Savivaldybės taryboje neliko nei daugumos, nei mažumos

Savivaldybės taryboje susiklostė kurioziška situacija. Konservatorei Remigijai Vaitkutei palikus valdančiąją koaliciją (daugumą), pastaroji tapo… mažuma. Tačiau kita dauguma taipogi nesusiformuoja.

Alvydas Ivoncius

Iš Tarybos narių atėmė „politinį grobį“
Pagal dabartinį Vietos savivaldos įstatymą, sąvoka „valdančioji koalicija“ nebevartojama. Rašoma – „dauguma“.
Iš esmės abi sąvokos reiškia tą patį – Tarybos narių ar jų frakcijų grupę, kuri vienija daugiau nei pusę Tarybos narių.
Seniau valdančioji koalicija turėjo kur kas didesnes galias: ji išsirinkdavo merą, vicemerą, skirdavo Savivaldybės administracijos direktorių ir jo pavaduotojus. Įteisinus tiesioginius merų rinkimus, Taryba, aišku, mero išsirinkti nebegali. Galiausiai teisės aktais iš Tarybos buvo išmuštas dar vienas „politinis grobis“ – vicemero, Savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo skyrimas.
Savivaldybės taryba formaliai dalyvauja skiriant vicemerą mero teikimu. Tačiau jeigu Savivaldybės taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero pareigas ir šio klausimo nesvarsto, meras turi teisę savo sprendimu Savivaldybės tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru. Jeigu meras, Savivaldybės tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai arba jos nesvarsčius, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš Savivaldybės tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas.
O štai Savivaldybės administracijos direktorių skiria ir atleidžia meras. Savivaldybės administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui. Savivaldybės administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.

Griuvus vienai koalicijai, susidarė kita
Vis dėlto meras po rinkimų suinteresuotas, kad susidarytų Tarybos dauguma – valdančioji koalicija, nes ji kartais labai būtina, priimant sprendimus. Paprastai koalicijos sudarymą inicijuoja daugiausiai mandatų gavusi frakcija, bet nebūtinai – gali susivienyti ir mažesnės frakcijos, kad sudarytų daugumą. Gali nutikti ir taip, kad mero bendrapartiečiai nepriklausytų valdančiajai koalicijai.
Šito mūsų rajone po praėjusių Savivaldybės tarybos ir mero rinkimų nenutiko.
Savivaldybės taryboje yra 25 nariai, iš jų valdančiojoje koalicijoje buvo Socialdemokratų frakcijoje – 6, Darbo partijos frakcijoje – 2, frakcijoje „Už Telšius“ – 3, konservatorių frakcijoje – 2. Po rinkimų valdančiajai koalicijai priklausė ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija, turinti 5 narius. Opozicijoje buvo likusios „valstiečių“ ir Algirdo Bacevičiaus frakcijos bei jokiai frakcijai nepriklausantis Martinas Leščiauskas – iš viso 7 Savivaldybės tarybos nariai.
„Vardan Lietuvos“ atstovė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė buvo tapusi vicemere. Koalicijos partneriams nusprendus šia frakcija dėl miglotų priežasčių atsikratyti, valdančiojoje koalicijoje iš 18 liko 13 Tarybos narių. O kad būtų dauguma, jai turi priklausyti daugiau nei pusė Tarybos narių. Atsikračius frakcija „Vardan Lietuvos“, Tarybos valdančiojoje koalicijoje liko nedidelę, vos vieno nario, persvarą turinti dauguma. O štai dabar pasitraukus R.Vaitkutei, pati valdančioji koalicija jau tebėra dauguma, nes turi tik 12 Tarybos narių, o kitoje „tvoros“ pusėje jų yra 13.
Primename, kad Mantas Serva atsisakė tą anksčiau koalicija vadintą sambūrį palikti, užtat sustabdė narystę Konservatorių partijoje.

Ar susilipdys nauja dauguma?
Vis dėlto tie 13 nesusibūrė į naują daugumą ir vargiai ketina tai daryti. Labai abejotina, kad „Vardan Lietuvos“ norėtų susidraugauti net ir dėl politinių sumetimų su A.Bacevičiaus frakcija. Kažin ar tokiai koalicijai pritartų rajono konservatoriai.
Po rinkimų susidariusi ar ir vėliau atsiradusi nauja valdančioji koalicija privalo parengti ir merui pateikti savo veiklos programą. Koalicijai atsikračius frakcijos „Vardan Lietuvos“, teko rengti naują programą. Dabar, pasitraukus R.Vaitkutei, ši koalicija, kaip dauguma, subyrėjo. Žinoma, gali likti Tarybos narių grupė, neformaliai susijungusi į koaliciją, bet ji nebus dauguma.
Vadinasi, socialdemokratų, darbiečių, „Už Telšius“ frakcijoms ir M.Servai reikėtų ką nors prikalbinti ateiti į jų stovyklą. Gal „valstiečių“ frakciją? Bet toji, kaip ir visas rajono skyrius, regis, susiskaldę. Užkulisiuose kalba esą į „kompaniją“ siūlėsi vienas „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys, bet toji „kompanija“ nelabai jo nori, kaip ir visos minėtos frakcijos.

Dalintis nelabai yra ko
Kad kas nors ateitų į „kompaniją“ ir vėl susidarytų dauguma, lyg ir turėtum ką nors gundančio pasiūlyti.
Po rinkimų susidariusi koalicija, aišku, pasiskirstė ir „politiniu grobiu“. Tiesą sakant, to „grobio“ po teisės aktų pakeitimo buvo likusios vos dvi pareigybės – vicemero ir Savivaldybės administracijos direktoriaus. Pastarąją pareigybę pasiėmė socialdemokratai, o vicemero kėdę gavo frakcija „Vardan Lietuvos“. Atsikračius šios frakcijos, vicemero kėdė buvo pernešta į frakcijos „Už Telšius“ stovyklą. Vicemeru tapo Almantas Lukavičius. O štai Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo etato nėra, tad ir nebuvo ko dalintis.
Bandant sulipdyti naują daugumą, vienintelė gundanti pareigybė yra vicemero. Žinoma, dar ir Savivaldybės administracijos direktoriaus, bet šios socialdemokratai nė smaugiami neatsisakys: ši pareigybė – tai viso Savivaldybės turto ir pinigų valdymas. O vicemero pareigų atimti iš frakcijos „Už Telšius“ lyg ir nėra kaip.
Koalicijos partneriai pasiskirstė ir komitetų, kai kurių komisijų pirmininkų pareigomis. Bet jos greičiau „garbės“ nei „naudos“ titulas.

Vargu ar merui gyvenimas apkars
Kadangi nebeliko daugumos, ar tai reiškia, kad bus sunku priimti sprendimus, komplikuosis mero sumanymų įgyvendinimas? Anaiptol. Taryboje net nėra vieningos opozicijos, yra vien pavienės frakcijos, kurios nepriklausė valdančiajai daugumai. O dabar štai visos frakcijos jokiai daugumai nebepriklauso, bent tol, kol bus sulipdyta nauja dauguma.
Daugumos subyrėjimas nekelia pavojaus vicemerui Almantui Lukavičiui, nebent jo atsikratyti panorėtų pats meras.
Situacija kurioziška ir dėl to, kad anksčiau kai kurios mažumos frakcijos buvo pasiskelbusios opozicinėmis. Nelikus daugumos, nebelieka ir prieš ką oponuoti.
Keistoka padėtis susidarė dėl Kontrolės komiteto, Etikos ir Antikorupcijos komitetų pirmininkų. Juos deleguoja opozicija, kuri, kaip minėta, lyg ir prarado opozicijos statusą, nelikus daugumos.
Be to, Kontrolės komitetas ir minėtos komisijos sudaromos laikantis proporcinio Savivaldybės tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Kaip tas principas gali veikti, jei dabar visos sulig viena frakcijos yra mažumos frakcijos? Vietos savivaldos įstatyme numatyta, ką ir kaip reikia daryti, jei visos frakcijos priklauso daugumai, tačiau nieko nerašoma apie padėtis, kaip daugumos apskritai nelieka.
Vietos savivaldos įstatyme nubrėžtos atskirtys tarp sąvokų „dauguma“, „mažuma“, „opozicija“. Dauguma, suprantama, toks Tarybos narių junginys, kuriame priklauso daugiau nei pusė išrinktųjų. Mažuma – visi likusieji, nepriklausantys daugumai. Tačiau gali būti toje mažumoje, nepasiskelbęs opozicija. Ja tampi, kai apie tai viešu pareiškimu paskelbiama Tarybos posėdyje. Klausimas: kai neliko daugumos, tai kam dabar oponuos opozicinėmis pasiskelbusios frakcijos?