Vasilijus Achunovas
Verslininkas
Š. m. vasario 4 d. „Telšių žinių“ laikraštyje buvo išspausdintas straipsnis „Mokesčių lengvatos tuština savivaldybės biudžetą“. Gal būčiau neatkreipęs ypatingo dėmesio, kas ką rašo apie tą biudžetą, bet užkliuvo žodis „tuština“. Pagalvojau – „nu brač“, nejaugi šiais laikais, ypač po „čekiukų skandalo“ ir galimai kazino praloštų pensininkų sukauptų 40 milijonų eurų, gali atsirasti drąsuolis, kuris vidury baltos dienos išdrįs kėsintis į Telšių rajono gyventojams priklausančias lėšas. Ir ne šiaip sau lėšas, o beveik penktadalį milijono (184,3 tūkst. eurų). Pradėjęs skaityti šį straipsnį, bet dar nevisiškai į jį įsigilinęs, pagalvojau, kad jame paminėti firmų „Tilžės būstas“ ir „Telteksa“ pavadinimai labai girdėti, bet radęs tekste savo pavardę, supratau, kad tas „biudžeto tuštintojas“ esu aš. Įsitikinti, kad tai ne balandžio 1-osios pokštas padėjo keli kolegų skambučiai, kurie pusiau juokais, pusiau rimtai klausė, kaip reikia sugebėti gauti tokią nemažą lengvatą šiais nepaprastais laikais?
Perskaičius straipsnį iki galo, kurį laiką manęs neapleido kažkoks keistas kaltės jausmas, lyg būčiau „Telšių žinių“ žurnalistų pagautas už rankos vagiant. Manau, tą patį galėjo pagalvoti ir laikraščio skaitytojai. Galėčiau vadovautis posakiu „šunys loja, karavanas eina“ ir nekreipti dėmesio į šį pusiau šmeižikišką mano atžvilgiu straipsnį, bet manau, kad žiniasklaidos pareiga – skleisti objektyvią, tikrovę atitinkančią informaciją. Tad drįstu šia gana aktualia tema išdėstyti savo mintis.
Nors straipsnyje, galimai „dėl akių“, yra įvardintos dar dvi bendrovės, kurioms buvo suteiktos mokesčių lengvatos (UAB „Raiška“ ir UAB „Escolit“), skaitytojams peršama nuomonė, kad didžiąją lengvatos dalį įsisavino UAB „Tilžės būstas“ ir AB „Telteksa“. Bet iš tikrųjų taip nėra. Žurnalistė dirbtinai straipsnio įžangoje paryškintu tekstu rašo apie dvi bendroves, kurios priklauso V. Achunovui ir dėl jų biudžetas neteko 184,3 tūkst. eurų. Bet tiesa yra tokia: iš minėtų 184 tūkst. 300 Eur UAB „Tilžės būstas“ ir AB „Telteksa“ gauta lengvatos suma sudaro 3 tūkst. 300 Eur, t. y. mažiau nei 2 procentai straipsnyje nurodytos sumos. Skirtumas – 181 tūkst. eur!
Analizuojant šį straipsnį, galima įžvelgti ir politinių aspektų, nes tokią malonę V. Achunovas galėjo gauti tik su valdžios palaikymu ir galbūt ne už dyką – kas tai galėtų paneigti?
Tiesos dėlei reikia pripažinti, kad straipsnyje yra nurodyta, kur ir kiek aš „tuštinaus“ – tai ir Žemaitės dramos teatras, ir VšĮ „Telšių futbolo ateitis“, ir sunkiosios atletikos klubas „Gintarinė saulė“, ir Telšių rajono savivaldybė, ir šokių studija „Divain“, ir kiti. Iš viso parama sudarė 6 tūkst. 600 Eur per 2023 m.
Yra sakoma „gyvenkime kaip broliai, dalinkimės kaip žydai“ (noriu pareikšti, kad aš ne antisemitas), tad skaičiuokime toliau, protingieji kurmiai. Prieš gerus metus buvo atidengtas Žemaitijos skulptūrinis herbas (mano paremta – apie 5000 Eur), taip pat anksčiau buvo prisidėta prie kariljono įrengimo šalia Telšių katedros (mano paremta apie 3000 Eur), Telšių Mažosios bažnyčios parapijos namų statybai (mano paremta – apie 4000 Eur), prieš kurį laiką tai pačiai Mažajai bažnyčiai apmokėta už pakeistą langą (apie 7000 litų), paremta Durbės mūšio paminklui (sumos nebepamenu), paremtos Ryškėnų, Nevarėnų bendruomenės, Nevarėnų bažnyčia, Telšių futbolas, daugiau kaip 30 metų remiu sunkiąją atletiką, periodiškai remiami Telšių senjorai, Samariečių bendrija ir kiti – visų jau nebepamenu.
Bet užtat gerai pamenu, kaip buvau nubaustas uolaus Savivaldybės tarnautojo sunkiai protu suvokiamo dydžio bauda: už nenušienautą pievelę Gėlių g. – 14 tūkst. litų! Manau, tai – Lietuvos rekordas, ko gero, dar nepagerintas.
Verslu užsiimu daugiau kaip 40 metų, per tą laikotarpį tekdavo dažnai bendrauti su tuomete valdžia ir dažnas vadas klausdavo – kuo galime padėti? Atsakydavau, kad geriausia pagalba – tai netrukdymas dirbti, nes valdžios (kuriai partijai ji bepriklausytų – konservatoriams, socialdemokratams ar bet kokiai kitai) ir verslo dalykiškas bei sąžiningas bendradarbiavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų. Geriausias pavyzdys yra mūsų miestas, kur tvarkomos gatvės ir ežero pakrantės, sukuriamos jaukios ir patrauklios erdvės, išryškinami tam tikri akcentai, pabrėžiantys žemaitišką identitetą, kuris yra vertinamas visoje Lietuvoje, tuo pačiu didinant turistų, aplankančių Žemaitijos sostinę, srautą.
Straipsnį norėčiau baigti optimistine gaidele. Norėčiau padėkoti Telšių rajono savivaldybės tarybos nariams už supratingumą, priimant Telšių verslininkams tam tikrus verslą lengvinančius sprendimus, kurie turi ne tik finansinį, bet ir moralinį palaikymo aspektą. Atsakingai galiu pareikšti, kad aš straipsnyje minėtų lengvatų – 3 tūkst. 300 Eur – atsisakau Telšių rajono gyventojų labui.