Senatvė neturėtų reikšti, kad žmogus privalo palikti savo namus vien todėl, kad kasdieniams darbams atlikti jau reikia pagalbos. Kartais pakanka šalia esančio žmogaus, kuris padėtų pasirūpinti buitimi, palydėtų į įstaigą, paimtų vaistus ar tiesiog skirtų laiko pokalbiui. Būtent tokį poreikį pastebėjusi telšiškė Kornelija Šukienė ėmėsi kurti VšĮ „Ori ramybė“ – organizaciją, kurios tikslas ne tik suteikti praktinę pagalbą, bet ir padėti vyresniam žmogui kuo ilgiau išlikti savarankiškam, saugiam ir oriam savo namuose.
Algirdas Dačkevičius
Genuose užkoduotas pasirinkimas
VšĮ „Ori ramybė“ vadovė Kornelija Šukienė – telšiškė, mokslus krimtusi „Džiugo“ gimnazijoje. Socialinio darbo kryptis jos gyvenime atsirado neatsitiktinai. „Matyt, mano genuose yra užkoduota, kad traukia socialinis darbas“, – sako Kornelija, kurios mama Jurgita Gargasienė taip pat yra pasirinkusi socialinės pagalbos kelią.
Nelikus Telšiuose vaikų globos namų, ji pirmoji Lietuvoje įkūrė šeiminius vaikų globos namus „Kurkime vaikams rytojų“, taip pat senelių globos namus „Sunokęs laikas“.
Šeimos pavyzdys neabejotinai turėjo įtakos Kornelijos pasirinkimui, tačiau šiandien ji pati kuria savo profesinį kelią. Jaunai vadovei svarbu ne tik įgyvendinti konkrečią idėją, bet ir ieškoti būdų, kaip socialinę pagalbą padaryti šiuolaikišką, patogią ir atliepiančią realius žmonių poreikius.
Tai, kad jaunas žmogus renkasi tokią veiklos kryptį, džiugina ir Žemaitijos verslo centro direktorę Redą Raginskienę. „Labai džiugu matyti jauną žmogų, pasirinkusį socialinį darbą. Kornelija yra novatoriška, ir man ypač patinka tai, kaip jos veikloje susipina skirtingos kartos. Jaunas žmogus ateina su naujomis idėjomis, energija ir šiuolaikišku požiūriu, o vyresni žmonės atsineša savo gyvenimo patirtį. Tai labai graži ir darni pynė“, – sako R. Raginskienė.
Pasak jos, ši veikla įdomi tuo, kad joje dera socialinis jautrumas ir gebėjimas kurti naujus sprendimus. O svarbiausia – ji realizuoja poreikį, kuris visuomenėje tampa vis ryškesnis.
Kornelija iš tų jaunų žmonių, kurie žino, ko nori siekti gyvenime, ir kryptingai to siekia. Jos kasdienybėje telpa ne tik darbas. Laisvalaikiu ji šoka šokių kolektyve „Svajonė“, mėgsta keliones ir aktyvų poilsį gamtoje. Energingumas ir smalsumas jai praverčia ir vadovaujant organizacijai, kurioje kiekviena diena atneša naujų situacijų.
Mintis pradėti vykdyti pagalbos į namus veiklą kilo pastebėjus konkretų poreikį. Visuomenė sensta, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kuriems kasdienėje veikloje reikia pagalbos. Artimieji ne visada gali būti šalia – vieni gyvena kituose miestuose, kiti išvykę į užsienį, dirba ar augina savo šeimas.
„Todėl pagalba į namus gali būti labai gera alternatyva, leidžianti žmogui kuo ilgiau gyventi savo namuose, įprastoje ir saugioje aplinkoje“, – sako Kornelija.
Ši mintis tapo viena iš „Orios ramybės“ veiklos atramų. Pagalbos poreikis neturėtų automatiškai reikšti, kad žmogui būtina keisti gyvenamąją vietą ar atsisakyti įprastos rutinos. Tinkamai parinkta pagalba gali leisti išsaugoti tai, kas žmogui svarbiausia – savo aplinką ir gyvenimo būdą.
Daugiau nei pagalba buityje
Pagrindinė VšĮ „Ori ramybė“ misija – padėti senyvo amžiaus žmonėms gerinti gyvenimo kokybę ir sudaryti sąlygas kuo ilgiau gyventi savarankiškai savo namuose. Tačiau Kornelija pabrėžia, kad šio darbo negalima sutalpinti vien į atliekamų užduočių sąrašą.
„Labai svarbus yra stiprus ryšys su žmogumi – bendravimas, nuoširdumas, pokalbiai, prisiminimai, kartu atliekamos veiklos. Kartais žmogui reikia ne tik pagalbos buityje, bet ir paprasčiausiai žmogaus, su kuriuo galima pasikalbėti“, – teigia ji.
Pagalbos poreikis kiekvienam klientui skirtingas. Vienam reikalinga pagalba buityje ar gaminant maistą, kitam – asmens higienos priežiūra, palydėjimas į įstaigą ar vaistų paėmimas iš vaistinės. Pasitaiko ir tokių dienų, kai svarbiausia tampa pasivaikščioti ar tiesiog ramiai pasikalbėti.
„Manau, kad labai svarbu ne tik atlikti konkrečią užduotį, bet ir atkreipti dėmesį į tai, kaip žmogus jaučiasi. Kartais paprastas pokalbis ar pasivaikščiojimas kartu žmogui yra ne mažiau svarbus nei buitinė pagalba“, – sako Kornelija.
Darbas žmogaus namuose reikalauja ypatingo jautrumo. Tai privati erdvė, todėl darbuotojas turi mokėti į ją įžengti pagarbiai – išklausyti, susitarti, įvertinti žmogaus norus ir neperžengti jo nustatytų ribų.
Pasitikėjimas taip pat ateina palaipsniui. Kai kuriems žmonėms reikia laiko priprasti prie naujo darbuotojo, todėl svarbu neskubinti santykio. Jį kuria patikimumas, pagarbus bendravimas ir gebėjimas laikytis duoto žodžio.
Šiame darbe ne mažiau svarbios ir asmeninės savybės. Empatija, kantrybė, atsakomybė, gebėjimas išklausyti bei nuoširdus požiūris padeda suprasti, kad už kiekvieno poreikio slypi konkretus žmogus su savo charakteriu, įpročiais ir gyvenimo istorija.
Kartu darbuotojai susiduria su įvairiais klientų lūkesčiais. Kai kurie norėtų, kad darbuotojas būtų šalia kuo ilgiau ar visą dėmesį skirtų tik vienam žmogui. Pasitaiko prašymų atlikti ir darbus, kurie nepatenka į teikiamų paslaugų apimtį.
„Kartais klientai net sako: „Kad tik nepasikeistų darbuotoja.“ Tačiau ne visada jie supranta, kad darbuotojai taip pat turi atostogas, gali susirgti, išeiti į nedarbingumą ar pakeisti darbą“, – pasakoja Kornelija.
Tokiais atvejais svarbu aiškiai įvardyti, kokia pagalba gali būti suteikta. Pagrindinis jos tikslas – ne perimti žmogaus kasdienybę, o padėti ten, kur pačiam tampa sunkiau.
Nauja veikla auga kartu su komanda
„Orios ramybės“ veikla dar gana nauja, todėl organizacija šiuo metu kuria savo darbo modelį, stiprina komandą ir ieško efektyviausių sprendimų.
Vienas iš naujų darbo įrankių – speciali programa, kurioje darbuotojai žymi atvykimą pas klientą ir fiksuoja reikalingą informaciją. Kiekvienam žmogui kasdien skiriamos dvi valandos pagalbos, todėl svarbu tinkamai suplanuoti laiką ir atsižvelgti į konkrečios dienos poreikius.
Iš pradžių nauja sistema darbuotojams kelia tam tikrų iššūkių – reikia priprasti prie papildomų pažymėjimų, informacijos suvedimo ir kitokio darbo organizavimo. Tačiau Kornelija įsitikinusi, kad laikui bėgant, technologinis įrankis taps pagalba, o ne papildoma našta.
„Kadangi veiklą vykdome dar neseniai, šiuo metu daugiausia iššūkių yra susiję su organizacijos kūrimu, kolektyvo formavimu ir darbo organizavimu. Reikia suderinti daug skirtingų dalykų, tačiau kartu tai labai įdomus etapas, nes matome, kaip organizacija auga ir formuojasi“, – sako ji.
Vadovei tenka rūpintis ne tik klientais, bet ir darbuotojų darbo organizavimu, dokumentacija, ataskaitomis bei kasdieniais sprendimais. Vis dėlto šio darbo prasmę, pasak Kornelijos, geriausiai parodo ne dokumentai ar skaičiai, o žmonių reakcijos. „Kai matai, kad žmogui mūsų pagalba reikalinga, kad jis mūsų laukia, nori pabendrauti ir jaučiasi geriau, supranti, kad šis darbas turi prasmę“, – sako ji.
Žemaitijos verslo centro direktorė taip pat akcentuoja būtent šią veiklos pusę. „Manau, kad Kornelijos pasirinkimas yra labai prasmingas. Ji rodo, jog socialinė veikla gali būti ir šiuolaikiška, ir kūrybinga. Čia svarbu ne tik suteikti pagalbą, bet ir gebėti matyti platesnį paveikslą – kaip skirtingos kartos gali viena kitą papildyti. Tokia veikla tikrai reikalinga“, – sako Reda Raginskienė.
Socialinių paslaugų poreikis, Kornelijos vertinimu, ateityje tik didės. Visuomenė sensta, daugėja žmonių, gyvenančių vienų, o šeimos tampa mobilesnės. Vaikai neretai gyvena kituose miestuose ar užsienyje, todėl net ir norėdami, ne visada gali būti šalia savo tėvų kiekvieną dieną.
Šioje situacijoje svarbų vaidmenį atlieka ir artimieji. Jie dažnai pirmieji pastebi, kad žmogui reikia daugiau pagalbos. Profesionaliai teikiama paslauga gali tapti atrama ne tik pačiam žmogui, bet ir jo šeimai, kuri žino, kad artimuoju yra pasirūpinta.
Kornelija mano, kad apie senatvę, vienišumą ir socialinę atskirtį visuomenėje reikėtų kalbėti daugiau. Tačiau ne mažiau svarbu kalbėti ir apie galimybes žmogui išlikti aktyviam, savarankiškam bei įsitraukusiam į gyvenimą net tada, kai kai kurioms kasdienėms užduotims jau reikia pagalbos.
Tam reikia ne vien paslaugų. Reikia požiūrio, kuris matytų žmogų, o ne tik jo poreikių sąrašą. „Norėčiau pasakyti, kad nereikia bijoti paprašyti pagalbos. Pagalbos priėmimas nėra silpnumo ženklas. Priešingai – tai yra rūpinimasis savimi ir savo gerove“, – sako Kornelija.
Ši mintis tiksliai atspindi „Orios ramybės“ sumanymą. Padėti ne tam, kad perimtum kito žmogaus gyvenimą, o tam, kad jis galėtų kuo ilgiau jį gyventi pats. Ne spręsti už žmogų, bet būti šalia tuomet, kai sprendimų ar kasdienių darbų našta tampa per sunki.
Todėl pagalba ateina ne į instituciją, o į namus – į erdvę, kurioje žmogus praleido didelę savo gyvenimo dalį, kur saugo prisiminimus ir jaučiasi savas. Galbūt būtent čia ir prasideda tikroji „Ori ramybė“ – nuo galimybės likti savo namuose ir žinoti, kad prireikus atsiras žmogus, kuris išties pagalbos ranką.
Linkiu visada sekmes darbuose