Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-42)
RAPALIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
1637 m. Jonui Sebastijonavičiui Kestortui pardavus Biržuvėnų dvarą Aleksandrui Vainai, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę kaimai, tarp jų ir Rapalių. Lietuvos inventoriai XVII a. Vilnius, 1962, p. 120-121.
1667 m. parduodant Vladislovui Vainai ir jo žmonai Felicijonai Biržuvėnų dvarą Mikalojui Gorskiui, surašyti su valstiečiais dvarui priklausę kaimai, tarp jų ir Rapalių. Lietuvos inventoriai XVII a. Vilnius, 1962, p. 266-268.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų Rapalių valstiečiai. FVIA, p. 443.
RAUDIŠKĖ, kaimas Luokės seniūnijoje.
RAZMAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
RAŽIUKAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Kaimas aprašytas Žemaičių vyskupo 1677 m. vizitacijos akte, kaip priklausęs Luokės bažnyčios klebonijai. Šią valdą Luokės bažnyčios altarijai padovanojo Jodavičius, bet nerašoma, kada. Galima numanyti, kad iki 1648 metų, kadangi tais metais leista sumažinti pagal Jodovičiaus fundaciją numatytų altarijoje mišių skaičių: ši 5 valakų žemės fundacija minima Luokės bažnyčios 1648 m. vizitacijos akte. ŽVVA (2), p.755, ŽVVA (1), p.265.
REKSČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaimas seniausioje išlikusioje Varnių bažnyčios1774-1792 metrikų (mirties) knygoje minimas nuo 1780 m.
REŠKETĖNAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
Kaimas, valda, dvaras Žarėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose paminėti 1589, 1593 metais. 1597, 1599 m. minima dvarui priklausanti Pikturniškės žemė prie Rešketos ežero, GŽŽ, p. 229, 271.
1584 m. bajorai Adomas, Mykolas ir Grigalius Butkevičiai pardavė bajorui Ambraziejui Somaškevičiui dalį žemės Rešketėnuose, Tverų valsčiuje. VADA (1), p. 106.
1589 m. Florijonui Boguševičiui Okmianskiui suteikta teisė į žemę kaime Rešketėnai (Reksztany), Žarėnų valsčiuje. RVSAA (ap. 4, d. 2), p. 445.
1597 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Florijonas Boguševičius žemioniui Steponui Jonavičiui pardavė 1/5 dalį dvaro, valdos Viekšnaliai (Vekšny), Patumšių valsčiuje, ir žemę Pikturniškiai (Pikturniški) Reškečio (Reškety) dvare, valdoje, Žarėnų valsčiuje, ir žemę Juškiškė (Juškiškia) prie Reškečio (Rešketa) upelio iki upelio žiočių ir Lepločių (Lepločiu) pelkės, ir žemę Mickiškiai (Mickiškia) Rešketėnuose. VADA (4), p. 189.
1598 m. Florijonui Bogušeevičiui mainais už žemę Kaupų kaime, Medingėnų valsčiuje, atiduota žemė Rešketėnų (Reškietach) kaime, Žarėnų valsčiuje. RVSAA (ap.4, d.2), p. 557-558.
1667, 1690 metų padūmės rejestre įrašyti valdas Rešketėnuose turėję bajorai.
2002 m. iš Vismaldų miško, Rešketėnų kaime, į Žemaičių muziejaus „Alka“ Alfredo Vauro iniciatyva atvežtas dubenėtas akmuo. Bet tik 2021 m. Vykintas Vaitkevičius surengė galimos šventvietės archeologinius tyrinėjimus. Rasta žiestos keramikos šukių, angliukų, perdegusių akmenų gabalėlių. Tačiau svarbiausi radiniai – titnago skeltės ir gaminiai iš titnago, būdingi mezolito – vėlyvojo neolito laikotarpiui. Deja, tyrimai nepadėjo nustatyti, kada čia galėjo būti įkurta šventvietė, kadangi kultūrinis sluoksnis erodavo. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2021 metais. Vykintas Vaitkevičius. Rešketėnų švenvietė, p. 532-537.
RIDIKAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
RINGALIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Ringailių kaimas su 2 valstiečių ūkiais, PRI.
RYŠKĖNAI, gyvenvietė, Ryškėnų seniūnijos centras.
Kaimas (Reškiany, Riškiany) Viešvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1586 m. 1591 m. kaimas minimas kaip esantis palei Rubežaičių valdą, dvarą, 1596 m. – kaip karališkasis kaimas. GŽŽ, p. 271, 273.
1564 m. Viešvėnų valsčiuje Syderių kaime Katarinai Kungytei-Petkienei leista mainyti savo žemes į karališkųjų valstiečių. Minima, kad žemės ribojosi su sena Maivėnų lauko (teritorijos) riba, Judrėnų, Ryškėnų kaimais, bajorų Dargvainių ir kitų žemėmis, Udrupio (Udrupem) upeliu, prie kelio iš Alsėdžių į Varnius. VAKA (24), p. 273.
1586 m. Raseinių žemės teisme įrašytas susitaikymo aktas, kuriuo žemionė Zofija Bartkevičienė susitaikė su žemioniu Valentinu Steponavičiumi ir kitais dėl žmonių tarnybos Viešvėnų lauke (teritorijoje), Ryškėnuose (Raškianach) ir žemės Kiauleniškė (Kiavleniški). VADA (2), p. 198.
1589 m. Zacharijui Sirutavičiui iki gyvos galvos atiduota tuščių 10 valakų kaime Ryškėnai (Ryškany), Viešvėnų tijūnijoje. RVSAA (ap. 4, d. 2), p. 432.
1604 m. (neparašyta, kam) iki gyvos galvos atiduotas palivarkas Ryškėnai (Ryszkany). Viešvėnų valsčiuje, RVSAA (ap. 4, d. 2), p. 594.
1667 m. padūmės rejestre įrašytas Steponas Kulakovskis iš Ryškėnų seniūnijos, ŽBH, t. 3. p. 156.
ROTKALNIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
Aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637, 1662 m. generaliniuose inventoriuose su valstiečiais, jų mokamu činšu, valdomais sklypais. Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1637), p. 649, ŽVVI (1662), p. 65.
RUBEŽAIČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas, kaip esantis Viešvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose paminėtas 1575, 1578, 1583, 1585, 1586, 1588, 1591, 1593, 1595, 1596, 1597, 1598, 1599 metais. 1588 m. kaime minimas dvaras (dvor), 1591 m. – kelias iš Rubežaičių į Telšius, 1595 m. – kelias iš Luokės į Alsėdžius palei Klukštiškės dvarą, valdą. 1596, 1597 metais kaimas minimas esantis palei „Pliunian“ dvarą, valdą. GŽŽ, p. 281.
1528 m. kariuomenės sąraše įrašytas Mikolajus Rubežaitis iš Viešvėnų valsčiaus. 1621 m. kariuomenės sąraše įrašytas Petras Rubeževičius iš Viešvėnų valsčiaus. 1565 m. bajorai Rubežaičiai mainė savo žemes į valdovo valstiečių prie valdovo kaimų Gegrėnai (Giegrany) ir Judrėnai. 1590 m. Kasperas Rubežaitis patvirtino, kad jo sūnus Jokūbas nupirko 4 dirvas ir lanką Viešvėnų valsčiuje. 1591 m. Jokūbas savo dukroms Kristinai ir Magdalenai paliko žemę Gintautiškė Rubežaičiuose. 1593 m. Katarina Rubežaitė pardavė savo dalį valdos (dvaro) Rubežaičiuose, kurią paveldėjo iš tėvo Valentino Rubežaičio. 1596 m. Vaitiekus Rubežaitis pardavė dalį valdos (dvaro) Rubežaičiuose. 1596 m. jis susitaikė dėl valdų dalybų Rubežaičiuose su kitais bajorais Rubežaičiais, su jaunesniais broliais dėl valdų Rubežaičiuose ir Slėduose. ŽBH, t.5, p. 99-100.
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1573 m. dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Andrejus Bilevičius savo žmonai už jos atneštą kraitį padovanojo dvarą, valdą Rubežaičiuose, Viešvėnų valsčiuje. VADA (1), p. 21.
1580 m. Jonas Drozdovskis su žmona Hana paėmė užstatą už „dvorec“ Rubežaičiuose, Viešvėnų valsčiuje. ŽBH, t. 1, p. 574.
1583 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pasidalijimo aktas, kuriuo valdomis dalijosi žemionys Andrejus Bilevičius ir Mikolajus Burba, kuriam atiteko Rubežaičiai, Viešvėnų valsčiuje. VADA (1), p. 88.
1591 m. Raseinių žemės teisme įrašytas žemionio Kaspero Jonavičiaus Rubežaičio raštas, kuriuo užrašė savo dukroms Kristinai, Magdalenai, Liucijai ir Jadvygai 20 kapų grašių, aprūpintų vienu ketvirtadaliu dvaro, valdos Rubežaičiuose, Viešvėnų valsčiuje. VADA (2), p. 181.
1799 m. viena Rubeževičių giminė pasitvirtino bajorystę su herbu „Rubiež“. Ji save kildino iš Klausučio Rubeževičiaus, kuris valdė Rubežaičius. Turėjo keturis sūnus: Mingėlą, Kaitenį, Gedvilą ir Kintautą, ŽBH, t.5, p. 101-103.
Pagal Drageikų 1820 m. patvirtintą herbo „Giejsz“ genealogiją, giminės pradininkas buvo Kristupas Drageika, 1620 m. valdęs valdą (dvarą) Rubeižaičiuose. Jo sūnus su žmona Kristina Pukinska nusipirko valdą Rubežaičiuose iš Nagurskių 1697 m. ŽBH, t. 1, p. 570.
Kaime yra kalnas, vadinamas Alkos, Aukos kalnu, KVR.
RŪDUPIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaimas Luokės bažnyčios 1782-1786 m. krikšto metrikų knygoje minimas nuo 1782 m.
RUIŠĖNAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Telšių bažnyčios 1673-1695 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1673 m.
Žemaitijos kunigaikštystės Viešvėnų (1699-1700) valsčiaus inventoriuje surašyti karališkosios valdos Kveilių vaitystės Gečių kaimo valstiečiai, minimas su 2 tuščiais valakais kaimo Ruišėnų (Ruszynski) užusienis, ŽKI, p. 384-39.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas šiam raktui nepriklausęs Ruišėnų kaimas, PRI.
Kaimas įrašytas 1853 m. Telšių parapijos kaimų sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
RUMŠIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
RUPŠIAI, kaimas Žarėnų seniūnijoje.
1678 m. surašytas Žarėnų seniūnijos, kaip karališkosios valdos, inventorius. Minima Dobrukų (Dobruckie) vaitystė, nors pats Dobrukų kaimas neaprašytas. Vaitystei priklausė ir Rupšių kaimas. Inventoriuje minimi Rupšių kaime buvę Kolpako ir Kielko (?) užusieniai. ŽKI, p. 315-138.
(Bus daugiau)