Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-49)
UŽGIRIAI, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
UŽGIRIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Lieplaukės bažnyčios 1765-1784 m. krikšto metrikų knygoje kaimas paminėtas 1776 m.
1849 m. sudarytas Džiuginėnų dvaro inventorius. Surašyti Užgirių, Pagermančio, Paragių, Žukauskiškių, Padurbinio ir Džiuginėnų kaimų gyventojai. FVIA, p. 443.
Kaimas įrašytas 1844 m. Lieplaukės bažnyčios parapijiečių sąraše. Valstybės istorijos archyvas.
UŽGIRIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
UŽMARKIJA, kaimas Gadūnavo seniūnijoje.
Kaimas (Užmarki) Telšių valsčiuje, Ketūnų dvaro valdoje. Raseinių žemės teismo knygoje paminėtas 1598 m. 1575 metais kaimas, priklausęs Gaurės dvarui, minimas prie Plinkšių ežero, Markijos upelio. GŽŽ, p. 218.
1575 metais Raseinių žemės teisme įrašytas 1570 metų dovanojimo aktas, kuriuo Katarina Rosenska padovanojo savo vyrui Grigaliui Beinartui žemę Užmarkija (Užmarki) Gaurės dvare, prie Plinkšių ežero, palei upelį Markija (Marki). VADA (1), p. 18.
1599 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1593 m. dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Laucevičius savo sūnui Kazimierui padovanojo žemes Pagudonėje (Godunyny), Džiuginėnuose (Dziuginiany) ir Užmarkijoje (Marki). VADA (1), p. 145.
Kaime yra Pagudonės kapinynas, netyrinėtas. KVR.
UŽMIESTIS, kaimas Luokė seniūnijoje.
UŽMINIJAI (I ir II), kaimai Žarėnų seniūnijoje.
1554 m. bajorai Vaitkus Montrimaitis, Ščeputis Petronaitis, Jonelis Gailaitis, Gricius Mažaitis, Tamošius Narvilaitis išmainė savo žemes į karališkųjų valstiečių žemes Žarėnų valsčiuje. Minimas kaimas Minijai (… sela Mini…), kelias iš Žarėnų į Alsėdžius, bajoro Bogdano Liaudginaičio dirva. VAKA (24), p. 173-176.
Kaimas, Žarėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose paminėtas 1584, 1590, 1591, 1597, 1598, 1599 metais. GŽŽ, p. 310.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionė Jadvyga Gailiutė žemioniui Vaitiekui Mikolajevičiui pardavė dvi dirvas, laukus Užminijų dvare, Žarėnų valsčiuje. VADA (2), p. 112.
1667, 1690 metų padūmės rejestruose įrašyti kaimo bajorai.
1681 m. Mykolas ir Petras Kiminavičiai pardavė valdą Užminijuose, Žarėnų valsčiuje. ŽBH, t.3. p. 112.
UŽPELKIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Minimas 1563 m. Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme. FVIA, p. 43.
Pagal 1836 m. patvirtintą Sokolovskių giminės genealogiją, jų protėvis Jonas Sokolovskis iš valdovo Jono Kazimiero gavo teisę į valdas Dubėnuose, Užpelkiuose ir Vizginiuose. Turėjo sūnų Kazimierą, kuris 1696 metais perėmė minėtas valdas, ŽBH, t.5, p.291.
1657 m. leista bajorui Konstantinui Šilovskiui, Žemaitijos stalininkui, nuomoti 3 metams Andrejui Januškevičiui Užpelkių, Kiršių, Vizginiai kaimus, Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13. Warszawa, 2001, 73.
1690 m. padūmės rejestre įrašyta Aleksandra Elena Stankevičiūtė-Starenska, valdžiusi karališkąsias valdas Pliaukstučiai, Kiemersiai, Užpelkiai, Kiršiai, Visginiai su 6 pavaldinių dūmais. ŽBH, t.5, p.354. Čia, matyt, omenyje turėta valdovo Kiršių seniūnija, o Pliaukstučiai yra iškreiptas Laukstėnų pavadinimas.
UŽROTKALNIS, kaimas Varnių seniūnijoje.
UŽSIENIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje.
UŽSMILGIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Kaimas tikriausiai susiformavo kaip Smilgių kaimo dalis (Žr. Smilgiai). Seniausiose Luokės bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knygose nuo 1759 m. Užsmilgiai neminimi, bet minimas Smilgių kaimas.
UŽUPĖ, kaimas Degaičių seniūnijoje.
Kaimas, esantis Telšių valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose paminėtas 1578, 1595, 1596, 1598, 1599 metais. GŽŽ, p. 319.
1578 m. Raseinių žemės teismo knygoje įrašyta, kad bajoras Martynas Velinaitis pardavė Silvestrui Velinaičiui trečdalį savo valdos Telšių valsčiuje, akte minima Užupė. VADA (1), p. 44.
1595 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionė Jadvyga Janovič Plotelska (turi būti – Plonska) žemioniui Matisui Grigorjevičiui pardavė dvarą, valdą Užupėje, Telšių valsčiuje. VADA (3), p. 135.
1595 m. Raseinių žemės teisme įrašytas perleidimo aktas, kuriuo žemionis Matisas Grigorjevičius žmonai Kristinai perleido 120 kapų grašių, aprūpintų dvaru, valda Užupėje, Telšių valsčiuje. VADA (4), p. 19.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Povilas Petravičius Kontrimaitis už 6 kapas grašių užstatė žemioniui Matisui Grigorjevičiui Dergvilavičiui ¼ dalį tėviškės Užupėje, Telšių valsčiuje. VADA (4), p. 72.
Kaimo bajorai surašyti 1667, 1690, 1775 metų padūmės rejestruose.
UŽVĖDARĖ, kaimas Upynos seniūnijoje.
Kaimas (Užvedary, Užvodory) Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose minimas 1589, 1592, 1595 metais. GŽŽ, p. 317.
1584 m. karalius Steponas Batoras privilegija Vasiliui Bunakovui, kariškiui, maskvėnui, mainais už Livonijoje prarastą žemę atidavė valdas Užvėdarėje (Užviadrach), Stakminiuose (Štokmianach) ir Vanaguose (Voniagach), Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. Valdovas davė 18 valakų žemės – lygiai tiek pat, kiek Vasilis Bunakovas prarado Livonijoje. Метрыка Вялiкага княства Лiтоускага Кнiга 70 (1582-1585). Кнiга запiсай 70. Мiнск, 2008, p. 126-127.
1589 m. Vasilis Bunakovas su žmona Hana užstatė žemę Užvėdarėje, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. 1595 m. jis paliko žmonai valdas Stakminiuose ir Užvėdarėje, ŽBH, t.1, p.303.
1594 m. Sebastijonas Šonda paėmė užstatą už du valakus žemės Užvėdarėje, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. ŽBH, t.5, p.297.
Kaimo dalis aprašyta Žemaičių vyskupo 1677 m. vizitacijos akte, kaip priklausiusi Tryškių bažnyčios altarijai. 1661 m. valdas Užvėdarės kaime, kaip priklausiusius Bunokiškės dvarui, altarijai testamentu užrašė Ona Pacaitė-Važynskienė. Vizitacijos akte, Užvėdarės kaime, įrašyta 6 ūkius (dūmus) valdę valstiečiai, o trys valakai buvo tušti. ŽVVA (2), p.557.
1799, 1832 ir 1835 m. bajorystę pasitvirtinusios „Lubič“ herbo Guževskių giminė save kildino į Stanislovo Guževskio, gyvenusio XVII-XVIII amžiais ir turėjusio valdas Dirvonėnuose, Užvėdarėje, Kiaulakiuose ir Pabalvėje. ŽBH, t.2, p.288.
Kaime (… Powiedary…), priklausiusiame Mažųjų Dirvėnų valsčiui, Luokės parapijai, įrašytas 1775 metų padūmės rejestre valdą turėjęs Mykolas Guževskis. ŽKPT (1775), p. 64.
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Užvėdarėje, Tryškių klebonijai priklausančiose valdose, įrašyti 16 vyriškos ir 16 moteriškos lyčių bajorų ir laisvųjų valstiečių šeimų asmenų, TSI.
VABALIAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
Kaime yra kapinynas, netyrinėtas, nustatytas 1986 metais. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986-1987 m. Gintautas Zabiela. Telšių rajono archeologijos paminklai, p. 186-187. Kapinynas įrašytas į Kultūros paveldo registrą, KVR.
VAINOČIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1563 m. paminėti bajorai Vertelevičiai (Verteliai), kurie turėjo žemę prie Vainiotaičių (Voyniotaycie) kaimo, Žemalės upelio, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, ŽBH, t.6, p. 145.
Minimas 1563 m. Mažųjų Dirvėnų tijūnijos ir jos buvusių kaimų ribų surašyme kaip Vainotaičiai, FVIA, p. 43.
Kaip esanti Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, netoli Pabalvės valdos, dvaro, Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1592 metais. GŽŽ, p. 59.
1611 m. karalius Zigmantas III Vaza per Andrių Valavičių užrašė Tryškių bažnyčiai žemės Vainočių kaime – 4 valakus, CM (2), p. 25-27.
Kaimas, kurio dalis priklausė Tryškių klebonijai, aprašytas Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1677 vizitacijos akte. Kaime įrašyta 3 ūkius (dūmus) valdę valstiečiai. Klebonijai kaime priklausė 16 valakų žemės, ŽVVA (2), p.550.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
