Ankstyvieji Telšių rajono vietovių paminėjimai

Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.

Alvydas Ivoncius

(Tęsinys. Pradžia Nr. 17)

ALEKŠIONAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1554 m. Žarėnų valsčiaus bajorai Vidmantai Pacevičiai mainė savo žemes į karališkąsias valdas. Mainų akte minimas keliai iš Varnių į Žarėnus, iš Varnių į Baginius, iš Luokės į Baginius, Reškečio upelis, miško valakai vadinami Dubuliu (Dubule), krūmynai Egulčinė, Petrikai, lankos Pakirnė (Pokirnei), „Olkšanov“, Vismaldų kaimai. VAKA (24), p. 176-181.
1597 m. priimtas Vyriausiojo tribunolo sprendimas dėl ginčo tarp bajorų Kušleikų-Ulozų ir Jokūbo Branto. Motiejus, Aleksejus, Valentas, Kušleikos-Ulazai skundė Jokūbą Brantą dėl jų tėviškės dvarelio, vadinamo „Olšnianksievo Štukšaiciach“ Žarėnų valsčiuje. Kušleikos skundėsi, kad jų žemę Brantas paėmė iki savo Baginių kaimo.
Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje 1595 m. minima dirva Poalksnio ąžuolas kaime „Alkšiunach“ Žarėnų ir Medingėnų valsčiuose. GŽŽ, p. 235.
1595 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1595 m. aktas, kuriuo žemionis Aleksiejus Kušleikavičius Ulazavičius suteikė Mikalojuo Burbai teisę į savo tėviškę „Alksiuny“ prie Baginių kaimo ir Lūksto ežero. VADA (3), p. 141.
Minėtuose aktuose „Olkšanov“, „Alksiuny“, „Alkšiunach“ yra iškreipti Alekšionių įvardijimai. „Olšnianksievo Štukšaiciach“ reiškia Alekšionius Štukšaičiuose. Pastarasis vietovardis išnykęs.

ANTKANTAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Kaimas paminėtas seniausioje išlikusioje Žarėnų bažnyčios 1682-1697 metų krikšto metrikų knygoje 1683 metų data kaip „Ukanty“. 1684 metais minimas Grigalius Ukantas iš Lauko Sodos.

ANULYNAS, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.

ARIŠKĖ, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Kol kas ankstyvos informacijos apie kaimo paminėjimą neaptikta. 1789 m. surašyti Šiaulių reparticijos seniūnijų, tenutijų inventoriai, taip pat ir Žarėnų karališkosios valdos – seniūnijos. Minima jos Dobrukų (Dobruckie) vaitystė, nors kaimas tokiu pavadinimu neaprašytas, bet vaitystėje nėra ir jokio kito kaimo. Vaitystėje įrašyti 9 ūkiai, kuriuos be kitų valstiečių valdė Barbora Arienė, Antanas Aris. Gali būti, kad vėliau pagal jų pavardę dabar jau išnykusiuose Dobrukuose susiformavo Ariškės kaimas. Žemaičių kunigaikštystės Šiaulių reparticijos seniūnijų ir tenutijų kvartos mokesčių tarifai, inventoriai, 1789, lapai 150-152, Valstybės istorijos archyvas.
Kaimas neminimas seniausioje išlikusioje Žarėnų bažnyčios 1682-1697 metų krikšto metrikų knygoje. Panašu, kaip atskiras kaimas Ariškė atsirado ne anksčiau kaip XVIII a.

BADAUKIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Badaukių (Tryškių seniūnija) ir Visginių (Upynos seniūnija) pirmojo paminėjimo data sutampa su Pateklėnų kaimo (Tryškių seniūnija) Kryžių kalno užusienio paminėjimo ir teisiniais ginčais dėl jo. Tačiau XVI amžiuje buvo bylinėjamasi ir dėl Badaukių bei Vizginių. Nagrinėdama Pateklėnų kaimo Kryžių kalno užusienio problematiką, istorikė Rita Trimonienė aprašė teisinius ginčus ir dėl Badaukių bei Vizginių kaimų, todėl čia remiamasi jos straipsniu, Istorikė rašė: „1538 m. kovo 6 d. Raseiniuose surašytame dovanojimo akte Stanislovas Rodavičius (Rodowicz), Jonušo sūnus, du savo kaimus – Badaukius ir Visginius, esančius Juodėjų lauke, Biržinėnų valsčiuje, – užrašė Kražių bažnyčios koplyčiai (altarijai). Be to, altarijai buvo užrašytas ir užusienis, esantis „miškuose už Pateklos upės netoli Badaukių ir Visginių kaimų, vadinamas Kryžių kalnu, turintis 6 valakus ir 15 rykščių“. Dokumente nurodyta, kad šis aktas buvo įrašytas į Raseinių Žemės teismo aktų knygas 1691 m. birželį, kai vyko ginčai dėl valdų tarp Žemaičių vyskupo ir Kražių jėzuitų kolegijos“, Rita Trimonienė, „Kryžių kalnai Žemaitijoje XVI-XIX a.: liaudies christianizacijos problema“, Menotyra, 2010, Nr.1, p. 37-50.
Kaimas Biržuvėnų valsčiuje, Judėjų lauke (teritorijoje), prie Virvytės upės Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygoje paminėtas 1583, 1585 ir 1586 metais. 1585 m. paminėtas kaip priklausantis Kražių bažnyčios koplyčiai. 1589, 1591 metais minimos fundacijos, kuriomis kaimas užrašytas minėtai bažnyčia. GŽŽ, p.25, 55.
1583 m. Raseinių žemės teisme įrašytas teismo sprendimas pagal žemionių Grigorijaus Stanevičiaus ir Baltramiejaus Stanevičiaus skundą prieš Melcherį Šemetą dėl jo pretenzijų į Badaukių ir Vizginių kaimus, Judėjų lauke, prie Virvytės. VADA (1), p. 105.

BADMAKIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.

BAGINAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1554 m. Marekas, Jurgis ir Grigalius Pacevičiai (Vidmontavičiai) mainė savo skirtingose vietose esančias žemes į valdovo valstiečių. Šios žemės buvo prie kelių iš Tverų į Varnius, iš Žarėnų į Varnius, iš Varnių į Baginus. 1572 m. Marekas Pacevičius Vidmontavičius nusipirko žemę Vitiurkiškė Baginų valdoje (dvare). ŽBH, t.6, p. 159.
1572 m. Jonas Jamontaitis su žmona Agne Paulova pardavė žemę Baginuose, Žarėnų valsčiuje. ŽBH, t.2, p. 387.
1585 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Jokūbas Brantas savo žmonai Katerinai Ežerskytei padovanojo dvarą, valdą Baginuose, Žarėnų valsčiuje. Baginus Brantui už „ištikimas paslaugas“ padovanojo karalius Žygimantas Augustas. VADA (1), p. 155.

BALĖNĖLĖS, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyta Nevarėnų vaitystei priklausę Balėnėlių kaimo 23 valstiečiai. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. ŽKI, p. 303-14.
Kaimas Telšių bažnyčios 1672-1743 m. santuokos ir mirties metrikų knygoje minimas nuo 1675 m.

BALTAKIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.

BALTININKAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1421 m. privilegija didysis kunigaikštis Vytautas Medininkų (Žemaičių) vyskupui ir kapitulai padovanojo žemes su valstiečiais. Kapitulai Baltininkų valsčiuje padovanota 60 žmonių CM (1), p.66, 1498 metais didysis kunigaikštis Aleksandras kapitulai vyskupijos katedros bažnyčiai padovanojo šešias tuščias žemes Baltininkuose, Patumšių valsčiuje, CM (1), p. 141.
1566 m. patvirtintas aktas dėl Sebastijono Mikolajevičiaus (Kęstarto) žemių Ariogalos valsčiuje mainų į karališkąsias valdas Biržuvėnų dvare. Akte išvardinti įvairūs Biržuvėnų ir Patumšių valsčiaus kaimai, tarp jų ir Baltininkų, kaip priklausęs Žemaičių vyskupijos kanauninkams. RVSAA (ap.4, d.1) , p. 213-215.

BALTLAUKIS, kaimas Luokės seniūnijoje.
1522 m. sudarytas bajoro Stanislovo Šodkavičiaus žemių mainų į karališkąsias aktas. Minima Bobrukų kaimo apyrubė „Baltlaukis“. Panašu, 1522 metais Baltlaukis buvo ne atskiras kaimas, o Barzdžių kaimo apyrubė. VAKA (24), p. 22-24.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Baltlaukis, kaip priklausęs Mickevičiui, PRI.
Kaimas seniausioje išlikusioje Janapolės bažnyčios 1760-1777 metų gimimo metrikų knygoje minimas 1772 m.

BARGAINIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.

(Bus duagiau)

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas