Neseniai lygiosiomis 2:2 Šiauliuose šiųmetį futbolo sezoną užbaigė Telšių FC „Džiugas“. 2025-ųjų metų sezonas reprezentacinei mūsų miesto komandai buvo ne toks permainingas kaip pernykštis. Tačiau jis taip pat buvo ilgas, kupinas malonių netikėtumų, didelių vilčių, pergalių, neišsipildžiusių lūkesčių, augančių ambicijų ir įsimintinų rungtynių. Pažvelkime į šiųmetį „Džiugą“ kiek detaliau.
Stasys Katauskas
Statistika
Dar vasario mėnesį, prieš prasidedant 2025-ųjų A lygos čempionatui, paklaustas apie komandai keliamus tikslus, „Džiugo“ vyriausiasis treneris Andrius Lipskis „Kalvotajai Žemaitijai“ sakė, kad prognozuoti konkrečias vietas – sudėtinga, tačiau bus siekiama iškovoti bent vienu tašku daugiau nei praėjusiais metais. Skaitytojams reiktų priminti, kad 2024-ųjų sezone „Džiugas“ galutinėje įskaitoje užėmė iki šiol aukščiausią Telšių futbolo istorijoje 6-ąją vietą ir surinko 42 taškus. Šiųmetį čempionatą mūsų miesto komanda baigė 7-oje turnyrinės lentelės pozicijoje, tačiau surinko 46 taškus. Taigi, nors lentelėje klubas nusmuko vienu laipteliu žemiau, prieš sezoną keltas tikslas, iškovoti daugiau taškų nei pernai, įgyvendintas.
Pasibaigę futbolo metai „Džiugui“ buvo jau penkti iš eilės elitinėje Lietuvos futbolo lygoje. Jeigu pažvelgtume dar keletą metų atgal ir palygintume komandos pasirodymus per visą 5 metų laikotarpį, matytume, kad šiųmetis „Džiugas“, nors neišsaugojo pernykštės 6-os pozicijos, surinko daugiausia taškų per visą dalyvavimo elitiniame divizione laiką, pasiekė daugiausiai pergalių, praleido mažiausiai įvarčių, turėjo geriausią per penkerius metus įmuštų-praleistų įvarčių santykį (tiesa, vis tiek neigiamą). Kas tuomet sutrukdė pakilti aukščiau turnyrinėje lentelėje?
Skirtingi čempionatai
Galima pasidžiaugti, kad pastaraisiais metais nusistovėjo nuolatinė A lygos čempionato struktūra. Penktus metus iš eilės dalyvauja 10 komandų, sužaidžiama po 36 rungtynes, komandų kaita lygoje vyksta sportiniu principu ir, regis, Lietuvos futbole praėjo laikai, kuomet būdavo neaišku, ar pirmenybes užbaigs tiek pat komandų, kiek ir pradėjo.
Tiesa, šiemet būta nerimo, ar sezono eigoje nežlugs devintoje vietoje galiausiai likęs Vilniaus „Riterių“ klubas. Klubo laimei, taip nenutiko. Tačiau kiekvienų metų čempionatas skirtingas. Jeigu pernykštės pirmenybės išsiskyrė gausybe įvairiausio pobūdžio staigmenų ir dramatiška kova dėl teisės išlikti A lygoje (visoms komandoms likus sužaisti vos po 2-3 rungtynes, perspektyva likti paskutiniams pernai grėsė net 7-ioms iš dešimties čempionato komandų), o galutinėje įskaitoje 4-ąją vietą užėmusią komandą nuo lygą paliekančios paskutinės teskyrė tik 7 taškai, tai šiemet jau nuo pirmųjų kelių rungtynių pasimatė du ryškūs čempionato autsaideriai, sezono eigoje taip ir nepajėgę priartėti bent prie 8-osios vietos. Ir nors tie autsaideriai (jau minėtas „Riterių“ klubas bei paskutinė šiemet likusi Alytaus „Dainava“) daugelyje rungtynių savo varžovams taškų lengvai nedalino, visgi nuo šių komandų daug taškų nusigriebė beveik visi kiti čempionato dalyviai.
Itin sėkmingai su abiem šiųmečio sezono silpniausiais žaidė ir „Džiugas“. „Riteriai“ įveikti visus 4 kartus, „Dainava“ nugalėta trisyk. Tik rudenį vykusiose rungtynėse Telšiuose su alytiškiais sužaista 1:1. Tad iš 46 čempionate surinktų taškų 22 paimti iš dviejų prasčiausių pirmenybių komandų. Iš trylikos iškovotų pergalių daugiau kaip pusė (7-ios) pasiektos irgi prieš šias dvi varžoves. Bet daugelyje rungtynių sėkmingai prieš šiuos varžovus žaidė ne tik „Džiugas“. Tai, kad „Riterius“ ir alytiškius šiemet skriaudė kas netingėjo, iš dalies paaiškina, kodėl didesnio nei praėjusiais metais iškovotų taškų kiekio neužteko, norint turnyrinėje lentelėje pakilti bent laipteliu aukščiau.
Puikūs svečiuose, prasti savo aikštėje
Apie tokius mūsų futbolininkus, dar vasarai einant į pabaigą, pradėjo kalbėti į Telšių stadioną besirenkantys žiūrovai. Ir iš tiesų, per 18-ą išvykose vykusių rungtynių „Džiugas“ iškovojo net 10 pergalių ir kartą sužaidė lygiosiomis. Taigi, iš 46 iškovotų taškų net 31 laimėtas varžovų tvirtovėse. Jeigu komanda tiek pat taškų būtų rinkusi ir namuose, „Džiugą“ būtume matę kovojantį dėl bronzos medalių. Deja, savo mieste telšiškiai per visus metus tepelnė vos tris pergales. Prieš tuos pačius du čempionato autsaiderius. Dar 6 kartus sužaista lygiosiomis, net pusė namų rungtynių pasibaigė pralaimėjimais. Ir nors dėl teisybės reikia priminti, jog du pirmieji nominalūs namų mačai balandžio mėnesį vyko neutraliose aikštėse, bendros tendencijos tai nekeičia. 2025-ųjų sezonas Telšių publikai buvo negailestingas.
Galbūt todėl ir tos publikos ištisus mėnesius nesulaukdami mylimos komandos pergalių savo stadione, su kiekvienu mėnesiu ateidavo vis mažiau. Tad jei varžovų stadionuose šiųmetis „Džiugas“ atrodė toks, kokios atrodo dėl medalių kovojančios komandos, savo tvirtovėje demonstruojamais rezultatais 2025-ųjų telšiškiai tepriminė dėl išlikimo lygoje kovojantį klubą. Tokį, kokiu keletą metų atgal „Džiugas“ ir buvo. Bet komanda juk jau išaugo iš to? Kas tuomet lėmė prastus rezultatus namų rungtynėse?
Itin šiurkščios mūsų futbolininkų klaidos savo aikštės pusėje, dažnai niekais paversdavusios visos komandos dedamas pastangas, prasta susikurtų progų realizacija. Galiausiai, dalyje rungtynių ir nemokėjimas net gerai žaidžiant pasiekti norimą rezultatą. Vienintelė mįslė, kodėl tokios problemos komandą gerokai rečiau kamuodavo rungiantis išvykose?
Pusfinalis
Tas užkeiktas trečius metus iš eilės neįveikiamu barjeru tampantis taurės pusfinalis. LFF FPRO taurė labai svarbus turnyras. Tai ne tik trofėjus. Nereta nuomonė, kad tokiems klubams kaip „Džiugas“ tai geriausia proga iškovoti teisę dalyvauti oficialiame europiniame turnyre. O tokia sėkmė virstų mažiausiai puse milijono eurų į klubo biudžetą, kas „Džiugui“ būtų milžiniška paspirtis. Įkvepia ir tokie pavyzdžiai, kaip nesenos FK „Transinvest“ bei Gargždų „Bangos“ pergalės LFF FPRO taurės turnyre, tarsi patvirtinančios, kad štai čia yra šansas kažką rimto laimėti.
Tačiau taurę laimėti irgi nelengva. Daug ką pasako vien faktas, kad jau kelintus metus iš eilės jos laimėti nepajėgia nė viena iš pirmas tris vietas A lygoje užimančių komandų. Taurės turnyre daug lemia, su kokiu varžovu tave suves burtai. Suprantama, anksčiau ar vėliau teks suremti ginklus su savo lygio varžovais, bet yra nemenka tikimybė bent iki ketvirtfinalio tokių išvengti. Ir pastaraisiais metais šia prasme „Džiugui“ sekdavosi. O šiemet burtai buvo kaip niekad sėkmingi. Visos pakeliui į pusfinalį nugalėtos komandos žaidžia žemesnėse lygose, visos jos aiškiai silpnesnės už „Džiugą“. Deja. Turbūt iki šiol Telšių futbolo gerbėjai prisimena tą jausmą. Vos kelios minutės iki finalo ir… į „Džiugo“ vartus krenta išlyginamasis FC „Hegelmann“ klubo įvartis. Pratęsimas, nors pergalė buvo jau beveik rankose. O per pratęsimą sėkmė galutinai nusigręžė nuo telšiškių.
Į stadioną tą lietingą rugsėjo vakarą susirinkusiems žiūrovams beliko dėkoti širdį aikštėje palikusiems „Džiugo“ vaikinams už kovą ir laukti, kad vieną dieną ir į mūsų kiemą ateis šventė.
Išskirtiniai įvykiai
Šiame sezone išskirčiau du įvykius. Vasaros viduryje šiemet „Džiugo“ spalvas gynęs 20-metis legionierius iš Ukrainos Viačeslavas Kulbačiukas buvo perleistas Vengrijos VSC „Debreceno“ klubui už „Džiugo“ istorijoje rekordinę sumą. Tarptautinės duomenų bazės Transfermarkt.com duomenimis, sezono pradžioje tik 25 tūkst. eurų vertinto futbolininko vertė per gerą pusmetį „Džiugo“ sudėtyje pakilo iki 300 tūkst. eurų. Tai svarbu ne tik piniginės sumos prasme, bet ir kaip precedentas, jog mūsų miesto komanda jauniems talentingiems žaidėjams yra puiki starto aikštelė siekiant pereiti ne tik į turtingesnį Lietuvos klubą, bet ir į stipresnį čempionatą užsienyje. Toks precedentas gali pagelbėti komplektuojant komandą ateinančiam sezonui. Juk priimdami sprendimą žaisti ar ne, futbolininkai visuomet vertina ir tai, kokios perspektyvos gali atsiverti jų asmeninei karjerai. V. Kulbačiuko istorija – puikus argumentas, kad Telšiuose tokios perspektyvos neblogos.
Kitu neabejotinai išskirtiniu Telšių futbolo įvykiu šiemet tapo rugpjūčio gale į mūsų miestą atvykęs jaunas argentinietis Cristianas Cannata Jr. Apie jį „Kalvototoji Žemaitija“ jau rašė, tad skaitytojams tik priminsime, kad Cristiano istorija išskirtinė ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Mažai Europoje, ypač kuklesnėse lygose terasime klubų, dėl kurių į stadioną atvažiuotų žmogus iš kitos Žemės rutulio pusės. Dėl „Džiugo“ atvažiavo.
Dar sykį statistika
Šiųmečiame čempionate „Džiugo“ gretose daugiausia rungtynių (po 35) sužaidė Dejanas Trajkovskis ir Oleksandras Kurcevas. 34 kartus komandos garbę gynė Marius Paukštė ir Lukas Ankudinovas. Po 32 kartus aikštėje matėme Simoną Urbį, Vilių Piliukaitį bei Miroslavą Puškarovą. 30 rungtynių sužaidė Ibrahimas Cisse, 29 Davidas Martinas Anane ir Aramas Baghdasaryanas, 28 Karolis Šilkaitis. Šie futbolininkai didelę sezono dalį ir sudarė 2025-ųjų Telšių „Džiugo“ branduolį. Be jų, aikštėje pasirodė Hirotaka Yamada (27 rungtynės), Deitonas Vinckus (24 mačai). Pirmoje sezono pusėje 20 kartų komandos garbę gynė jau minėtas Viačeslavas Kulbačiukas. Aikštėje palyginti dažnai taip pat matėme Martyną Vasiliauską (17 rungtynių). Antroje čempionato pusėje į komandą įsiliejo ir pagrindinės sudėties žaidėjais tapo 20 kartų klubo spalvas gynęs Jakubas Wawščykas, 16 kartų į aikštę išbėgęs Valentinas Vermeulenas, 15 Ronaldas Sobowale, 14 kartų aikštėje pasirodęs Gastonas Romano bei po 13 rungtynių sužaidę Bacary Sane ir Denisas Bunčukovas. „Džiugo“ spalvas šiemet taip pat gynė Gvidas Girdvainis (6 rungtynės), Danylo Ryabenko (2 mačai) ir vieną sykį į aikštę išbėgęs Simas Rimantas Patella.
Rezultatyviausias „Džiugo“ gretose A lygoje šiemet buvo O. Kurcevas, pelnęs 11 įvarčių. 5 kartus varžovų vartininkus nuginklavo R. Sobowale, 3 įvarčius pelnė S. Urbys bei I. Cisse, po du A. Baghdasaryanas, D. M. Anane ir L. Ankudinovas, po sykį pasižymėjo B. Sane, V. Vermeulenas, J. Wawščykas, D. Bunčukovas, V. Piliukaitis, G. Romano, H. Yamada ir D. Vinckus. Keturis rezultatyvius perdavimus atliko O. Kurcevas, po tris J. Wawščykas ir D. M. Anane. Nemaža grupė futbolininkų atliko po du arba vieną komandos draugo įvarčiu pasibaigusį perdavimą. 11 kartų per 34 rungtynes savo vartus „sausus“ išsaugojo Marius Paukštė.
Iš viso 2025-ųjų A lygos čempionate „Džiugas“ sužaidė 36 rungtynes, per kurias iškovota 13 pergalių, 7 kartus sužaista lygiosiomis ir patirta 16 pralaimėjimų. Įmuštų ir praleistų įvarčių santykis 37-45, pelnyti 46 taškai ir galutinėje įskaitoje, kaip minėta, užimta 7-oji vieta. LFF FPRO taurės turnyre komanda sužaidė 4 rungtynes. Trejose iškovotos pergalės, vieneriose po pratęsimo patirtas pralaimėjimas. Įmušti 7 įvarčiai, praleisti 5. Toks buvo šių metų sezonas reprezentacinei mūsų miesto komandai.
Leave a Reply