Praėjusį penktadienį Žemaitijos sostinę aplankė Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė. Telšiuose šalies premjeras ir ministrai susitiko su Telšių apskrities savivaldybių vadovais, lankėsi miesto šventės „Telšē linGOun“ piknike, kai kuriose kultūros įstaigose. Prie Savivaldybės vidudienį vyko ir trumpas Vyriausybės vadovo bei ministrų susitikimas su žiniasklaida.
Stasys Katauskas
Susitikimams su žiniasklaida ir visuomene skirta nedaug laiko
Vyriausybės vadovo bei ministrų vizito metu Savivaldybėje aptarti regionui aktualūs klausimai, dalintasi įžvalgomis apie Vyriausybės planus, deklaruota, kad vienas vizito tikslų – stiprinti bendradarbiavimą su vietos savivalda. Telšių, Plungės, Rietavo ir Mažeikių savivaldybių merams bei vizito metu aplankytų įstaigų vadovams Vyriausybės vadovo ir ministrų atvykimas buvo puiki proga tiesiogiai pasikalbėti apie savivaldai kylančius iššūkius bei galimas esamų problemų greitesnio sprendimo galimybes.
Vyriausybės vadovui bei ministrams vizitas taip pat aktualus kaip galimybė patiems pamatyti ir iš pirmų lūpų išgirsti, kuo iš tikrųjų gyvena žmonės mūsų regione.
Nedažnus svečius Telšiuose visur lydėjo krentančios į akis ganėtinai gausios apsaugos pajėgos. Susitikimui su žurnalistais G. Palucko ir jo komandos darbotvarkėje tebuvo skirta mažiau nei pusvalandis lauke, priešais įėjimą į Savivaldybę. Žinoma, iš dalies galima tai suprasti ir paaiškinti intensyvia premjero bei ministrų darbotvarke. Kita vertus, kelių skirtingų žiniasklaidos priemonių atstovams tebuvo galimybė užduoti vos po vieną-du klausimus ir išgirsti trumpus, dažnai abstraktokus atsakymus. Tiesa, bent trumpai pabendrauti su Vyriausybės vadovu ir ministrais visi telšiškiai galėjo šiems lankantis miestelėnų piknike.
Išskyrė mokesčių ir biurokratijos mažinimo klausimus
Paklaustas, kokius darbus laiko svarbiausiu Vyriausybės uždaviniu per šią kadenciją, G. Paluckas „Kalvotajai Žemaitijai“ pirmiausia kalbėjo apie mokesčius. „Mokesčių klausimai pirmiausia aktualūs norint gauti kokybiškas viešąsias paslaugas. Jeigu mes norime ne tik didžiausiuose ekonominiuose centruose, bet ir regionuose gauti tokias paslaugas, mokesčių klausimai yra svarbūs“, – akcentavo premjeras. Be mokesčių, kaip vieną svarbiausių užduočių, sau keliamų šios Vyriausybės, G. Paluckas išskyrė biurokratijos mažinimo klausimą. Anot premjero, per pastarąsias porą kadencijų Lietuvoje prikurta daug įvairiausių taisyklių, tvarkų, įstatymų, nebeleidžiančių, G. Palucko žodžiais, apsisukti ne tik verslui, bet ir paprastam žmogui. Reikia pripažinti, kad premjerui netiesiogiai paantrino Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus (beje, taip pat socialdemokratas), užsiminęs apie žemės įstatymą, anot T. Katkaus, lėmusį, kad procedūros, kurios iki tol trukdavo tik dvi-tris dienas, dažnu atveju pailgėja iki trijų-keturių mėnesių. Kas, pasak mero, labai gaišina gyventojus, dažnai kaltinančius Savivaldybę.
„Kalvotajai Žemaitijai“ iš premjero būtų buvę įdomu išgirsti, kaip, kokiomis priemonėmis Vyriausybė planuoja mažinti išsikerojusią biurokratiją, juolab, kad panašų siekį ne kartą yra deklaravusios ir buvusios Vyriausybės. Tačiau laiko tolesniems klausimams svečių darbotvarkėje neliko. Kiek ilgiau pavyko pakalbinti abu Telšiuose apsilankiusius ministrus.
Pavyzdžiu laiko Lenkiją
Susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio (irgi socialdemokrato) „Kalvotoji Žemaitija“ klausė, ar yra kas planuojama daryti, siekiant pagerinti tarpmiestinį susisiekimą viešuoju transportu. Nes jeigu, pavyzdžiui, telšiškiai dar gali patogiai važinėti traukiniais, žmonėms, gyvenantiems ten, kur nėra geležinkelio, daug kebliau. Šalyje stebime gana paradoksalų vaizdą, kuomet Lietuvos miestuose autobusų stotys gerėja, gražėja, o autobusų maršrutų vis mažiau ir mažiau. Pavyzdžiui, norint viešuoju transportu iš Telšių nuvažiuoti į Tauragę, reiktų keliskart persėsti ir sukti didelį vingį pro Klaipėdą arba Šiaulius, tad kelionė į vos už 80 km įsikūrusį miestą užsitęstų maždaug pusdienį.
Ministras sakė, jog klausimas esąs kompleksinis ir šia tema dirbama bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija. O siekiamybė – perduoti tą klausimą į Regionų ministeriją, kad problema ir jos sprendimas atsidurtų vienose rankose. Ministras neužsiminė, kokios šiuo atveju galėtų būti Regionų ministerijos galimybių ir kompetencijų ribos. Tačiau, anot E. Sabučio, reiktų ir aktyvaus Savivaldybių asociacijos dalyvavimo, ypač kalbant apie susisiekimą tarp savivaldybių ir atskiriant jį nuo tolimojo susisiekimo. Šiuo metu, pasak ministro, matyti, jog tolimojo susisiekimo paslaugas teikiančios įmonės dirba pelningai, tačiau maršrutai, kurie ne tokie pelningi, iš esmės palikti savieigai. E. Sabutis sakė negalįs pažadėti viską išspręsti, bet tikisi, kad per šiuos metus pavyks pajudėti darant sprendimus, kad mažiau pelningi, nors žmonėms reikalingi maršrutai nustotų nykti.
Paklausus, kokių priemonių Vyriausybė planuoja imtis, kad vis prastėjanti šalies kelių būklė imtų gerėti, ministras kalbėjo, kad šiuo klausimu po pirmojo svarstymo Seime yra pateiktas įstatymo projektas. Pasak ministro, reikia lyginti save su Lenkija, kur kelių būklė dabar daug geresnė. „Norim perimti ir periminėjam Lenkijos patirtį ir praktiką. Norime turėti du krepšelius, iš kurių finansuojami keliai. Vienas krepšelis yra valstybiniai keliai, kitas krepšelis – savivaldybių. Ir pastarasis krepšelis turi būti daug didesnis negu dabar“, – sakė ministras. E. Sabutis viliasi, jog kelių fondas bus pradėtas pildyti jau nuo kitų metų, o kaip pagrindinis šaltinis numatomas sunkiojo komercinio transporto apmokestinimas, kad nuo dabar galiojančios tvarkos būtų pereita prie mokėjimo už nuvažiuotus kilometrus.
Dėl problemų kaltino ankstesnės valdžios sprendimus
Dar viena socialdemokratė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė „Kalvotajai Žemaitijai“ pasiteiravus, ką ministerija gali padaryti, kad baigtųsi šalies mokytojus ir moksleivius trikdantys kasmečiai egzaminų sesijos skandalai ir nesklandumai, teigė, jog pradėjusi dirbti ministre, gavo ankstesnės valdžios palikimą. Galiojantys teisės aktai ir reikalavimas, jog mokiniai dvejus metus iki egzamino žinotų, kas tiksliai bus, anot R. Popovienės, neleidžia nieko greitai pakeisti. Tad pirmiausia siekta, kad viskas kuo sklandžiau vyktų pagal dabar galiojančias tvarkas, kurias sugalvojo ne ši Vyriausybė. Tačiau ministrė pabrėžė, kad bus diskutuojama dėl to, ar reikia ką nors keisti, o diskusijose, pasak jos, bus siekiama išgirsti visas suinteresuotas puses, kad liktų kuo mažiau įtampos tiek mokytojams, tiek mokiniams.
Paklausta, kodėl, nors deklaruojama, kad mokiniai turi jau prieš dvejus metus žinoti kas bus egzamine, realybėje kartais konkrečių dalykų egzaminuose vis nutinka, kad kokia netikėta naujiena atsiranda visai prieš egzaminą, R. Popovienė kalbėjo, jog daug naujovių ir permainų įnešė ankstesnė Vyriausybė. Dabartinė ministerijos komanda, pasak ministrės, tai peržiūri. „Kai kur taisomos klaidos, kai kur priimami kitokie sprendimai“, – sakė R. Popovienė. Apskirtai švietimas, anot ministrės, tokia sritis, kurioje negalima skubėti ir reikia ieškoti kompleksiškų ilgalaikių sprendimų.
Po susitikimo su žiniasklaida svečiai išskubėjo į Masčio pakrantėje vykusį miestelėnų pikniką.
Leave a Reply