Kartais dideli pokyčiai prasideda nuo paprasto gesto – pasodinto medelio, išsaugoto daikto ar bendro darbo. Būtent tokia idėja liepos 26-ąją suvienijo žmones Telšių rajone vykusioje pirmojoje viešosios įstaigos „Amžinumo gijos“ Susitelkimo talkoje, kurioje gimė dar vienas žingsnis švaresnės aplinkos ir prasmingesnės atminties link.
Algirdas Dačkevičius
Prieš metus Telšių rajone įkurta viešoji įstaiga „Amžinumo gijos“, vadovaujama Eligijaus Gelžinio, siekia sujungti aplinkosaugą, tvarumą, bendruomeniškumą, edukaciją ir pagarbą gamtai į vieną bendrą tikslą. Organizacijos veikla kviečia ne tik kalbėti apie gamtos išsaugojimą, bet ir patiems imtis realių darbų.
Liepos 26-ąją surengtoje pirmojoje Susitelkimo talkoje dalyvavo keturiolika žmonių. Į ją atvyko dalyviai iš Telšių, Tverų, Panevėžio, šeimos su vaikais, garbingo amžiaus žmonės, jaunimas, o prie bendrų darbų prisidėjo ir vienas organizacijos rėmėjų – AG Baldai direktorius Artūras Gudas.
„Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam atvykusiam žmogui. Mes be rėmėjų – kaip be rankų, tačiau lygiai taip pat mums reikia ir pačių žmonių rankų. Kiekvienas, kuris atvyko, prisidėjo prie bendro tikslo – kūrėme dėželes, sodinome medelius ir dar kartą įsitikinome, kad drauge su visais, kurie tiki tuo, kuo ir mes tikime – sukūrėme kai ką gražaus mylimoje šalies žemėje“, – sako E. Gelžinis.
Didelį dėkingumą jis skyrė ir „Kaimo rojaus“ sodybos šeimininkams Erikui bei Dianai, kurie padovanojo elektrinį prietaisą, reikalingą tolimesniems organizacijos darbams. Pasak vadovo, tokia parama leidžia kurti naujus sprendimus ir tęsti pradėtą veiklą.
Vienas svarbiausių „Amžinumo gijų“ tikslų – Atminimo parko kūrimas. Čia žmonės gali pasodinti medelį artimojo atminimui arba kartu su vaikais, tėvais, seneliais sukurti gyvą prisiminimą, kuris augs daugelį metų.
„Kai žmogus pasodina medelį savo artimajam, jis visada gali sugrįžti į tą vietą. Tai tampa ne tik prisiminimu, bet ir gyvu ryšiu su gamta. Tokios akimirkos yra labai sakralios. Mes sodinsime medelius tada, kai kiti juos kerta. Kursime atminimo parkus tada, kai nyksta miškai. Tikime, kad tokių parkų gali atsirasti visoje Lietuvoje, dėka žmonių, kurie kuria ir myli gamtą“, – kalba E. Gelžinis.
Talkos metu buvo gaminamos ir specialios daiktadėžės, skirtos daugkartiniams kapinių vazonėliams bei stikliniams žvakių žibintams. Ši idėja gimė iš paprasto, tačiau skaudaus pastebėjimo.
„Kai sukūrėme pirmąją daiktadėžę vazonėliams, prieš tai ne kartą matėme, kaip močiutės kapinių konteineriuose ieško dar tinkamų naudoti vazonėlių. Tuomet ir gimė mintis – kodėl jų nesudėjus į vieną vietą, kad žmonės galėtų pasiimti tai, kas dar visiškai tinkama naudoti? Atlieka gali tapti ne atlieka, o daiktu naujam gyvenimui“, – pasakoja organizacijos vadovas.
Pasak jo, Lietuvoje kasmet išmetami tūkstančiai tonų stiklinių žvakių žibintų ir plastikinių vazonėlių. Nors daugelis jų yra geros būklės, jie atsiduria konteineriuose ir tampa atliekomis.
„Per Motinos dieną lankydamiesi kapinėse, matėme perpildytus konteinerius. Juose buvo sumaišytas plastikas, stiklas ir kitos atliekos. Retas susimąsto, kokie milžiniški kiekiai medžiagų taip prarandami. Tuo metu geros būklės daiktai galėtų būti panaudoti dar kartą, kaip tai vyksta rūbų mainytuvėse ar daiktų dalijimosi iniciatyvose. Norime, kad žmonės pirmiausia turėtų galimybę pasiimti, o tik tada išmesti“, – sako E. Gelžinis.
Jo teigimu, vien stiklinių žvakių žibintams tvarkyti kasmet skiriamos milijoninės sumos.
„Rašiau praktiškai visiems prekybos tinklams, kviesdamas bendradarbiauti ir padėti mažinti atliekų kiekius kapinėse. Siūliau kartu ieškoti sprendimų, kad būtų mažiau išmetamų daiktų ir mažiau šiukšlių. Deja, nesulaukiau nė vieno atsakymo. Matyt, kai kam svarbesni pardavimai ir pelnas, o ne gamtos išteklių tausojimas. Panašaus palaikymo nesulaukėme ir iš atsakingų institucijų. Tačiau tai mūsų nesustabdo“, – atvirauja jis.
Vis dėlto organizacijos vadovas pripažįsta, kad veikla sulaukia ne tik palaikymo.
„Noriu atvirai pasakyti – sulaukėme labai daug pašaipų. Vieni klausia, kam man tie vazonėliai, kiti rašo, kur ruošiuosi juos parduoti, dar kiti šaiposi, kodėl nerodau, kaip verkiu dėl šiukšlių. Tačiau visa tai nekeičia esmės. Mes renkame ne šiukšles, o suteikiame galimybę daiktams tarnauti dar kartą. Norime parodyti, kad daiktas neprivalo tapti atlieka vien todėl, kad kažkam jo nebereikia.“
Pasak E. Gelžinio, tikroji organizacijos misija – keisti požiūrį į vartojimą ir ugdyti pagarbą gamtai.
„Tikime, kad Lietuvoje bus mažiau atliekų, daugiau medžių ir daugiau žmonių, kurie supranta, kad kiekvienas mūsų sprendimas palieka pėdsaką. Viskas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų – nuo vieno pasodinto medelio, nuo vieno neišmesto vazonėlio, nuo vieno stiklinio žibinto, kuris gali būti panaudotas dar kartą.“
Jis tiki, kad ateityje atminimo parkai galėtų atsirasti įvairiose Lietuvos vietovėse ir tapti ne tik atminties, bet ir gamtos išsaugojimo simboliais.
„Mūsų protėviai mums paliko piliakalnius. Labai norėčiau, kad mes savo vaikams nepaliktume šiukšliakalnių. Palikime švaresnę gamtą, augančius medžius ir prasmingus parkus. Kas gali – sodinkime medžius. Kas gali – kurkime parkus. Kas gali – suteikime daiktams antrą gyvenimą. Gamta mums visiems padėkos“, – viltingai sako E. Gelžinis.
Leave a Reply