Į istorinius šaltinius dauguma mūsų rajono vietovių pateko įvairiuose dokumentuose. Juose įrašytos datos nėra nei vietovių „gimimo“, nei „įkūrimo“, o pirmųjų žinomų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose metai. Tai būtina turėti omenyje, remiantis dabar šioje straipsnių serijoje įrašytais vietovių paminėjimo faktais.
Straipsniai parengti, surinkus informaciją iš įvairių autoriui žinomų istorinių šaltinių. Ateityje galbūt bus aptikti nauji duomenys ir datas teks tikslinti.
Alvydas Ivoncius
(Pabaiga. Pradžia Nr. 17-32; 34-54)
1575 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1573 m. perleidimo aktas, kuriuo žemionis Jonas Sirevičius savo broliui Stanislovui perleido du dvarus: Žarėnų ir Dubėnų. VADA (1), p. 15.
1588 m. Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo Galškė Mikolajevičiūtė savo vyrui Semionui Vainai už 600 kapų grašių perleido trečią dalį Žarėnų (Žorany) valdos, dvaro. Tais pačiais metais Vaina užstatė savo žmonai Žarėnų (Žorany) valdą, dvarą. VADA (2), p. 5.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas aktas, kuriuo žemionė Hana Šiukštaitė tėvui Jonui Šiukštai patvirtino, kad gavo iš jo 4 dalį paveldėjimo (280 kapų grašių), užtikrintų Žarėnų dvaru, valda, Žarėnų valsčiuje. VADA (4), p. 27.
1599 m. surašytas Žarėnų dvaro inventorius, kuris tais pačiais metais įrašytas Žemaičių žemės teismo knygoje Nr. 8, p. 659-670. Inventoriuje smulkiai aprašyti gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, išvardinti dvarui pavaldūs kaimai: Krėpštai (Kreipszty), Zalepūgai (Zelepugi), Karšteniai (Korsztenie), Akmistra (Ochmistre). Surašyti šių kaimų valstiečiai, Inventoriai (16 a.), p. 515-520.
1626 m. funduota Žarėnų bažnyčia: jai priklausė 20 valakų žemės Vismaldų kaime, 70 valakų Užezdrių kaime su ežeru „Kloby“. Miestelyje bažnyčiai priklausė 2 valakai žemės ir 6 sklypai. CM (2), p. 639.
1678 m. surašytas Žarėnų seniūnijos, kaip karališkosios valdos, inventorius, išvardinti Žarėnų gyventojai, surašyti vaitysčių gyventojai. ŽKI, p. 315-318.
Žarėnų bažnyčia aprašyta Žemaičių vyskupijos 1611-1651, 1675-1677 metų vizitacijų aktuose: 1639 metų akte, ŽVVA (1), p. 383-385; 1675 metų akte, ŽVVA (2), p. 47-57.
ŽĄSŪGALAS, kaimas Luokės seniūnijoje.
1253 m. Livonijos ordinas ir Kušo vyskupas dalijosi kuršių žemes, tarp jų ir Ceklio, buvusio dabartinės Žemaitijos vakarinėje dalyje. Žemių dalybų aktas ir jame minimos vietovės išsamiai išanalizuotos Tomo Baranausko ir Gintauto Zabielos straipsnyje „Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė“. Kn. Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos, sudarė Antanas Ivinskis, 2004, p. 29-30.
Dalybų akte minimą Sansugale dauguma tyrinėtojų sieja su Žąsūgalu ir Sėbų piliakalniu. Šio kaimo pavadinimas vėlyvos kilmės, kilęs iš čia gyvenusių Sėbų pavardės. Greičiausiai Sėbai atsirado Žąsūgalo dalyje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1764 m. kaip Pažąsūgala (Požąsugale).
ŽEBENKAVAS, kaimas Varnių seniūnijoje.
1667 m. padūmės rejestre Žebenkiuose Pavandenės valsčiuje įrašytas Kazimieras Borkovskis vietoje savo tėvo Dovydo Borkovskio, 3 pavaldinių dūmai. 1690 metų padūmės rejestre Žebenkiuose įrašytas Steponas Borkovskis, 4 pavaldinių dūmai. ŽBH, t.1, p. 249. Tikriausiai šie Žebenkiai yra Žebenkavas.
ŽEIMUVĖNAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
Kaip esanti Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje, Raseinių žemės teismo knygose vietovė paminėta 1583, 1584, 1585, 1586, 1592 metais. GŽŽ, p. 115.
1568 m. Dirvėnų tijūnui Jonui Gradovskiui suteikta privilegija į 50 valakų žemės amžino valdymo teise Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje Kirklių (Kirkle), Žeimuvėnų (Zeymowianach), Upynos (Upiny) kaimuose. Privilegijoje aprašoma, su kuriais kitais kaimais suteiktos valdos ribojasi. RVSAA (ap. 4, d. 1), p. 229.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas 1595 metų dalybų aktas, kuriuo žemionys Petras, Jonas, Kristupas Gradovskiai pasidalijo tarp savęs kaimus Didžiųjų Dirvėnų valsčiuje: Upynos (Upiny), 20 valakų, su mažu užusieniu Upyna (Upinas); Žeimuvėnus (Žemoviany), 7 valakai, su užusieniu palei ribas Lentgalių (Lentgaliov) ir Kirklių (19 valakų). VADA (4), p. 116.
Žeimuvėnų bajorai įrašyti 1667, 1690 metų padūmės rejestruose.
ŽELVAIČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
ŽYLAIČIAI, kaimas Tryškių seniūnijoje,
ŽYLAIČIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
Kaip užusienis, aprašytas Eidžiotų kaimo (Varnių seniūnija) dalyje. Eidžiotai aprašyti Žemaičių vyskupo stalo valdų 1662 m. generaliniame inventoriuje. Minimas Žilaičių užusienis (zascianek Žylaicie). Kaimas priklausė Viržuvėnų (Janapolės) bažnytiniam dvarui. ŽVVI (1662), p. 65.
ŽYLAKIAI, kaimas Upynos seniūnijoje.
1522 m. sudarytas bajoro Stanislovo Šodkovičiaus žemių mainų į karališkąsias aktas. Bajoro žemė buvo Žilakiuose ir kituose kaimuose. VAKA (24), p. 22-24.
1566 m. patvirtintas aktas dėl Sebastijono Mikolajevičiaus (Kęstorto) žemių Ariogalos valsčiuje mainų į karališkąsias valdas Biržuvėnų dvare. Akte išvardinti įvairūs Biržuvėnų ir Patumšių valsčiaus kaimai, tarp jų ir Žilakių (… siela Zylaikou). RVSAA (ap.4, d.1) , p. 213-215.
1738 m. sudarytas karališkojo Patumšių dvaro inventorius. Jame įrašyta labai mažai ūkius valdžiusių asmenų (valstiečių ir bajorų), o kai kurie kaimai buvo tušti. Tai Šiaurės karo (1700 -1721), 1708-1711 metų maro epidemijos ir badmečio (1710) pasekmė. Inventoriuje Žylakių kaime neįrašytas nė vienas ūkį valdęs asmuo, kaimas nurodomas kaip tuščias. PDI.
1771 m. surašytas valdovui priklausiusios valdos – Patumšių rakto – inventorius. Žylakių kaime įrašyti 5 ūkius valdę valstiečiai. PRI.
Aprašytas su valstiečiais ir jų prievolėmis 1794 m. Dirvėnų dvaro valdų inventoriuje. FVIA, p. 332.
ŽILIŠKIAI, kaimas Luokės seniūnijoje.
Seniausioje išlikusioje Luokės bažnyčios 1759-1764 m. krikšto metrikų knygoje kaimas minimas nuo 1760 m.
1850 m. sudarytas Biržuvėnų dvaro Šiaulių paviete inventorius. Surašyti kartu su kitų kaimų žmonėmis Žiliškių valstiečiai. FVIA, p. 443.
ŽILVIČIAI, kaimas Ryškėnų seniūnijoje.
Kaimas įrašytas 1844 m. Lieplaukės bažnyčios parapijiečių sąraše kaip Žilvičių seniūnija (valstybinė valda). Valstybės istorijos archyvas.
ŽIOGĖ, kaimas Varnių seniūnijoje.
ŽVIRGDŽIAI, kaimas Varnių seniūnijoje.
1598 m. Jurgis Mikolajevičius Rumševičius nusipirko žemę Žvirgzdžiai, Bukantų dvare, Karklėnų valsčiuje, ŽBH, t. 5, p. 119.
Žemaičių vyskupystės kapitulos privilegijų inventoriuje (1561-1897) įrašyti įvairūs XVI-XVIII a. dokumentai, susiję ne vien su bažnytinėmis valdomis. Aprašytas 1559 m. gruodžio 24 dienos revizoriaus Rapolo Kalinovskio raštas dėl Marko Vnučkos Kolainių dvaro ribų. Minimas Žvirgzdžių kaimas (… siolo Zwirzdziow…), ŽVPI, p. 39.
1568 m. surašytas patvirtinimo aktas žemioniui Ivanui Semionovičiui Tuhanovskiui į 34 valakus leno teise Pavandenės valsčiuje. Pavandenėje (sielo Povandeny) paskirta 20 valakų. Akte minimas kaimas Žvirgzdžiai (… od siela Zwirzdow). RVSAA (ap. 4, d. 1), p.227.
1600 m. Raseinių žemės teisme įrašytas aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Burba ir jo žmona Barbora patvirtino, kad pardavė žemioniui Petrui Adamkevičiui parduotas kitam žemioniui Mikalojui Paškevičiui žemes, todėl Adamkevičiui mainais duoda kitas Pavandenės dvarui priklausančias žemes, esančias palei Žemaičių seniūnijos kaimą Žvirgzdžiai (Žvirzdy). VADA (5), p. 273.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply