Gruodžio 6-oji Telšiuose – ypatinga diena. Tą dieną 1791-aisiais mūsų miestui tuomečio Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio sprendimu suteiktos Magdeburgo teisės. Šią datą ilgainiui imta laikyti miesto gimtadieniu, tad nenuostabu, jog gruodžio 6-oji pasirinkta ir Telšiams nusipelniusiems žmonėms pagerbti. O besibaigiant XX amžiui, užgimė tradicija gruodžio 6-ąją įžiebti ir pagrindinę miesto šv. Kalėdų eglutę, kuri Žemaitijos sostinėje – visuomet natūrali. Ne išimtis buvo ir šiųmetė gruodžio 6-oji. Žemaičių muziejuje „Alka“ miesto Garbės piliečio vardas už ilgametę meninę veiklą ir nuopelnus Žemaitijos sostinei suteiktas poetui ir skulptoriui Petrui Gintalui, o tos pačios dienos vakare aikštėje prie seniūnijos sužibo kalėdinė eglė.
Ceremonija
P.Gintalo vardas neatsiejamas nuo mūsų miesto, kuomet kalbama apie Telšių menininkus „dailiokus“, medalio ir mažosios skulptūros kūrėjus. Gal kiek mažiau plačiajai visuomenei žinoma poetinė P.Gintalo pusė. Tačiau menininko poezijos knyga irgi jau pakeliui, tad tikėtina, jog ilgainiui platesnis žmonių ratas žinomą skulptorių atras ir kaip poetą.
Ceremonijoje kalbėjęs Gvidas Latakas, beje, taip pat dailininkas ir poetas, apžvelgė savo mokytojo, kolegos ir bičiulio P.Gintalo gyvenimo kelią nuo pat vaikystės iki mūsų dienų. Trumpais biografiniais štrichais nužymėtoje P.Gintalo biografijoje – vaikystės etapas Palangoje, mamos biblioteka, virbalai, sambo imtynės, dar ankstyvoje jaunystėje sutikti žmonės, studijos Lietuvos sostinėje, sugrįžimas į Telšius, link poetinio žodžio patraukę teatro prožektoriai, jautrūs asmeninio gyvenimo puslapiai, pirmieji vėliau žymiais menininkais tapę studentai ir daugybė kitų dalykų, supusių ir kažkuria prasme lėmusių tokį P.Gintalą, kokį šiandien pažįstame. „Pilnas gyvenimo, pilnas gerumo“, – apie savo draugą ir mokytoją kalbėjo G.Latakas.
Žodį taręs VDA Telšių fakulteto dekanas Ramūnas Banys daugiausia dėmesio skyrė ilgamečiam P.Gintalo indėliui į Telšiuose gyvuojančią aukštąją mokyklą. „Profesorius studentų mylimas ir gerbiamas. Iki šiol jie renkasi P.Gintalo dėstomą medalio meno dalyką, kreipiasi dėl baigiamųjų darbų recenzijos“, – sakė R.Banys. Pradėjęs Telšiuose dėstytojauti 1970-aisiais metais, P.Gintalas į kūrybinį kelią išleido šimtus studentų, ne vienas vėliau tapo pripažintu menininku, daug prisidėjo, jog šiai ugdymo įstaigai būtų suteiktas aukštosios mokyklos statusas. Tačiau vien to neužteko, reikėjo, kad aukštoji mokykla išties tokia būtų, išliktų. „Vienu metu Telšiuose gyvavo 4 aukštosios mokyklos. Teliko viena. Bet joje auga studentų skaičius, vykdomos dviejų pakopų studijos – bakalauro ir magistro. Ir tame nemažai yra P.Gintalo nuopelnų“, – kalbėjo R.Banys.
Garbės piliečio vardo suteikimo ceremoniją savo dainomis ir teatralizuotais intarpais papuošė dainuojamosios poezijos atlikėjai Olegas Ditkovskis bei Saulius Bareikis ir Žemaitės dramos teatro jaunimo studija „Savi“ (rež. Laimutė Pocevičienė). „Sūnau, kur buvai? Tėti, kur tu buvai, kai vaidinai apsišaukėlį ir nespėjai su manimi dalytis pasauliu/ sukalk man stalą ir rašyk. Rašyk savo ir mano eilėraščius. Nebekaltink savęs“. Toks poetinis intarpas, priminęs tragišką menininko sūnaus netektį, nuskambėjo viename iš teatralizuoto pasirodymo epizodų.
Žemaičių muziejaus „Alka“ vardu menininką pasveikino direktorė Eva Stonkevičienė ir direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai Ingrida Vaitiekienė. „Jūsų kūryba, nepabijosiu to pasakyti, Telšių miestą daro labiau miestu“, – kalbėjo I.Vaitiekienė.
Dar vienas P.Gintalo kolega ir mokinys, skulptorius Romualdas Inčirauskas savo kalboje prisiminė, kaip pradėjus studijuoti Telšiuose, kartu su dėstytoju P.Gintalu teko darbuotis kuriant didžiulį pano tuomečiam „Draugystės“ viešbučiui Vilniuje. „Jaučiausi tarsi kokiais renesanso laikais, kuomet mokiniai stebėdavo didžiųjų meistrų darbą“, – sakė R.Inčirauskas.
Menininką sveikino kunigas prelatas Juozas Šiurys. Architektas, Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Algirdas Žebrauskas P.Gintalui dėkojo už pagalbą stengiantis puošti ir tvarkyti visų miestų miestą.
Kalbėjo ir artimiausi menininkui žmonės – sūnus Martynas Gintalas, marti Eglė Čejauskaitė-Gintalė ir anūkas Džiugas. „Gerai, kad susiskambindami mes galime šnekėtis apie daiktus, apie objektus, formas, apie paveikslėlius. Bet aš kartais galvoju, kas slepiasi už tų paveikslėlių? Galvoju, kad už jų yra didelė tavo energija ir didelis priėmimo laukas. Ir kad tu gyveni autentišką savo gyvenimą“, – kreipdamasi į P.Gintalą, sakė E. Čejauskaitė-Gintalė. „Tėtis sugebėjo paliesti žmonių širdis“, – pridūrė menininko sūnus Martynas Gintalas.
„Džiaugiuosi ir sveikinu, kad šiandien turime dar vieną Telšių miesto Garbės pilietį Petrą Gintalą, Lietuvos menininką, skulptorių, medalių kūrėją ir poetą. Gerbiamas profesoriau, dėkoju, kad esate tvirtai įaugęs į Žemaitijos dirvą savo gyvenimu ir kūryba. Didžiuojuosi, kad savo talentu garsinate mūsų miestą Telšius ir Žemaitiją Lietuvoje ir pasaulyje“, – sveikindamas miesto Garbės pilietį P.Gintalą, sakė Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.
„Būtų gerai, kad nereikėtų kalbėti“, – šyptelėjo pats P.Gintalas, dėkojęs šeimai, paskaitęs savo kūrybos eilėraštį ir pastebėjęs, kad svarbu, jog garbė nevirstų egoistine. Menininką sveikino gausus būrys jo bičiulių, kūrybos gerbėjų. O Žemaičių muziejuje „Alka“ vykusią ceremoniją pratęsė iki ateinančių metų rugpjūčio 9-osios veiksiančios P.Gintalo darbų parodos (kuratorė Dominyka Gulbinaitė) atidarymas.
Garbės piliečio vardas P.Gintalui suteiktas už ryškų indėlį į Telšių kultūrinį gyvenimą, miesto meninio identiteto formavimą bei ilgametį kūrybinį ir pedagoginį kelią. Petras Gintalas – Telšiuose gimęs ir didesnę gyvenimo dalį čia gyvenantis ir kuriantis skulptorius, ilgametis VDA Telšių fakulteto dėstytojas, profesorius, gyvoji tarptautinės Mažosios skulptūros ir medalio meno kūrėjų stovyklos legenda, daugiau kaip šimto medalių, skulptūrinių kompozicijų, proginių monetų ir kitų dailės darbų autorius. Menininko darbai puošia įvairias Telšių miesto viešąsias erdves, yra virtę Žemaitijos sostinės meninės tapatybės dalimi. Kūryba ne sykį vertinta tarptautiniu mastu, o darbai pristatyti prestižinėse tarptautinėse parodose ir konkursuose.
Įžiebimas
Gruodžio 6-ąją, kaip minėta, Telšiuose ne tik pagerbiami miestui išskirtinai nusipelnę žmonės. Gruodžio 6-ąją įžiebiama ir šv. Kalėdų eglutė. Jau nuo 12 valandos miesto centre, Turgaus aikštėje, klegėjo pirkėjai ir pardavėjai. Nors oras pasitaikė ne pats geriausias, telšiškiai rinkosi į prekybos ir amatų mugę, kurioje buvo galima įsigyti įvairiausių rankų darbo gaminių, ūkiuose užaugintų maisto produktų ir kitokių prekių. Mugė veikė iki pat vakaro, paskutiniai pirkėjai su prekiautojais dar derėjosi ir po 20 valandos.
Nuo 16 valandos į tradicinę šilumos ir gerumo šventę kvietė nevyriausybinės organizacijos. Prekybą pradėjo ir Turgaus aikštėje įsikūręs kalėdinis miestelis, veiksiantis kiekvieną savaitgalį iki pat Naujųjų metų. Pasiklausyti įdomių pasakojimų apie Telšius ir nemokamose ekskursijose pasivaikščioti po miestą su gidais galėjo ir užsiregistravusieji į tokias ekskursijas. O 18 valandą prasidėjo daugiausiai telšiškių bei miesto svečių sutraukusi eglutės įžiebimo šventė.
Renginį pradėjo „Rubino vaikų“ mažiesiems skirtas pasirodymas „Kalėdos, o senelis kosmose“. Kalėdų senelį, tegul ir nelengvai, visgi pavyko prisikviesti iš kosmoso į Telšius. Susirinkusiai miniai, kartu su seneliu suskaičiavus nuo dešimties iki vieno, sužibo šiųmetė Telšių kalėdinė eglė. O šventinį miesto gimtadienio vakarą užbaigė kylančios lietuviškos populiariosios muzikos žvaigždės Paulinos Paukštaitytės koncertas.
O jau kitą dieną, gruodžio 7-ąją, greta pagrindinės kalėdinės eglės atidaryta ir Kalėdų senelio ambasada. Šventiškai papuoštos ir kitos centrinės mūsų miesto dalies erdvės, ypač Katedros aikštė ir alėja iki Vyskupo rūmų, kai kurios miesto centro gatvės. Itin puošni – Respublikos gatvė. Bet miestą puošia ne tik lemputės ir kalėdinės dekoracijos. Svarbiausia, kad Telšius puošia patys mūsų miesto gyventojai. (Telšių r. sav. inf.)