Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 17-32; 34-53)
Nagrinėdama Pateklėnų kaimo Kryžių kalno užusienio problematiką, istorikė Rita Trimonienė aprašė teisinius ginčus ir dėl Badaukių bei Vizginių kaimų, todėl čia remiamasi jos straipsniu, Istorikė rašė: „1538 m. kovo 6 d. Raseiniuose surašytame dovanojimo akte Stanislovas Rodavičius (Rodowicz), Jonušo sūnus, du savo kaimus – Badaukius ir Visginius, esančius Juodėjų lauke, Biržinėnų valsčiuje, – užrašė Kražių bažnyčios koplyčiai (altarijai). Be to, altarijai buvo užrašytas ir užusienis, esantis „miškuose už Pateklos upės netoli Badaukių ir Visginių kaimų, vadinamas Kryžių kalnu, turintis 6 valakus ir 15 rykščių“. Dokumente nurodyta, kad šis aktas buvo įrašytas į Raseinių Žemės teismo aktų knygas 1691 m. birželį, kai vyko ginčai dėl valdų tarp Žemaičių vyskupo ir Kražių jėzuitų kolegijos“, Rita Trimonienė, „Kryžių kalnai Žemaitijoje XVI-XIX a.: liaudies christianizacijos problema“, Menotyra, 2010, Nr.1, p. 37-50.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė, kaip esanti Biržuvėnų valsčiuje, Judėjų dvare, lauke (teritorijoje), paminėta 1583, 1586 metais. Kaip priklausanti Kražių bažnyčios koplyčiai, minima 1585 metais, GŽŽ, p. 49.
1583 m. Raseinių žemės teisme įrašytas teismo sprendimas pagal žemionių Grigorijaus Stanevičiaus ir Baltramiejaus Stanevičiaus skundą prieš Melcherį Šemetą dėl jo pretenzijų į kaimus Badaukiai (Bodovki) ir Vizginiai (Vizginy), Judėjuose (Judėjų lauke), prie Virvytės. VADA (1), p. 105.
1585 m. Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas, kad Žemaičių kananuninkas Mikalojus Daukša pakartotinai pareikalavo perduoti šaukimą, vietoje sudegusio, Melcheriui Šemetai dėl bylos, liečiančius Visginių (Vizginy) ir Badaukių (Bodovki) kaimus, priklausančius Kražių koplyčiai. VADA (2), p. 2.
1589 m. Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas apie tai, kad žemionis Mikalojus Paulavičius, pašauktas į teismą Grigaliaus ir Baltramiejaus Beinartų, pareiškė esą Beinartai be reikalo jį kviečia kaip atsakingą dėl Kražių koplyčiai priklausančių Badaukių (Bodovki) ir Vizginių (Vizginy) kaimų, kuriuos jo tėvas Povilas Jokūbavičius, taip pat ir šio tėvas, taip pat ir Mikalojaus Liachavičiaus tėvas Stanislovas Januševičiui nuo seno valdė ir padovanojo tai koplyčiai su visais pavaldiniais. Tad nuo seno kaimai priklauso kunigams, o dabar pagal seną paprotį atidavė protėvių palikimą kanauninkui Mikalojui Daukšai.
1601 ir 1604 m. Grigaliui Šondai iki gyvos galvos atiduoti Telšių valsčiuje 15 sėdimų valakų Kiršiuose, kuriuose yra miško žemė Ukurpis (Ukurpis) ir Dirvėnų valsčiuje kaimas Visginiai (Vizginy), RVSAA (ap.4, d.2), p. 590, 625,
1657 m. leista bajorui Konstantinui Šilovskiui, Žemaitijos stalininkui, išnuomoti 3 metams Andrejui Januškevičiui kaimus Užpelkiai (Uszpelkie), Kiršiai (Kirsze), Visginiai (Virgine). Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 13. Warszawa, 2001, 73.
1690 m. padūmės rejestre įrašyta, kad karališkajame Visginių kaime valdą turėjo Aleksandra Starenska (ŽKPT (1690), p.116-119.
2022 m. atlikti archeologiniai Visginių pilkapyno tyrimai. Pilkapiai yra netoli Virvytės ir Pateklos santakos. Paviršiuje rasti du įmoviniai ietigaliai, datuojami II-IV amžiais. Kapuose rasti I-II amžių žalvarinė antkaklė trimitiniais galais, įmovinis kirvis ir pjautuvas, įmovinis geležinis kirvis, laužavietė bei kiti radiniai, Archeologiniai tyrimai Lietuvoje 2022 metais. Dovilas Petrulis. Visginių pilkapynas, p. 108-113.
ZDONIŠKĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI– XVIII amžių dokumentai, susiję ne vien su bažnytinėmis valdomis. 1643 m. Jonas Narbutas ir jo žmona Ieva Burbaitė dalį valdos Pavandenėje už 6000 zlotų pardavė Žemaičių vyskupui Jurgiui Tiškevičiui. Jis, tapęs Vilniaus vyskupu, 1655 m. šias valdas (… na Powonden … y na Zdaniszki…) su „…jeziorem Bludem y Guszra… do jeziora Wiekšn u wlosci Potumšewskiej“ už 2000 kapų grašių pardavė Žemaičių vyskupui Petrui Parčevskiui, ŽVPI, p.152.
1655 m. vyskupo Petro Parčevskio dokumente minimos Pavandenė ir Zdaniškė Tuhanaučyzna (… Zdanyszki Tuhanowczyzna…). 1656 metais Žemaičių vyskupas Petras Parčevskis testamentu Katedros prelatūrai paskyrė fundaciją iš valdų Pavandenėje ir Zdaniškėje (… na Powonden y Zdoniszkach…), ŽVPI, p.154.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje yra skyrelis „Powonden Zdaniszki“. 1632 m. Stanislovas Beinartas Žemaičių vyskupui Merkelui Elijaševičiui pardavė valdas Pavandenėje Zdaniškėje už 1800 kapų grašių, ŽVPI, p.159.
Kaimas su gyventojais aprašytas 1758 metų Pavandenės dvaro valdų inventoriuje FVIA, p. 217.
ŽADUVĖNAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Kaip valda, dvaras, priklausiusi Patumšių valsčiui, Raseinių žemės teismo knygose vietovė paminėta 1584, 1591 metais „Šeidovian“ vardu. 1584 m. minimas dvaras, valda „Žeidoviany“ prie karališkųjų kaimų Geld ir Mikovago, GŽŽ, p. 70. Geld yra Gelsodė, o Mikovago – Miksodis.
1563 m. sudarytas bajoro Petro Macaičio žemių mainų į karališkąsias žemes Žaduvėnuose, Degučiuose, Patumšių valsčiuje, aktas, VAKA (24), p. 265-267.
1584 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Petras Mikolajevičius savo žmonos Elžbietos seseriai, jai ištekant, padovanojo pusę dvaro, valdos Žaduvėnuose, Patumšių valsčiuje. Tais pačiais metais teisme įrašytas 1583 m. užstatymo aktas, kuriuo Petras Mikolajevičius savo žmonai užstatė dvarą, valdą Žaduvėnuose, Patumšių valsčiuje, VADA (1), p. 126-128.
1598 m. Florijonui Boguševičiui Okmianskiui leista pagal 1572 m. surašytą revizijos aktą išmainyti savo žemę į penkis valakus žemės kaimuose Žaduvėnai (Zadowiany), Smilgiai (Smilgie) ir Spukaičiai (Spokoycie). Minima apyrubė Šlapgiris (Šlapgieris), RVSAA (ap.4, d.2), p. 218-219.
1591 m. Aleksandras Suskis su žmona Ona valdė pusę valdos (dvaro) Žaduvėnuose, gautos iš Onos pusseserės Gertrūdos Mikolajevičienės, ŽBH, t.5, p. 427.
1599 m. Sebastijonas Šonda nusipirko dvarą, valdą Žaduvėnuose, Patumšių valsčiuje, ŽBH, t.5, p. 297.
1601 m. Petrui Macaičiui leista mainyti žemę Žaduvėnuose (… sielu Žedowianom…), RVSAA (ap.4, d.2), p. 574.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700-1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710 m.) pasekmė. Inventoriuje Žaduvėnų kaime neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias, PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Minimas Žaduvėnų kaimas, kuriame įrašyti 6 ūkius valdę valstiečiai, PRI.
Kaime yra kapinynas, 1974-1975 metais Telšių kraštotyros muziejaus ekspedicija (vadovas Vitas Valatka) ištyrė 894 kv.m plotą. Rasti 39 nedegintų mirusiųjų kapai. Įkapės: darbo įrankiai (kirviai, peiliai, skiltuvai, galąstuvai, ylos, verpstukai), ginklai (ietigaliai), papuošalai (apgalvis, antkaklės, segės, smeigtukai, karoliai, kabučiai), raitelio ir žirgo aprangos fragmentai, keramikos dirbinių fragmentai. II-IV amžiais datuojamo pilkapyno radiniai saugomi Žemaičių muziejuje „Alka“. Vikipedija.
ŽALIONĖ, kaimas Upynos seniūnijoje.
ŽARĖNAI, miestelis, Žarėnų seniūnijos centras.
1253 metais Livonijos ordinas ir Kušo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų ir Ceklio, buvusio dabartinės Žemaitijos vakarinėje dalyje. Žemių dalybų aktas ir jame minimos vietovės išsamiai išanalizuotos Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė“. Kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, 2004, p. 24.
Dalybų akte minimą Sare visi tyrinėtojai sutartinai sieja su Žarėnais ir Plinijos piliakalniu.
XVI a. Žarėnų paminėjimai surašyti knygoje „Žarėnai“ (Vilnius, 2021, p. 156). 1527 m., kai Žygimantas Senasis daugelį Žemaičių valsčių paėmė į savo valdžią, Žarėnai palikti valdyti ir imti iš valsčiaus gyventojų mokestines pajamas tik Žemaičių seniūnui Stanislovui Kęsgailai.
1552 m. Žemaitijos seniūnas Jeronimas Chodkevičius rašte Žarėnų vietininkui Danieliui Vasiljevičiui pranešė, kad uždraudžiama laikyti smukles ir rengti turgus Žarėnuose, nes tai trukdys Varniams.
XVI a. Žarėnai klestėjo kaip turtingas, gražiai sutvarkytas tų laikų miestas su veikiančia katalikų bažnyčia. Tarkvinijaus Pekulos vizitacijos aprašyme pažymima, jog 1579 m. Žarėnų bažnyčią aptarnavo Varnių klebonas M. Goslickis ir ji priklausė Varnių filijai.
1599 m. sudarytas privataus Žarėnų dvaro inventorius. Mirus Simonui Vainai, Žarėnų dvarą paveldėjo jo sūnus Benediktas Vaina. Ta proga 1599 m. rugsėjo 5 dieną buvo surašytas to dvaro inventorius, aprašyti pastatai.
1626 m. karalius Zigmantas Vaza Žarėnų bažnyčiai paskyrė 30 valakų (1 valakas – 21,368 ha) žemės beneficiją, o Žemaičių vyskupas, žarėniškis Abraomas Vainius Žarėnų bažnyčiai suteikė parapijos teises. Žarėnų parapijai priklausė Lauko Sodõs ir Medingėnų filijos. 1665 m. Jonas Kazimieras suteikė privilegiją Žarėnams rengti savaitinį turgų ir tris metinius prekymečius (muges).
Dvaras su miesteliu, Žarėnų valsčiuje, Raseinių) žemės teismo knygose paminėti 1575, 1578, 1581, 1582, 1588, 1590 metais. 1591, 1592, 1595, 1598, 1599 metais minimas Žarėnų miestelis. Minimas keliukas iš Mišutiškės dvaro į Žarėnus ir Varnius, didysis vieškelis į Tverus, GŽŽ, p. 119.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply