Jaunimo balsas yra labai svarbus, todėl turi būti išgirstas

Visuomeninė veikla vis dažniau tampa neatsiejama jaunimo gyvenimo dalimi. Jauni žmonės siekia būti girdimi, kurti pokyčius ir drąsiai ginti savo vertybes. Apie pilietiškumą, jaunimo įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą bei iššūkius kalbamės su Ieva Austyte – aktyvia Telšių jaunimo atstove ir pilietinių iniciatyvų organizatore.

Algirdas Dačkevičius

– Ieva, kaip prasidėjo Jūsų kelias į visuomeninę veiklą ir kas paskatino įsitraukti į jaunimo organizacijas?
– Nuo mažens dalyvauju savanoriškoje veikloje – iš pradžių prisidėdavau prie Maltos ordino savanorių rengiamų iniciatyvų, o vėliau ir pati tapau savanore įvairiose organizacijose. Rimčiau atstovauti jaunimui ėmiau devintoje klasėje, kai tapau Telšių Žemaitės gimnazijos mokinių prezidente. Nuo tada aktyviai įsitraukiau į jaunimo politiką. Mane visada skatino noras tobulėti, bendrauti su žmonėmis ir prisidėti prie teigiamų pokyčių. Negaliu tiesiog sėdėti be veiklos – visada siekiu būti ten, kur galiu padaryti ką nors prasmingo.
– Kaip vertinate jaunimo įsitraukimą į pilietinį ir politinį gyvenimą Telšiuose – ar matote augimą, ar vis dar stokojame aktyvumo?
– Labai džiaugiuosi, kad Telšiuose atsiranda vis daugiau aktyvaus ir pilietiško jaunimo, kuris imasi iniciatyvos, organizuoja renginius, buria bendraminčius ir kuria naujas organizacijas. Tai rodo, kad jauni žmonės turi idėjų ir noro keisti aplinką. Vis dėlto dažnai pastebiu, jog veiklose dalyvauja tie patys jaunuoliai, o platesnio įsitraukimo vis dar trūksta. Dalis jaunimo vengia pilietinių ar politinių temų, nes jaučiasi nepakankamai pasiruošę, stokojantys žinių arba tiesiog bijo suklysti. Man tai kelia susirūpinimą, nes manau, kad kiekvienam svarbu turėti savo vertybes, nuomonę ir drąsos ją išreikšti.
– Kaip gimė mintis viešai pareikšti poziciją dėl Remigijaus Žemaitaičio vizito Telšiuose?
– Mintis pasisakyti kilo iš vertybinės pozicijos – tiesiog negalėjau likti abejinga. Man svarbu, kad jaunimas matytų, jog neapykantos ar diskriminacijos skatinimas neturi vietos viešoje erdvėje. Pamačiau, kad daugeliui ši tema kelia klausimų, bet trūksta aiškaus balso, todėl nusprendžiau jį išreikšti. Manau, kad tylėjimas tokiose situacijose reiškia pritarimą, o aš norėjau parodyti, kad mūsų mieste yra jaunų žmonių, kurie turi savo nuomonę ir kritinį mąstymą.
– Kokia buvo pagrindinė žinutė, kurią norėjote perduoti šiuo pranešimu visuomenei ir politikams?
– Mūsų pagrindinė žinutė buvo parodyti, kad jaunimas nėra abejingas tam, kokias vertybes skleidžia politikai. Norėjome atkreipti dėmesį į tai, kad populizmas, paremtas melagingais pažadais ir neapykantos kalba, neturi tapti priimtina politinės komunikacijos dalimi. Mes tikime, kad visuomenė, ypač jaunimas, turi teisę ir pareigą reaguoti, kai viešajame gyvenime skatinamas skaldymas vietoje dialogo. Suprantame, kad žmonės turi laisvę rinktis ir išsirinko šią partiją, bet Žemaitaitis savo veikla skatina visuomenės susiskaldymą ir remiasi neapykantos retorika.
– Ar manote, kad jaunimo balsas Lietuvoje šiandien yra pakankamai girdimas politiniuose procesuose?
– Yra organizacijų, kaip Lietuvos moksleivių sąjunga ar Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, kurios deda daug pastangų, kad jaunoji karta būtų išgirsta. Kadangi pati turiu patirties abiejuose, galiu pasakyti, kad tai įmanoma, tačiau tai nėra paprasta – reikia daug pastangų, kantrybės, laiko ir nuoseklaus įtraukimo, kad balsas turėtų realią įtaką sprendimų priėmimui.
– Kokius iššūkius dažniausiai patiria jauni žmonės, bandantys dalyvauti visuomeniniame gyvenime regionuose, ypač mažesniuose miestuose kaip Telšiai?
– Manau, kad vienas didžiausių iššūkių jaunimui, ypač mažesniuose miestuose kaip Telšiai, yra rasti savo bendruomenę, kurioje sutaptų vertybės ir tikslai. Dažnai tenka įdėti daug pastangų, kad žmonės susidomėtų, įsitrauktų ir ilgiau išliktų aktyvūs. Organizuojant renginius ar inicijuojant projektus, dažnai kyla streso ir logistinių sunkumų, o kartais gali pasijusti, kad trūksta palaikymo ar bendraminčių.
– Ar susiduriate su stereotipais, kai jauni žmonės bando kalbėti apie politiką ar pilietiškumą?
– Taip, ypač po šio piketo viešojoje erdvėje sulaukėme nemažai pasisakymų, kad jaunimas nesupranta politikos, yra neišsilavinęs, neturi savo vertybių arba esą yra paveiktas kažkieno įtakos. Tačiau visi dalyviai aktyviai domisi politika, įsitraukia į organizacijas, mokymus ir pilietines akcijas bei turi aiškias moralines vertybes. Mano nuomone, jauni žmonės gali pasiūlyti naujų idėjų ir savitą požiūrį į problemas.
– Ką Jums asmeniškai reiškia pilietiškumas ir kaip jį apibūdintumėte savo bendraamžiams?
– Man pilietiškumas reiškia aktyvų dalyvavimą savo bendruomenėje, atsakomybės prisiėmimą už savo sprendimus ir rūpestį aplinka bei žmonėmis aplink mane. Tai ne tik dalyvavimas rinkimuose ar organizacijose, bet ir gebėjimas kritiškai mąstyti, išreikšti savo nuomonę ir ginti vertybes, kurios man svarbios. Bendraamžiams sakyčiau, kad būti pilietišku reiškia nepraleisti progos prisidėti prie pokyčių, išsakyti savo nuomonę ir nebūti abejingam tam, kas vyksta aplink.
– Kaip vertinate šiandienę viešosios erdvės kultūrą Lietuvoje – ar ji, Jūsų manymu, tampa labiau pagarbi, ar priešingai, vis dar linksta į susipriešinimą?
– Manau, kad šiuo metu, ypač dėl susiskaldžiusios politikos, viešoji erdvė dažnai tampa labai priešiška ir susipriešinusi. Po įrašais apie mūsų piketą sulaukėme gausybės komentarų su dezinformacija ir kritika, nors mūsų iniciatyva buvo taiki ir pilietiška. Deja, net kai kurie suaugę žmonės, galbūt paveikti politikų manipuliacijų, reagavo nepagarbiai, tyčiojosi ir žemino jaunus žmones, taip užkirsdami kelią konstruktyviai diskusijai. Tai liūdina, nes parodo, kad pagarba skirtingoms nuomonėms viešajame gyvenime vis dar nėra savaime suprantama.
– Kaip jaunimo organizacijos gali prisidėti prie dialogo ir pagarbos kultūros stiprinimo mūsų visuomenėje?
– Manau, kad jaunimo organizacijos ir dabar prisideda vienydamos įvairaus mąstymo jaunimą arba skirtingas jaunimo grupes, skatindamos bendradarbiavimą ir diskusijas. Taip pat svarbu kurti saugią atmosferą, kurioje jaunuoliai nebijotų išsakyti savo nuomonę, ieškoti kompromisų ir aktyviai dalyvauti iniciatyvose bei mokymuose, kur turėtų galimybę užmegzti naujas pažintis ir plėsti akiratį.
– Kokia Jūsų nuomonė apie politinį populizmą – kaip jis veikia jaunų žmonių požiūrį į politiką?
– Manau, politinis populizmas turi neigiamą poveikį visuomenei – jis skatina žmonių susiskaldymą, kuria „mes prieš juos“ atmosferą ir dažnai kelia neįvykdomus lūkesčius, tik siekiant pataikauti rinkėjams. Jauni žmonės, tai stebėdami, gali nusivilti politika apskritai, tapti abejingi ir pasyvūs, kas mažina jų įsitraukimą į politinius procesus. Manau, todėl itin svarbu lavinti kritinį mąstymą, skatinti jaunimą analizuoti politinius sprendimus, atskirti faktus nuo manipuliacijos ir gebėti atpažinti populistinius veikėjus.
– Kaip, Jūsų manymu, galima paskatinti bendradarbiavimą tarp skirtingų jaunimo organizacijų, nepaisant jų politinių pažiūrų?
– Manau, pagrindinis veiksnys, vienijantis žmones su skirtingomis politinėmis pažiūromis, yra bendras tikslas ar problema, dėl kurios verta veikti kartu. Tačiau bendradarbiavimas nebūtinai priklauso tik nuo krizių ar problemų – jis gali būti skatinamas ir per renginių organizavimą, diskusijas bei bendras iniciatyvas, kurios suteikia galimybę pažinti vienas kitą ir atrasti bendrą kalbą. Pavyzdžiui, Telšiuose nėra daug aktyvaus jaunimo, todėl bendradarbiavimas tarp skirtingų organizacijų yra itin svarbus – tai leidžia efektyviau pasiekti bendruomenę, keistis idėjomis ir kartu kurti prasmingą veiklą, kuri skatina pagarbą.
– Kiek svarbus Jums asmeninis tobulėjimas – ką išmokote per šią veiklą apie lyderystę, komunikaciją ir atsakomybę?
– Asmeninis tobulėjimas man labai svarbus, todėl visada stengiuosi įsitraukti į įvairias veiklas, priimti naujus iššūkius ir nuolat mokytis bei plėsti savo žinias. Šioje veikloje, kaip iniciatorė, supratau, koks svarbus yra gebėjimas įkvėpti kitus, atsižvelgti į jų nuomonę ir aiškiai išreikšti savo poziciją. Taip pat pamačiau, kiek daug gali komunikacija, ypač socialiniuose tinkluose. Atsakomybės prasme supratau, kad kiekvienas veiksmas turi pasekmes ne tik man, bet ir komandai bei platesnei bendruomenei. Todėl svarbu sąmoningai priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę už rezultatus. Ši patirtis buvo ne tik nauja, bet ir labai vertinga.
– Kokius pomėgius ar veiklas turite šalia visuomeninio darbo – kas padeda Jums atsipalaiduoti ir išlaikyti pusiausvyrą?
– Šiuo metu esu abiturientė, todėl stengiuosi pasisemti kuo daugiau žinių – dalyvauju Vilniaus universiteto politologijos ir Vytauto Didžiojo universiteto religijotyros paskaitose, skirtose vyresniųjų klasių moksleiviams. Skaitau įvairią literatūrą, šiuo metu dažniausiai apie sociologiją ir filosofiją. Atsipalaiduoti padeda menas, tapyba bei mokymasis groti arba laikas leidžiamas gamtoje ar su draugais. Šios veiklos padeda man išlaikyti pusiausvyrą tarp mokslų, tobulėjimo, visuomeninio darbo ir kasdienio gyvenimo.
– Kokią žinutę norėtumėte perduoti bendraamžiams, kurie dar tik svarsto, ar verta įsitraukti į pilietinę veiklą?
– Norėčiau pasakyti, kad įsitraukimas į pilietinę veiklą suteikia ne tik galimybę daryti realų pokytį savo bendruomenėje, bet ir padeda geriau pažinti save, išmokti dirbti komandoje bei ugdyti kritinį mąstymą. Labai kviečiu visus nebijoti imtis iniciatyvos, pasidomėti veikiančiomis organizacijomis ir bendruomenėmis, bent pabandyti įsitraukti į pilietiškas veiklas. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai suteikia daug praktinės patirties, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis ir atrasti įvairių sričių žinių. Kuo aktyviau įsitraukiate, tuo labiau galite formuoti aplinką, kurioje gyvenate, ir tuo pačiu augti patys.
– Ačiū už pokalbį.