelių ir pavadinimo. Kieno rankose ji pabuvojo per penkiasdešimt savo klajonių metų? Ar ją vartė Artua grafas, ką tik išleistą ir jam dedikuotą, ir Prancūzijos didžiosios revoliucijos metais klajodamas po Europą kažkam padovanojo? Gal šios revoliucijos metu ji tapo grobiu vargšų, tempusių iš aristokratų namų viską, ką buvo galima išmainyti į kepalą duonos? Galbūt pateko į sankiuloto rankas, kuris iš prabangių odinių viršelių pasidarė sau batų padus ir šturmavo Bastiliją? O gal ši knyga buvo pagrobta iš Tiulri rūmų jau kitos, Liepos revoliucijos metu. Kaip ji pateko į Fr. Schwede rankas? Šito, matyt, jau nesužinosime.
Nežinomas kol kas lieka ir Fr. Schwede. Šios pavardės gan dažnos Rytų Prūsijoje ir buvusios Livonijos (dabar Latvijos ir Estijos) teritorijoje. Tačiau internetiniuose puslapiuose nepavyko rasti žmogaus, gyvenusio XIX a. pirmoje pusėje, kurio vardas prasidėtų raidėmis Fr: nei Frederick, Friedrick, Franz ar Fritz. Galbūt Fr. Schwede nebuvo žinomas žmogus, bet pakankamai turtingas ir kilmingas, nes nepagailėjo pinigų šio vertingo architektūros vadovėlio įrišimui, o jo vardo ir pavardės raides, įspaustas naujojo viršelio nugarėlėje, skiria raidė „v“ – bajoriškos kilmės ženklas. Deja, nei jis, nei knygrišys nebuvo eruditai, gal net prancūzų kalbos nemokėjo. Įrišant visus tris tomus kartu, sumaišytas ir tomų, ir jų iliustracijų lapų eiliškumas, o knyga pavadinta A MONSEGNEUR LE COMTE D‘ARTOIS, t. y. kreipiniu į karališkos giminės atstovą, kuris užrašytas visų trijų tomų pradžiose.
Kiek ilgai Fr. Schwede naudojosi šia knyga ir ar iš viso ją skaitė? Knygos puslapiai nesuplėšyti, paraštės neprimargintos pastabomis, iliustracijos neapipaišytos ir nenuspalvintos, kaip senose knygose pasitaiko aptikti. Gal ji tiesiog buvo lentynos puošmena ir retas daiktas, kurio nevalia bet kam čiupinėti? O gal gulėjo palėpėje niekam nereikalinga, užnešta užmaršties dulkėmis? Ne, atrodo, kad vienam žmogui, pavarde Perkauskis, ji tikrai buvo vertinga.

XX a. 3-4 dešimtmečiai. Lietuva. Džiuginėnų menininkas Juzefas Perkovskis
Pirmojo knygos tomo pradžioje, po žodžių A MONSEGNEUR LE COMTE D‘ARTOIS yra įrašas pieštuku: „Perkauskis“. Taip lietuviškai savo knygas ir žurnalus užsirašydavo Juzefas Perkovskis (lenk. Jozef Perkowski), Džiuginėnų dvarelio šalia Telšių paveldėtojas.
Juzefas ir jo brolis dvynys Tadeušas gimė Džiuginėnuose 1896 m. lapkričio 23 d. gydytojo Severino Perkovskio ir Vandos Teresės Gorskytės šeimoje. Severinas Perkovskis, kilęs iš Lenkijos bajorų, buvo garsus to meto chirurgas urologas, įvairių medicinos draugijų tikrasis ir garbės narys. Dalyvavo 1863 m. sukilime, todėl buvo priverstas emigruoti į Prancūziją. Medicinos mokslus tęsė Sorbonoje ir 1869 m. gavo medicinos daktaro laipsnį. Už pasižymėjimą Prancūzijos-Prūsijos kare 1871 m. jam buvo suteikta Prancūzijos pilietybė, tačiau S. Perkovskis 1874 m. grįžo į Varšuvą, kur užsiėmė medicinos praktika ir mokslu. Ten Perkovskių dvynukai ir trejais metais vyresnė sesuo Jadvyga mokėsi, tik per vasaros atostogas lankydavo mamos gimines Žemaitijoje ir gyvendavo Vandos paveldėtame Džiuginėnų dvarelyje.

(Bus daugiau)

Būkite pirmas pakomentavęs

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.