Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-50)
1795 m. parengtas Tryškių seniūnijos, kaip valstybinės valdos, bei kai kurių Tryškių parapijos kaimų revizinis sąrašas, į kurį surašyti visi gyventojai šeimomis ar pavieniui. Vainočiuose, Tryškių klebonijos kaime, įrašyti Tryškių klebonijos valdose 8 vyriškos ir 7 moteriškos lyčių laisvųjų valstiečių šeimų asmenys. TSI.
VARNELIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės rejestre įrašytas Medingėnų valsčiuje Varnelių kaimas (Wornele), kuriame dvarą turėjo Florijonas Niemčevskis, ŽKPT (1775), p.73.
1690 metų padūmės rejestre Žarėnų valsčiuje įrašyti bajorai iš Varniškių kaimo (… z Worniszek…). ŽKPT, p. 180-182.
VARNIAI, miestas, Varnių seniūnijos centras.
Pirmoji žinoma Varnių paminėjimo data aptarta Antano Ivinskio sudarytoje ir jo iniciatyva 2004 metais išleistoje knygoje „Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos“, Antano Ivinskio ir Jono Kareniausko straipsnyje „Pirmasis Medininkų paminėjimas ir lokalizacija“. Straipsnyje aptariamas Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje“ aprašyto Livonijos Goldingos komtūro antpuolis į Žemaitiją 1370 m. Tekste minima, kad užpuolikai „iš Kuršo įsiveržė į Lietuvių žemę, kurią nuniokojo, o būtent Pluten, Malowe, Warnen ir Medininken kryptimi iki vadinamojo Pludden ežero apylinkių, Versevene nakvodamas išsivarė 320 žmonių abiejų lyčių…“
Pluten – tai Pluotinė, o Molova – iškreiptas netoliese buvusios, dabar jau išnykusios Maivėnų vietovės pavadinimas. Straipsniuose, enciklopedijose įsitvirtino teiginiai esą Versevene yra Viešvėnai. Antanas Ivinskis ir Jonas Kareniauskas šį klaidingą aiškinimą paneigė, kadangi Versevene – tai Viržuvėnai, o taip anksčiau buvo vadinama Janapolė.
Knygoje „Kraštas ir žmonės“ pateikti kryžiuočių žygių kelių į Žemaitiją aprašymai. 1395 metų aprašyme minimi Varniai: „Nuo Tverų 2 mylios iki Varnės tilto. Nuo Varnių iki Paršo, kur yra buvusi pilis, 2 mylios gero kelio“. Kraštas ir žmonės, Vilnius, 1980, p.16.
Antanas Ivinskis ir Jonas Kareniauskas bandė susieti Medininkus su Pavandene, tačiau galimas ir kitoks istoriniais šaltiniais ir juose minimomis vietovėmis pagrįstas paaiškinimas. Raseinių žemės teismo knygose gana dažnai minima Medininkų vietovė Medingėnų ir Žarėnų valsčiuose, Medininkai Gelžyčiai, Medininkai Jaušaičiai, Medininkai Kaupai, bajorų Vidmontų dvaras Medininkuose, Žarėnų valsčiuje. Labiau tikėtina, kad 1370 metais minimi Medininkai – tai į vakarus tuoj už Lūksto buvusi vietovė, kurioje vėliau pagal bajorų valdas susiformavo ir jų pavardėmis pavadinti kai kurie kaimai.
Medininkų vietovardis svarbus ir Žemaičių vyskupijos įsteigimo istorijoje. Įsivyravo nuomonė, kad 1417 metų spalio 24 dienos aktu (CM (1), p. 41) Žemaičių vyskupystė įsteigta su centru Varniuose, Medininkų žemėje (buvo ir toks platesnis nei valsčius teritorinis darinys). 1421 m. didysis kunigaikštis Vytautas Žemaičių vyskupui ir kanauninkams padovanojo žemes ir žmones keliuose valsčiuose, taip pat ir Medininkų, Varniuose, CM (1), p.65.
Vyskupijos steigimo akte, 1421 metų Vytauto privilegijoje (CM (1), p. 65) minimi mažieji Viržuvėnų, Maivėnų, Baltininkų, Medininkų, Krakių valsčiai terminu „districtus“. O Varniai nurodomi kaip esantys Medininkų valsčiuje. Manytina, kad vyskupijos steigimo akte turėta omenyje ne Varniai Medininkų žemėje, o Varniai Medininkų valsčiuje. Pagal Medininkų valsčiaus pavadinimą nutarta ir Varnius vadinti Medininkais, o vyskupiją – Medininkų vyskupija.
Vėliausiai 1417 m. turėjo būti pastatyta Varnių bažnyčia – katedra, minima vyskupijos steigimo akte. 1474 m. pastatyta antroji katedra, bet kitoje vietoje – dabartinio Žemaičių vyskupystės muziejaus teritorijoje. Joje buvusi katedra sudegė 1680 m. ir nauja 1691 m. pastatyta vėl kitoje vietoje – tai dabartinė šv. Petro ir Povilo bažnyčia.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję su bažnytinėmis valdomis. 1507 m. vyskupo Martyno fundacijoje Varnių katedros koplyčiai įrašyti žmonės Šerpaitis ir Rimovidovaitis (…Szerpaitys et Rymowidowaitys…) su žeme, taip pat dešimtinė grūdų iš Varnių ir kitų valdų, ŽVPI, p. 219 CM (1), p.163.
Kaip esantys Pavandenės valsčiuje, Varniai Žemaičių (Raseinių) žemės teismo knygose paminėti 1575, 1578, 1584 metais. Minimi keliai: nuo Kaltinėnų iki Varnių, nuo Varnių į Šilalę, iš Varnių į Plungę, iš Varnių į Rietavo tijūniją, iš Varnių į Žarėnus, iš Varnių į Kvėdarną, GŽŽ, p. 62.
Kai kur teigiama, kad 1491 m. Varniams suteikta Kulmo miesto teisė, o 1635 m. – Magdeburgo teisė.
1579 m. Varnių parapinę bažnyčią ir Katedrą aplankė vizitatorius Tarkvinijus Pekulas. Jo vizitacijos aktai išleisti 1998 metais, juos parengus Liudui Jovaišai, atskira knyga „Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579)“. Vizitacijos akte aprašytos šv.Aleksandro bažnyčia ir katedra.
1635 m. kovo 14 d. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus prašymu Varniai iš karaliaus Vladislovo IV Vazos gavo Magdeburgo teisę. Vis dėlto miesto savivalda buvo gana komplikuota, nes pats miestas priklausė Žemaičių vyskupui. Magdeburginio Varnių miesto istorija kol kas menkai tyrinėta. Miestas privalėjo turėjo savo savivaldos instituciją, teismą.
Valstybės istorijos archyvo pažymoje apie Varnių magdeburgijos fondą rašoma: „1491 m. Žemaitijos vyskupas Martynas patvirtino Medininkams (Varniams) tikėtinai dar didžiojo kunigaikščio Vytauto suteiktas Kulmo miesto teises. Nors pačios vyskupo Martyno privilegijos neišliko, šio akto egzistavimą patvirtina Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau LVIA) dokumentų kolekcijoje rastas XV-XVIII a. Varnių privilegijų sąrašas, sudarytas 1791 m. Jame minima 1491 m. Martyno privilegija, kuria jis Medininkams (Varniams) „suteikė teisę pagal ankstesnes privilegijas teistis“ – tai yra turėti savo teismą, nepriklausomą nuo vyskupo dvaro teismo“.
Archyvo pažymoje rašoma, kad miestui suteiktos valdovų privilegijos buvo daug kartų tvirtinamos Žemaičių vyskupų. 1636 m. tai padarė Jurgis Tiškevičius, 1670 m. – Kazimieras Pacas, 1711 m. – Jonas Mikalojus Zgierskis, 1737 m. – Jozafatas Mykolas Karpis, 1741 m. – Antanas Dominykas Tiškevičius, 1762 m. – Jonas Dominykas Lopacinskis.
1635 m. privilegijoje valdovas užrašė: „o dėl didesnio to Varnių miesto papuošimo suteikiame jiems herbą arba antspaudą, kaip čia, šioje mūsų privilegijoje, yra nupieštas – šventą Jurgį ant žirgo su skydu, smeigiantį ietimi po žirgo kojomis šliaužiantį drakoną. Tą antspaudą įstaiga (magistratas) gali naudoti visuose viešuose reikaluose ant išrašų, ištraukų ir visokių kitų miesto bylų ir raštų.“ Manoma, kad šio herbo pasirinkimą tuo metu įtakojo tai, kad Šv. Jurgis buvo vyskupo J. Tiškevičiaus globėjas.
Miestas aprašytas (Worni prawa magdeburskiego) Žemaičių vyskupo stalo valdų 1637 m. generaliniame inventoriuje su miestiečiais, valstiečiais, jų mokamų činšu ir valdomais žemės sklypais, priklausė Varnių bažnytiniam dvarui. Pateikiamas Varnių magdeburgijos aprašymas, ŽVVI (1637), p. 688. Pagal minėtą archyvo pažymą, Varnius sudarė vyskupo dvaras, kapitula su katedra ir miestelis su šv. Aleksandro bažnyčia. Jame buvo 70 sklypų su 82 gyvenamaisiais namais, kurie telkėsi prie Turgaus aikštės, Aleksandro gatvės, Kražių ir Kaltinėnų kelių. Minimos visos 82 namų savininkų pavardės. Iš viso tuo metu čia galėjo gyventi apie 500 žmonių.
Miestas aprašytas Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 metų generaliniame inventoriuje su miestiečiais, valstiečiais, jų mokamu činšu ir valdomais žemės sklypais, priklausė Varnių bažnytiniam dvarui, ŽVVI (1662), p. 1.
Varnių katedra ir parapinė šv. Aleksandro bažnyčios aprašytos Žemaičių vyskupijos 1611-1651, 1675-1677 metų aktuose: Katedra – 1643 m., ŽVVA (1), p.183-187; 1675 m. akte, ŽVVA (2), p.5-40; parapinė šv.Aleksandro bažnyčia 1640 m. akte, ŽVVA (1), p. 429-430; 1675 m. akte, ŽVVA (2), p. 41-46.
1675 m. vizitacijos akte aprašyta mokykla: „Tai neseniai pastatyta; išlaikomas bakalauras, kuris moko jaunimą tikėjimo pradmenų, abėcėlės skaitymo ir rašto. Jam mokamas atlyginimas iš Luokės“. Kitoje akto vietoje parašyta, kad mokytojas buvo pasaulietis Jonas Glominskis, ŽVVA (2), p. 30-31, 38.
Varniuose, Žemaičių vyskupijos muziejaus teritorijoje, yra XIV-XVIII kapinynas. Viena jo dalis ikikrikščioniškojo laikotarpio, kita atsirado čia XV amžiuje pastačius Katedrą. Kapinynas ne kartą archeologų tyrinėtas, rasta ikikrikščioniškojo laikotarpio kapų su įkapėmis.
2021-2022 metais buvo tyrinėjama dalis teritorijos prie Žemaičių vyskupystės muziejaus ir pačiame muziejuje, kadangi jame aptikti žmonių palaikai. Tyrimai patvirtino čia buvus kapines. Aptikti mūro fragmentai, siejami su 1680 m. sudegusios medinės katedros pamatais. Vienas XVI a. kapas buvo su kario įkapėmis, kovos kirviu, kardu, lokio nago amuletu, pentinais, žiedais. 2021-2022 metais iš viso ištirta 118 kapų, datuojamų XV-XVIII a. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2022 metais, Nerijus Brazdeikis, Mindaugas Brazauskas. Varnių Žemaičių vyskupystės muziejaus aplinka, p.232-237.
1998 m. Žemaičių muziejaus „Alka“ archeologų grupė (vadovė Laimutė Valatkienė) tyrinėjo plotą prie Žemaičių vyskupystės muziejaus, kur nuspręsta statyti paminklą Mikalojui Daukšai ir Merkeliui Giedraičiui. Aptikta 17 kapų, kurių daugelis buvo apardyti ar visai suardyti. Rasta papuošalų, įrankių, kapai datuojami XV-XVII a. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 metais. Dalia Karalienė. Varnių senkapio tyrinėjimai 1998 m., 302-305.
1984-1987 metais kapinyne ištirtas 154 kvadratinių metrų plotas, aptiktas 61 kapas. Rasta papuošalų, ietigalių, peilių, monetų. Kapai datuojami XV-XVII a. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986-1987 metais. Jonas Genys. Varnių kapinyno tyrinėjimai, p. 154-157.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply