Politikai prieš kiekvienus rinkimus išsijuosę įtikinėja, kad neva „atstovaus rinkėjams“. Gavę Savivaldybės tarybos nario mandatus, nei patys „atstovauja“, nei domisi, kaip tai daro Savivaldybės administracija ar kitos įstaigos. Todėl piliečiams neretai tenka „atstovauti“ patiems save. Anksčiau rašėme apie kai kuriuos Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos sprendimus, kurie paliudijo kartais pasitaikantį aplaidumą ir atsainumą dėl gyventojų prašymų. O dabar papasakosime dar vieną istoriją, kaip gyventoja buvo priversta „atstovauti“ pati sau.
Alvydas Ivoncius
Neva per mažai suvartoja elektros ir karšto vandens
Ši istorija, nutikusi dar 2023 metais, mums neseniai tapo žinoma, o ir plačiau niekur paskelbta nebuvo. Telšiškė E.K. paprašė Savivaldybės administracijos skirti jai kompensaciją už šildymą. Moteris manė, kad į kompensaciją turi teisę. Vis dėlto Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius pareiškė esą jai kompensacija nepriklauso.
Kokie buvo valdininkų argumentai? Bene pats svarbiausias – E.K. gyvena kitoje vietoje, kur jai ir teikiamos socialinės paslaugos. Tačiau, pasak E.K., tas kitas butas yra jos mamos.
Nenorėdamas skirti kompensacijos, Socialinės paramos ir rūpybos skyrius reikalavo E.K. pateikti duomenis, kiek ji suvartoja elektros energijos, karšto vandens. Panašu, remdamiesi šiais duomenimis, valdininkai nusprendė, jog E.K. negyvena tame bute, už kurį prašoma šildymo kompensacijos. Be to, esą ji nesudarė sąlygų valdininkams patikrinti jos gyvenimo ir buities sąlygų.
Moteris skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių. E.K. nusistebėjo, kodėl valdininkai vertino tik elektros ir karšto vandenis duomenis, tačiau jiems nerūpėjo šalto vandens suvartojimas. Pasak E.K., vonia buvo remontuojama, todėl ji maudytis ėjo pas mamą.
Skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai E.K. teigė, kad dėl gaunamų mažų pajamų (200 eurų vaikui išlaikyti bei socialinė pašalpa) yra priversta taupyti, nes sumokėjus mokesčius už komunalines paslaugas, nepakanka pinigų maistui. Už buto šildymą 2022 metų lapkričio mėnesį sumokėjo 160, gruodžio mėnesį – 223,4, 2023 metų sausio mėnesį – 176, vasario mėnesį – 153,7, 2023 mėnesį – 120 eurų. Ji skunde teigė, kad sumokėjus už šildymą bei kitus komunalinius mokesčius, jai nebelieka pakankamai pinigų maistui ir kitoms reikmėms, todėl dažnai lankosi pas mamą, pas ją pavalgo, nešasi skalbti rūbus, nes neturi skalbimo mašinos.
Valdininkai pažėrė savo argumentus
Teisindamiesi valdininkai Lietuvos administracinių ginčų komisijai aiškino neva moteris nesudarė sąlygų jiems patekti į butą, neatsiliepė į telefono skambučius ir neperskambino. Be to, ji tikriausiai gyvenanti pas motiną, ką patvirtino jos kaimynai. Taigi Socialinės paramos ir rūpybos skyrius nusprendė, kad moteris nesinaudoja butu, dėl kurio prašoma šildymo kompensacijos.
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir rūpybos skyrius įtikinėjo esą E.K. nesudarė sąlygų valdininkams patekti į butą. Bet viskas buvo kiek kitaip.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ (Nr.84)
Leave a Reply