Šiuolaikiniame, skubančiame pasaulyje vizualinė kultūra tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Kasdien fiksuojame šimtus akimirkų telefonų ekranuose, tačiau tikroji, gilioji fotografija, gebanti atskleisti žmogaus sielą ir sustabdyti patį brangiausią laiką, reikalauja ypatingos erdvės ir meistriškumo. Fotografijos verslas šiandien nebėra tik techninis mygtuko paspaudimas ar brangios įrangos demonstravimas. Tai tapo subtiliu paslaugų, meno ir psichologijos sintezės lauku, kur sėkmę lemia gebėjimas užmegzti ryšį su žmogumi, sukurti jam saugų, kūrybišką prieglobstį ir leisti būti savimi. Apie tai mąstau kalbėdamasis su fotografijos meistre Evelina Putniene.
Stasys Katauskas
Studija
Mūsų pokalbis vyksta jaukioje Telšiuose, Masčio gatvėje įsikūrusioje fotostudijoje „Sustabdyta Akimirka Photography“. Pro sąlyginai siaurus stačiakampio formos langus į vidų krenta šviesa, pasak pašnekovės, ypač graži vakarais, kuomet į langus atsisuka saulė. Subtilus, neperkrautas fotostudijos interjeras, kuriame dominuoja balta spalva, papildytas skoningai parinktomis, nerėkiančiomis detalėmis. Aplinka nuolat keičiama pagal metų laikus bei artėjančias svarbesnes šventes, kuomet itin gausu užsakymų. „Stengiuosi, kad studijos aplinka atitiktų esamą laiką. Jei pavasaris gamtoje, pavasaris būna ir pas mane. Svarbūs ir kiti tarpsniai, pavyzdžiui, šv. Kalėdoms, šv. Valentino dienai studiją imu ruošti iš anksto“, – pasakoja Evelina Putnienė.
Nuo praėjusio spalio atsidariusi fotostudija „Sustabdyta Akimirka Photography“ – pirmoji moters karjeroje. Iki tol patalpas tekdavo nuomotis. Pats studijos įrengimas neužtruko ilgai. E. Putnienei patiko jau iš karto buvusios baltos sienos. Prireikė tik susigabenti reikalingą įrangą, apgalvoti atskiras detales. „Kai pradėjom įsirenginėti, supratau, kiek daug reikalingų daiktų, pasirodo, turiu“, – šypsosi pašnekovė.
Jos fotostudijoje galima užsisakyti ir profesionalios makiažo meistrės, šukuosenos meistrės paslaugas, kad nuotraukos būtų kuo tobulesnės. Fotosesijai ateina įvairaus amžiaus žmonių ratas. Tarp klientų – ir žmonės, su kuriais moteris dirba jau ne vienerius metus, ne kartą fotografavo jų šeimynines šventes. Gausu ir pirmąsyk ateinančių į fotosesiją.
Apie „Sustabdytą Akimirką Photography“ Telšiuose netrūksta gerų atsiliepimų. Tokiems atsiliepimams antrina ir Žemaitijos verslo centro vadovė Reda Raginskienė, neseniai pati išbandžiusi šią fotostudiją. „Manau, jeigu žmogus myli tai, ką daro, darbas jam nebėra tik darbas. Būtent toks man atrodo Evelinos atvejis. Neseniai teko ir pačiai išbandyti jos studiją, pajusti, koks šiltas žmogus yra ši fotografė, kaip lengva šalia jos atsipalaiduoti, gerai pasijusti. Mūsų kolektyve turime ir daugiau žmonių, turime moterų, kurioms fotosesija Evelinos studijoje „Sustabdyta akimirka Photography“ apskritai buvo pirma tokia patirtis gyvenime. Labai džiaugiuosi už jas ir linkiu, kad jei kam nors taip pat bus tokie pirmi kartai, kad jie būtų Evelinos studijoje“, – sakė R. Raginskienė.
Nuo pomėgio iki profesijos
Tačiau bet kurios srities meistru tampama ne iš karto. Teiraujuosi, koks buvo E. Putnienės kelias į fotografiją. „Fotografuoti pradėjau dar mokykloje. Buvau kažkur keturiolikos metų, kai tėvai padovanojo pirmąjį fotoaparatą. Turėjau klasės draugę, kuri mėgo pozuoti, ją ir fotografuodavau“, – savo pirmuosius žingsnius fotografijoje prisimena E. Putnienė. Vėliau jos rankose atsirado profesionalesnis fotoaparatas „Nikon“. Juo mergina ėmėsi įamžinti mokykloje vykusius renginius, gilintis į užfiksuotus kadrus, pamažu kaupti fotografijos patirtį ir žinias. Tad baigus mokyklą klausimo, kur studijuoti, nekilo. Treji metai fotografijos mokymosi Kauno kolegijoje suteikė dar daugiau šio amato ir meno išmanymo. Dar mokykliniais metais užgimęs potraukis galutinai virto ne tik mėgstama veikla, bet ir profesija.
Tačiau atskiri žingsniai, atvedantys nuo pomėgio į profesionalią profesinę veiklą, kartais nutinka labai netikėtai. Evelinai tai buvo pasivaikščiojimas prie Ilgio ežero. „Fotografavau ten, kai sutikti žmonės paklausė, gal esu fotografė. Kiek nedrąsiai tada atsakiau, kad taip. Jie pasiūlė įamžinti vaiko krikštynas. Taip užsidirbau pirmąjį atlygį už šitą darbą“, – prisimena moteris.
Įdomiausi atsispindintys jausmai
Pasak jos, fotografija kaip profesija skiriasi nuo pomėgio šiaip fiksuoti pamatytas akimirkas. „Kai dirbi su žmonėmis, dažnai turi būti ir truputį dizaineris, patariantis, kaip žmogui puoštis, šukuotis, kad geriau atrodytų nuotraukose. Ir truputį švenčių organizatorius, kažkiek reguliuojantis, numatantis, kaip žmonės elgsis jiems svarbioje šventėje. Ir kažkiek psichologas, nes tavo darbo rezultatas daug priklauso nuo to, kaip jaučiasi kitoje objektyvo pusėje esantys žmonės“, – sako E. Putnienė. Būtent veide, žvilgsnyje, kūno kalboje atsispindintys žmonių jausmai jai rodosi įdomiausi. Tuos dalykus labai sunku, dažniausiai neįmanoma suvaidinti, surežisuoti, reikia, kad pats žmogus atsipalaiduotų, ką ne visada lengva pasiekti.
Fotografija toks menas, kuriuo žmogui galima parodyti jam nepastebėtą asmenybės pusę. Ne visada taip nutinka, bet moteris pasakoja, kad ir patiems žmonėms kartais būna atradimas save pamatyti tokius, kokių nesitikėjo.
Žinoma, būna ir klientų, įsivaizduojančių, kad geriau žino, kaip juos reiktų fotografuoti, nelinkusių girdėti profesionalių patarimų. „Bet stengiuosi įsiklausyti į visus. Juk žmogus ateina su savo matymu, savo įsivaizdavimu, ko norėtų. Juk aš dirbu, kad klientai liktų patenkinti“, – pasakoja E. Putnienė.
Bėgant metams, moteris pastebi, kaip kinta aprangos, fotografijos mados, žmonų skonis. „Anksčiau visiems norėdavosi kuo ryškesnių spalvų, išskirtinesnių drabužių. Dabar dominuoja subtilesni, labiau pasteliniai tonai. Kitaip imamas suvokti ir aprangos grožis“, – sako pašnekovė.
Įdomu, kad įprastai mažiau noriai iš pradžių linkstantys fotografuotis vyrai fotosesijos metu paprastai užtrunka ilgiau. Jiems darosi įdomu, vyrai yra labiau atviresni patarimams. Besifotografuojančios moterys, savo ruožtu, reiklesnės, atidesnės detalėms, turinčios konkretesnių išankstinių lūkesčių.
Fotografuotis ateina ir poros, išskirtinį gyvenimo tarpsnį išgyvenančios besilaukiančios moterys, norinčios įamžinti šį ypatingą laikotarpį, yra buvę ir kad fotosesijai susirenka kelios tos pačios šeimos kartos, darbuotojų kolektyvai. Mat studijoje „Sustabdyta Akimirka Photography“ galima surengti fotosesiją ir didesniam žmonių ratui, kas ne visada realu kitose Žemaitijos sostinės fotostudijose.
Atrasti save iš naujo objektyvo šviesoje
Žmonių fotografavimas – tai gilaus pasitikėjimo aktas. Kiekvienas, peržengęs studijos slenkstį, atsineša savo istoriją, kompleksus, lūkesčius ir jaudulį. Todėl tikrasis fotografijos meistriškumas versle šiandien matuojamas ne tik techniškai tvarkingu kadru, bet ir gebėjimu sukurti tokią atmosferą, kurioje tas jaudulys ištirpsta. Šviesa, interjero tonai, klientui skiriamas dėmesys – visa tai tarsi savotiška ekosistema, padedanti klientui atsiverti. Geriausios nuotraukos gimsta, kai fotografei pavyksta pamatyti žmogų be jokių vidinių psichologinių filtrų.
Jei svajojate apie asmeninę, šeimos ar šventinę fotosesiją, bet vis atidėliojate laukdami „tobulo momento“ ar baimindamiesi objektyvo – Masčio gatvėje įsikūrusi fotografijos studija „Sustabdyta Akimirka Photography“ yra būtent ta vieta, kurioje jūsų baimės išsisklaidys. Šiltas Evelinos Putnienės priėmimas, visapusiškas pasiruošimas nuo makiažo iki stiliaus patarimų ir jauki aplinka garantuos, kad jūsų pirmasis ar jau tradicija tapęs kartas taps įkvepiančiu nuotykiu. Verta leisti sau sustabdyti gražiausias gyvenimo akimirkas ten, kur kiekvienas svečias tampa individualios istorijos herojumi.
Leave a Reply