Kiekviename Lietuvos mieste nuošaliau nuo įprastų gatvių yra nedideli rajonai, dar sovietmečiu ištisai užstatyti garažais. Dažniausiai tokie garažų kompleksai būna netoli didesnių daugiabučių masyvų. Planuota, jog aplinkinėse gatvėse namus ar butus turintys žmonės čia laikys savo automobilius. Ilgą laiką taip ir buvo. Tiesą sakant, taip nemaža dalimi tebėra iki šiol. Visgi, bėgant dešimtmečiams, garažų kompleksuose atsirado ir daug kitokios veiklos, pirmiausia smulkaus verslo. Tačiau kartu šie rajonai yra lyg savotiškos atskirties zonos, į kurias atvažiuojama tik su reikalu, o viduryje garažų kompleksų įsikūrę keliukai nors yra mieste, miestui tarsi neegzistuoja.
Stasys Katauskas
Garažų kompleksas
Toks įspūdis susidaro apžiūrinėjant tuos pravažiavimus ir klausantis garažų bendrijos „Šviesoforas“ pirmininko Juozo Praspaliausko pasakojimų. Savaip brutalokai atrodanti aplinka – baltų silikatinių plytų garažų eilės, pakampėmis sudygusios ne visur šienaujamos žolės, pravažiavimuose išmuštos didelės duobės, kurias aplinkinių garažų savininkai vietomis bando užpilti tuo, kas po ranka. Dažniausiai tai plytgaliai, kažkiek skaldos, bet keliose duobėse radom ir sutrupintų keraminių ar galbūt akmens masės plytelių aštriais nuolaužų kraštais. Atrodo, į tokias galima ir padangą pradurti.
„Yra vienas žmogus ir karterį šioje vietoje pramušęs“, – pasakoja J. Praspaliauskas. Žiūrėdamas į tas duobes, nesistebiu. Lankantis tarp Plungės ir Beržų gatvių įsikūrusiame garažų komplekse, buvo karšta liepos diena, jau kelinta iš eilės be lietaus. Nepaisant to, būta duobių, kuriose tyvuliavo vanduo. Nežinia, kokio tos duobės gylio ir kas tokių pelkių dugne, o apvažiuoti bent vieno rato nemerkiant į vandenį, neįmanoma. Žinoma, reguliariai čia važinėjantys žmonės žino, kas tame dugne. Bet…
Tuo tarpu aplink garažų kompleksą palyginti geras, šviežiai nugreideriuotas ir palaistytas žvyrkelis. Todėl nenuostabu, kad garažų bendrijos „Šviesoforas“ vadovui skaudu, jog tvarkant garažų komplekso apvažiavimą, pačiame komplekso viduje esantys keliukai jokio miesto valdžios dėmesio nesulaukia dešimtmečiais.
Privati teritorija
Bėda ta, kad juridiškai garažų kompleksų viduje esantys pravažiavimai nebe miesto, o privati teritorija. „Garažų bendrijos juos turi tvarkyti savomis jėgomis“, – sako Telšių seniūnas Česlovas Ubartas. Pasak seniūno, miesto valdžia rūpinasi gatvėmis, viešosiomis erdvėmis, visada geranoriškai padeda sutvarkyti privažiavimus prie garažų kompleksų, bet niekada nelenda nė į vienos garažų bendrijos vidų.
Seniūną taip pat galima suprasti. Įstatymai, reglamentai ir kitokie seniūnijos veiklą reguliuojantys teisės aktai yra privalomi ir skirties, kas privatu, kas valstybės, turi būti paisoma. Juolab, kad garažų kompleksų Telšiuose ne vienas, daugumoje jų rastume ir prastos būklės keliukų, skirtų pravažiavimams tarp garažų. Bet ėmus tvarkyti vieną kurį atskirai paimtą juridiškai garažų bendrijai priklausantį pravažiavimą, greičiausiai tokiems darbams nebūtų galo, nes to paties reikalauti imtų ir kitos bendrijos. Toks įspūdis susidarė kalbantis šia tema su Č. Ubartu.
Tad padėtis artimiausiu metu, matyt, nesikeis. Miestas neinvestuos į privataus turto, juolab esančio nuošaliai ir daugeliui gyventojų nė nematomo, tvarkymą. Susitarti ir rasti lėšų tvaresniam pravažiavimų remontui pačioms garažų bendrijoms ir šiuose masyvuose įsikūrusiems verslams irgi, turbūt, nėra paprasta. Neguodžianti žinia.
Ateityje išeitimi, galbūt, galėtų tapti garažų savininkų ir miesto bendradarbiavimas. Bet tam reikia labiau artikuliuoto pačių garažų bendrijų balso viso miesto mastu. Reikia ir paties miesto iniciatyvos. Greičiausiai užtruks to sulaukti.
Mano kiemo irgi niekas netvarko, visai nerūpiu valdžiai 🙂
O jei atvirai, tai kokie šeimininkai – toks ir kiemas…