Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-51)
VEMBŪTAI, kaimas Viešvėnų seniūnijoje.
1690 m. padūmės rejestruose Vembūtuose, Viešvėnų valsčiuje, kartu su kitais bajorais įrašyti Vambutai.
Internete paskelbta Vambutų giminės genealogija, parengta pagal 1801, 1809, 1834 m. bajorystės tvirtinimo išvadas. Giminės protėviu šie Vambutai laikė Joną Vambutą, Jokūbo tėvą. Jis 1617 m. nusipirko valdą Kristupaičiai ir Žukiškė iš Andrejaus Kristupovičiaus. Jokūbas turėjo sūnų Melchiorą, kuris nusipirko valdas Kontrimuose, Užupėje, Dievaičiuose, Birikuose iš Mackevičienės. 1642 m. šį turtą pasidalijo Melchioro sūnūs Jurgis, Danielius ir Mykolas. Jurgiui atiteko valdos Viešvėnuose, Vambutiškėje, Goriškėje ir Kristupaičiuose, o jo broliui Danieliui – Kontrimuose, Keižoruose ir Birikuose. 1692 m. testamentu Jurgis savo dalį paliko sūnums Jokūbui ir Vincentui. Jurgis pageidavo būti palaidotas Telšių bažnyčios rūsyje giminės kape. Vincentas paliko sūnų Mykolą ir tris anūkus: Mykolą, Ignacijų ir Juozapą. Pastarieji du savo iš tėvo paveldėtas dalis pardavė 1759 m. Jokūbo Vambuto palikuonys 1764 m. pardavė tėviškės valdas Vambutiškė ir Kristupaičiai Pranciškui Burnickiui. Galiausiai XVIII a. pabaigoje Vambutai prarado savo valdas Vembūtuose ir Viešvėnuose, ŽBH, t.6, p. 126.
1690 metų padūmės rejestre Viešvėnų valsčiuje įrašytas kaimas Viešvėnai Vembutai (… z Wieszwian Wambut…). ŽKPT (1690), p. 73-79. Kaimas Telšių bažnyčios 1700-1729 m. krikšto metrikų knygoje, 1711 m. minima vietovė Viešvėnai, kitaip Vembūtai.
1775 m. padūmės rejestre įrašyta Pranciškaus Burnickio valda vietovėje Vembūtai Viešvėnai (Wambuty Wieszwiany), Viešvėnų valsčiuje, Telšių parapijoje. ŽKPT (1775), p. 72. Manytina, kad Vembūtai atsirado senojojoje Viešvėnų žemėje ir naujas kaimas pavadinimą gavo pagal bajorų Vembūtų pavardę. Jie greičiausiai kilę iš senos Vembūtų giminės, nuo XVI a. gyvenusios vakarinėje Lūksto ežero pusėje.
Kaime yra XV a. datuojamas kapinynas. 1975 m. archeologinių tyrimų metu aptikti 5 griautiniai kapai, kurių dalis buvo su įkapėmis: geležiniais peiliais, žalvariniais žiedais išplatinta priekine dalimi, dviem strėlių antgaliais, kaustyto lokio nago amuletu, miniatiūriniu kirveliu, aštuoneto formos diržo sagtimi, žiestu puodu ir kitkuo. KVR.
VEMBŪTAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1528 metų kariuomenės sąraše įrašytas Vambutas Velaitis su sūnumis iš Medingėnų valsčiaus.
1553 m. Medingėnų valsčiaus bajorų žemių mainų į karališkųjų valstiečių žemes akte minima Vaitkaus Vambuto (Voitka Vonbutoitia) žemė, VAKA (24), p. 75.
1554 m. Žarėnų valsčiaus bajorai Vidmantai Pacevičiai mainė savo žemes į karališkąsias valdas. Akte minima Jokūbo Vambutaičio (Vonbutoitia) dirva. VAKA (24), p. 176-181.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionys Ambraziejus ir Motiejus Martynavičiai pardavė žemioniui Jonui Andriejevičiui Vambutaičiui dirvą Kuliai ir lauką Papelkis dvare, valdoje Jaušaičia, prie Vintilo pelkės, Medingėnų valsčiuje. VADA (4), p. 278.
1598 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Jonas Vambutas žemioniui Vaitiekui Sipavičiui pardavė dirvas ir lankas, vadinamas Rūdupiai, Jaušaičių lauke (teritorijoje), Medingėnų valsčiuje. VADA (5), p. 1.s
1600 m. Zofija Vambutovič pardavė Jonui Andrejevičiui, Motiejui Petravičiui, Vaitiekui Grigorjevičiui Vambutavičiams dalį savo valdos (dvaro) „Vonbutiški“, Medingėnų valsčiuje. 1621 m. kariuomenės sąraše įrašytas tik Dovydas Vambutas nuo Žarėnų ir Medingėnų valsčių, ŽBH, t.6, p. 124.
Vembūtai atsirado Jaušaičių kaime pagal jame valdą įsigijusių bajorų Vambutų pavardę. 1802 metų Telšių žemės teismo bylos tarp Ivancevičių, paveldėjusių Vambutų žemes, ir Puškarzevičių dekrete nuolat minimi Jaušaičiai Vembūtai. Kaimas atsirado senųjų Jaušaičių teritorijoje ir ta jo dalis, kurioje Vambūtai turėjo savo valdas, pradėta vadinti Vembūtais. Jie dar XIX a. antrosios pusės žemėlapyje žymimi prie Jaušaičių kaip užusienis.
Kaime yra piliakalnis, datuojamas I tūkstantmečiu-XIII a., KVR.
Vembūtų piliakalnio senovinę gyvenvietę archeologai tyrinėjo 2003, 2019 m. Reikšmingų radinių nerasta. Aptikta keramikos šukių, kurios leido datuoti gyvenvietę I tūkstantmečio viduriu-II tūkstantmečio pradžia. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2019 metais. Mantas Daubaras. Vembūtų piliakalnio papėdės gyvenvietė, p. 45-46.
Archeologiniai tyrinėjimai sugriovė pramaną esą čia XIII a. buvęs Žemaičių kunigaikščio Vykinto „miestas“. Nors šis pramanas nė nepagrįstas istoriniais šaltiniais, bet veržiamasi Vembūtus pervadinti pramanytu „Vykinto miestu“.
VENCKIŠKIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Pavandenės bažnyčios krikšto metrikų knygoje kaimas minimas 1706 m.
VENIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Pavandenės bažnyčios gimimo metrikų knygoje 1691 m. minimi Veniai.
VERTELIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1590 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Jokūbas Mažeikavičius pardavė jo namams Vertilaičiuose (Vertilaiti) priklausančias pievas, Dirvėnų valsčiuje. VADA (2), p. 116.
1667, 1690 m. padūmės rejestruose Verteliuose, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje, įrašyti bajorai Verteliai.
1528 m. kariuomenės sąraše Dirvėnų valsčiuje įrašytas Petras Vortolovičius. 1563 m. paminėti bajorai Vertelaičiai, kurie turėjo žemę prie Vainočių (Voyniotaycie) kaimo, Žemalės upelio, Mažųjų Dirvėnų valsčiuje. 1588 m. Jonas ir Povilas Vertelevičiai bei Jurgis Putramentas nusipirko „dvorec“ Dirvėnų valsčiuje, vietovė neįvardinta. Kadangi bajorai Putramentai Verteliuose turėjo valdą XVII-XIX a., manytina, kad tas „dvorec“ buvo valda vietovėje, kurios pavadinimo dabar nežinome, ir kurios daliai prigijo Vertelių pavadinimas. 1621 metų kariuomenė sąraše Mažųjų Dirvėnų valsčiuje įrašyti Grigalius ir Povilas Verteliai. 1687 metais Jono Vertelio sūnus Mykolas valdė žemę Verteliuose. Jo sūnus Mykolas ir anūkas Jonas minimi 1749 metais Verteliuose, ŽBH, t.6, p. 145.
Verteliai kartais istoriniuose šaltiniuose įvardijami Verteliais Grytkiais. Gal Grytkiai ir buvo ta vietovė, kurioje 1588 m. Vertelevičiai ir Jurgis Putramentas nusipirko „dvorec“?
VYDMANTAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1528 m. kariuomenės sąraše nuo Žarėnų valsčiaus įrašytas Jucius Vidmontavičius. 1554 m. Marekas, Jurijus ir Grigalius Pacevičiai (Vidmontavičiai) mainė savo skirtingose vietose esančias žemes į valdovo valstiečių. 1572 m. Marekas Pacevičius Vidmontavičius nusipirko žemę Vitiurkiškė Baginių valdoje (dvare). Jis 1585 m. padovanojo žmonai Zofijai Pacovnai valdą (dvarą) Medininkai (Miedniki), Žarėnų valsčiuje. 1595 m. Kasperas, Baltramiejus ir Petras Vidmontai pardavė dalį savo valdos (dvaro) Medininkai (Miedniki) Markui, Jurgiui ir Grigaliui Pacevičiams Vidmontavičiams. 1597 m. Marekas Pacevičius Vidmontas pardavė savo pusbroliams Abraomui ir Stanislovui Vidmontams valdą (dvarą) Medininkuose, ŽBH, t.6, p. 159. Šie duomenys rodo, kad XVI a. Vydmantai kaip atskiras kaimas dar nebuvo susiformavęs. Bajorų Vidmontų valdų būta senovinėje Medininkų vietovėje, kuri Žarėnų ir Medingėnų valsčiuose driekėsi vakarinėje Lūksto ežero pusėje nuo Vydmantų iki Gelžyčių ir kurios teritorijoje atsirado ne tik šiedu, bet ir kiti kaimai.
1690 m. padūmės rejestre Žarėnų valsčiuje įrašytas bajorai Aleksandras, Elijošius Vidmontai (Wydmont) iš Vydmantų (… z Widmontow…). ŽKPT, p. 180-182.
1775 m. Žemaitijos kunigaikštystės padūmės tarife su bajorais įrašytas Vydmantų Pocaičių bajorkaimis (okolica Widmonty Pacaycie) Žarėnų valsčiuje, Žarėnų parapijoje. Kaime be kitų įrašytas bajoras Kazimieras Vidmantas, ŽKPT (1775), p.73. Pocaičiai dabar išnykęs kaimas, bet jis pažymėtas XIX a. žemėlapiuose. Ir šis kaimas taipogi kilo iš Pacevičių Vidmontų pavardės. Abu kaimai nurodo, kuriose vietovėse būta bajorų Vidmontų pagrindinių valdų.
VIEKŠNALIAI, miestelis Luokės seniūnijoje.
1494 m. spalio 6 d. didysis kunigaikštis Aleksandras tenkino bajoro Martyno Jokūbavičiaus prašymą jam paskirti Viekšnalių (Vekšnevski) dvarą (dvorec) ir 5 žmones tame dvare, Pavandenės paviete. Rašoma, kad tą dvarą Jokūbavičiaus protėviai nuo seno turėjo. Lietuvos metrika, Užrašymų knyga Nr.6 (1494-1506), Vilnius, 2007, p. 105. Čia įrašyta ne Martyno pavardė, o tėvavardis. Istoriniuose šaltiniuose, ypač XVI-XVII a., Viekšnaliai dažnai įvardijami „Viekšny“ – bajorkaimiu Patumšių valsčiuje. Todėl nesunku atskirti nuo Viekšnių, kurie buvo Biržuvėnų valsčiuje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII amžių dokumentai, susiję ne vien su bažnytinėmis valdomis. Privilegijų inventoriuje yra skyrelis „Wiekszne alias Wieksznele do szpitalui Wornien katedraln“, kuriame įrašytas 1530 metų Vaitiekaus Lacho testamentas, kuriuo jis paskyrė iš savo valdų Viekšnaliuose (…ex bonis Wiekšnie…) Kražių koplyčiai grūdų dešimtinę. „Wieksznie alias Wieksznele“ išvertus iš lotynų kalbos būtų „Viekšniai, kitai Viekšneliai“.
1588 m. Stanislovas, Jonas ir Adomas Liachavičiai iš vienos pusės ir Mykolas Liachavičius bei jo sūnus Mykolas iš kitos pusės susitarė dėl valdų Viekšnaliuose (…dobr Wiekszniow…). 1591 m. Jurgis Chodkevičius patvirtino Mykolui Liachavičiui mainus dėl jo valdų į karališkąsias žemės (… do Wiekszn…), 1599 m. Jonas Liachovičius pardavė valdas Viekšnaliuose Florijonui Bogušui, 1631 m. iš šių valdų buvo paskirta fundacija Varnių špitolei. ŽPVI, p. 277-278.
1559 m. gruodžio 24 d. revizoriaus Rapolo Kalinovskio rašte dėl Marko Vnučkos Kolainių dvaro ribų minimas Viekšnalių kaimas (… do Wiekšnel…). ŽVPI, p. 39.
1566 m. patvirtintas aktas dėl Sebastijono Mikolajevičiaus (Kęstorto) žemių Ariogalos valsčiuje mainų į karališkąsias valdas Biržuvėnų dvare. Akte išvardinti įvairūs Biržuvėnų ir Patumšių valsčiaus kaimai, tarp jų ir Viekšnalių (… siela Wiekszniow). RVSAA (ap. 4, d. 1) , p. 213-215.
(Bus daugiau)
Leave a Reply