Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad jei rekonstruojamas pastatas nuomojamas, tokio pastato savininkas (valdytojas) privalo aiškiai ir tinkamai informuoti nuomininką apie pastato trūkumus, kurie dėl neatitikties specialioms elgesio saugumo taisyklėms gali sukelti pavojų, arba imtis kitų priemonių, kurios užkirstų kelią žalai kilti. Priešingu atveju asmuo prisiima su tokio pastato naudojimu susijusią žalingų padarinių kilimo riziką.
Alvydas Ivoncius
Už sąlygas pastate atsakingas ne nuomininkas, o savininkas
Aukščiausiojo Teismo pirmininko tarnybos atstovės ryšiams su visuomene Ievos Mastenicos pranešime rašoma, kad Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje asmuo, veikdamas juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesams, neįsitikinęs, kad pastatas atitinka saugumo reikalavimus, neinformavęs nuomininko apie pastato trūkumus, o būtent apie neįrengtą aptvarą, apsaugantį nuo kritimo iš aukščio, išnuomojo kavinę. Nukentėjusieji pastato antrame aukšte esančiame kambaryje, atidarę varstomo lango-balkono duris, prie kurių nebuvo įrengti metaliniai aptvarai, abu vienas po kito žengė pro jas, nukrito ant žemės ir abu sunkiai susižalojo.
Atmesdamas nuteistųjų, jų gynėjo kasacinių skundų argumentus, Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad Statybos įstatymo bei statybos techninio reglamento nuostatuose nurodyti reikalavimai turi būti aiškinami kaip įtvirtinantys reikalavimus ir faktiškai naudojamam statiniui, kuris turi būti pabaigtas pagal parengtą rekonstrukcijos projektą. Jei rekonstruojamas ar nebaigtas rekonstruoti pastatas nuomojamas, būtent tokio pastato savininkas (valdytojas) privalo aiškiai ir tinkamai informuoti nuomininką apie jo trūkumus, kurie, kaip nagrinėjamoje byloje, gali sukelti pavojų, arba imtis kitų priemonių, kurios užkirstų kelią žalai kilti.
I.Mastenicos pranešime teigiama, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pritardama žemesnės instancijos teismų pozicijai, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ne nuomininkas, kuris nebuvo informuotas apie pastato būklę, o nuteistieji (pastato savininkas ir jo vardu ir interesais veikiantis asmuo), sudarydami nuomos sutartį, teisiškai atsako už išnuomoto rekonstruojamo pastato atitiktį saugumo reikalavimams. Nuteistieji, sudarę trumpalaikės nuomos sutartį su vartotoju (privačiu asmeniu) dėl rekonstruojamo pastato, neatitinkančio aptartų saugumo reikalavimų, ir neinformavę jo apie pastato trūkumus, nagrinėjamu atveju turėjo laikytis specialių elgesio taisyklių. Todėl abiejų instancijų teismai viską tinkamai kvalifikavo pagal Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio 3 dalį.
Teismai turės įvertinti ir žalą dėl negautų pajamų
Anot I.Mastenicos, teisėjų kolegija, nagrinėdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo skundą, konstatavo, kad žemesnės instancijos teismai, laikydamiesi Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, taip pat civilinės atsakomybės bendrųjų ir deliktinės atsakomybės nuostatų, turėjo spręsti nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą. Teismų nurodytas reikalavimas nukentėjusiajam dėl negautų darbo pajamų priteisimo kreiptis į socialinio draudimo įstaigą nepagrįstai suvaržė asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės žalos, teisę reikalauti iš nuteistųjų atlyginti padarytus nuostolius baudžiamojoje byloje.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.24)
Čia tai bent straipsnis!
Nei kur, nei kada, nei kas iškrito… Nei kiek apsvaigę buvo, kad vienas po kito išėjo. Mistika.