Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26)
JONAVINGIS, kaimas Luokės seniūnijoje.
JONAUSKIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Nevarėnų bažnyčios 1751-1766 m. krikšto metrikų knygoje kaimas paminėtas 1757 m.
JONIKAIČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897), skyrelyje „Baginiai“, įrašyti įvairūs XVI-XVIII a. dokumentai. 1674 m. Žemaičių vyskupystės kapitula susitarė su Stanislovu Bobrovskiu dėl valdų atribojimo Jonikaičiuose prie malūno ir tvenkinio (…od stawu y mlynu Jonikaiciow Ungurupis…). ŽVPI, p.16.
JUCIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Bajorkaimis, priklausęs Biržuvėnų valsčiui, Luokės parapijai, įrašytas 1775 m. padūmės rejestre (Jucie). Įrašyti valdas turėję bajorai, ŽKPT (1775), p. 65.
JUCIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1790 metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1779 m.
JUDRĖNAI, kaimas Ryškėnų sen.
1554 m. Telšių valsčiaus bajorai Stanislovas Gerubaitis ir jo broliai Petras bei Jurgis Vitkaičiai, vykdant Valakų reformą, mainė savo žemes į karališkųjų valstiečių prie Judros upės, Viešvėnų valsčiuje. Kitame žemės mainų dokumente iš XVI a. vidurio minimi Stanislovas, Andrejus ir Jokūbas Gerubaičiai, kurių mainomos žemės ribojosi su Mastupiu, bajorų Dumytrų, Mitkaičių, Drageikaičių, Šiaulaičių žemėmis, Gintaučių, Skaudučių ir Judrėnų kaimais. ŽBH, t.2, p. 295.
1565 m. Viešvėnų valsčiaus bajorai Martynas ir Vaitiekus Bartkevičiai, Povilas Valius, Steponas Petkevičius su sūnumis Baltramiejumi, Valentinu, Petru, Vaitiekus ir Povilas Laurynavičiai, kilę iš Mykolo Mezukovičiaus Rubežaičio, keitė savo žemes į karališkųjų valstiečių. Akte aprašomas Viešvėnų vaitystės Judrėnų kaimas, išvardijant gyventojus, minima kaimo dalis Rubežiškiai (Rubežyszki) prie Aukšilio (…pod Owkszyszylem…), prie upelio Judra. Akte paminėti Rubežaičiai tvirtino, kad tai nuo seno jų valdomos žemės, paveldėtos, gimtosios. VAKA (24), p. 283-285.
1592 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Skurvydas žemioniui Mikalojui Tautaičiui užstatė dvarą, valdą Judrėnuose, tarp Judros ir Mastupio upelių, VADA (3), p. 22.
Žemaitijos kunigaikštystės 1699 m. Viešvėnų valsčiaus inventoriuje surašyti Judrėnų vaitystės Judrėnų kaimo gyventojai: 19 valstiečių, keturi kampininkai, 6 valakai žemės. Valstiečiai valdė nedidelius sklypus. Vaitystėje aprašytas tik vienas Judrėnų kaimas. ŽKI, p. 384-394.
JUODEIKIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
1589 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo Martynas Mikolajevičius Stanislovičius Markui Filipovičiui Morkovskiui pardavė dvarą, valdą Juodeikiuose, Biržuvėnų valsčiuje. VADA (2), p. 77-78.
1799 m. bajorystę pasitvirtino Galkevičiai, gaudami herbą „Orla“. Savo protėviu jie laikė Jeronimą Galkevičių, Petro sūnų, kuris 1602 metais užrašė valdą Pabalvėje savo sūnums Dovydui ir Juozapui. 1737 m. Dovydo sūnus Martynas įsigijo valdą Judeikiuose su dviem valstiečiais. ŽBH, t.2, p.169.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Juodeikių bajorkaimyje, kuris priklausė Tryškių parapijai, įrašyti 4 vyriškos ir 7 moteriškos lyčių asmenys bajorų šeimose, 5 vyriškos ir 7 moteriškos lyčių asmenys laisvųjų samdinių šeimose. TSI.
JUODĖJAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
Judėjai, kaip dvaras ir laukas (teritorija) Biržuvėnų valsčiuje Raseinių žemės teismo knygose paminėti 1583, 1584, 1586, 1588, 1589 metais. Judėjų laukui, be kitų, priklausė Badaukių, Vizginių kaimai. 1584, 1589 m. minima Judėjų valda, dvaras, palei Žindulių kaimą. 1583 m. minima vietovė „Judy“ prie Virvytės. GŽŽ, p. 41, 55, 116, 344.
1583 metais Raseinių žemės teisme įrašytas teismo sprendimas pagal žemionių Grigorijaus Stanevičiaus ir Baltramiejaus Stanevičiaus skundą prieš Melcherį Šemetą dėl jo pretenzijų į Badaukių ir Vizginių kaimus Judėjų lauke, prie Virvytės, VADA (1), p.105.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Jonas Banevičius pardavė Žemaičių vyskupo tarnybininkui Matisui Sandominskiui ir jo žmonai Ievai Judėjų dvarą, valdą, prie Virvytės upės. VADA (1), p.105.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Juodėjuose, kurie priklausė Tryškių parapijai, įrašyti 81 vyriškos ir 86 moteriškos lyčių asmenys, iš jų 11 bajorų šeimų žmonių. TSI.
JUODĖNAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Alsėdžių bažnyčios 1694-1708 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1694 m.
JUODINKIAI, kaimas Degaičių seniūnijoje.
1569 m. Albrechtui Klotai leista Telšių valsčiuje mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Akte kartu su kitais kaimais minimas Juodinkių kaimas. VAKA (24), p. 312-315.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Juodinkių kaimo 19 valstiečių. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Juodinkiuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Juodinkiai. Kaime įrašyta 18 asmenų (12 vyriškos, 6 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius leidžia spėti, kad ne visi jie buvo įrašyti. RS (1800), p.109-111.
JUODSODĖ, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Kaimas minimas seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje 1673 m.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašytas Gintaučių vaitystei priklausęs Juodsodės kaimo 21 valstietis. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Juodsodėje būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
1800 m. reviziniame sąraše surašyti Telšių seniūnijai (dvarui) priklausantys kaimai su gyventojais, tarp jų ir Juodsodė. Kaime įrašyti 4 asmenys (3 vyriškos, 1 moteriškos lyčių). Kaimas priklausė Telšių parapijai. Mažas gyventojų skaičius rodo, kad jie ne visi buvo įrašyti. RS (1800), p. 109-111.
Kaime, pietrytinėje dalyje, Pateklos (Tausalo) kairiajame krante, yra kapinynas kalvoje, dar vadinamoje Gargždo lauku. 1898 m. Eustachijus Brenšteinas ištyrė tris apardytus IX-XI a. kapus. 1958 ir 1960 m. Telšių kraštotyros muziejaus (dabar Žemaičių muziejus „Alka“) darbuotojai ištyrė (tyrimų vadovas Vitas Valatka) 224 kv.m plotą. Aptikti 36 apardyti VIII-XI a. kapai. Mirusieji laidoti su įkapėmis. Rasta darbo įrankių ir papuošalų (žiedinių ir kryžinių smeigtukų, pasaginių segių, ramentinė antkaklė). 1898 m. tyrimų radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 1958 ir 1960 m. – muziejuje „Alka“, Visuotinė lietuvių enciklopedija.
JUOZAPAVAS, kaimas Nevarėnų seniūnijoje.
Kaimo pavadinimas susijęs su Telšių laikytoju nuo 1775 m. grafu Juozapu Zabiela. Vincentas Juzumas „Žemaičių vyskupystės aprašyme“ (Varniai, 2013) rašė, kad Juozapas Zabiela 1775 m., nugriovęs Telšių dvarą, pasistatė kitą ir pavadinimo jį Juozapavu. Vėliau Rusijos caras Pavelas Telšių seniūniją atidavė Juozapo Zabielos sūnui Henrikui, kadangi jo tėvas veikė Rusijos naudai.
Juozapas Zabiela, kaip Abiejų Tautų Respublikos išdavikas, buvo pakartas Varšuvoje 1794 m., vykstant sukilimui prieš Rusiją.
XIX a. Zabielų turtų paveldėtoja Marija Gutkovska, Juozapo Zabielos žmona, pardavė valdas, o Juozapavo dvarą – grafui Čapskiui. Šis savo ruožtu dvarą pardavė grafui Otui von Kaiserlingui. V.Juzumas rašė, kad Oto von Kaiserlingas buvo atvykėlis iš Kuršo. Jis Juozapavo dvarą valdė ir XIX a. pabaigoje, kai 1899 m. Vincentas Juzumas parašė minėtą savo veikalą.
KAIRIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios 1774-1790 m. metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1778 m. Paminėtas Jonas Kairevičius iš Kairių.
KALNĖNAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
1569 m. Gaudikaičių bajorams leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Akte minimas karališkasis Kalnėnų kaimas. VAKA (24), p. 320-321.
1569 m. Telšių valsčiaus bajorai Dideliai buvo apdovanoti žeme. Minimas karališkasis Kalnėnų kaimas, VAKA (24), p. 326-329.
1586 m. Motiejui Dembinskiui suteikta privilegija į žemę Telšių valsčiuje, keliuose kaimuose. Kalnėnuose jam išskirta 13 sėdimų valakų.
1589 m. Jonui Drozdovskiui iki gyvos galvos Kalnėnuose atiduota 10 valakų žemės. RVSAA (ap.4, d.2), p. 472.
1677 m. Žemaitijos kunigaikštystės Telšių valsčiaus inventoriuje surašyti Gintaučių vaitystei priklausę Kalnėnų kaimo 42 valstiečiai. Kaimas priklausė Telšių karališkajam dvarui. Surašyti ne gyventojai, o ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, pagal tai galima spręsti, kiek tuo metu Kalnėnuose būta karališkųjų valstiečių sodybų. ŽKI, p. 303-314.
(Bus daugiau)