Rugpjūčio 14 d. Regioninės Telšių ligoninės vidiniame kieme buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta gydytojui chirurgui Leonardui Plechavičiui – iš žymios Plechavičių giminės kilusiam medikui, kuriam likimas skyrė vadovauti mūsų miesto ligoninei itin sudėtingu laikotarpiu. Nepaisant gausių ano meto iššūkių, nestabilios, nuolat kitusios politinės padėties, L. Plechavičius paliko labai ryškų įspaudą Telšių ligoninės istorijoje.
Stasys Katauskas
Atidengimas
Iškilmingą gydytojui Leonardui Plechavičiui skirtos atminimo lentos atidengimo ceremoniją vedė Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondo narys, mažeikiškis Paulius Mylė. Susirinkusiesiems grojo muzikantai Darius Jurgutis, Tadas Dargužis ir Ignas Lukošius. Ceremonijos pradžioje menininko Mindaugo Šimkevičiaus sukurtą atminimo lentą kartu atidengė Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė ir Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus.
„Kaip medžiai be šaknų nudžiūsta, taip ir darbovietė, jeigu neturi savo istorijos, tampa tik eiline darbo vieta. Darbovietė, kuri turi savo istoriją, sukuria bendruomenę. Mūsų ligoninės bendruomenė labai stipri, džiaugiamės tuo, ką turime ir džiaugiamės savo istorija. Žinokime ją“, – kreipdamasi į susirinkusiuosius, sakė J. Seiliuvienė.
Žodį taręs meras T. Katkus pabrėžė, kad į šią ceremoniją susirinkusieji prisimena žmogų ir jo nuveiktus darbus. „Turime atminti žmones, kurie savo gyvenimą atidavė dėl kitų žmonių. O ši atminimo lenta bus labai geras priminimas, kad rajoną kurią ne pastatai, ne gatvės, o žmonės“, – kalbėjo T. Katkus.
Atminimo lentą pašventino Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. „Kiekvienas gyvename ne tiek dėl savęs, kiek dėl kitų“, – prieš maldą sakė vyskupas A. Jurevičius ir dėkojo ligoninės vadovybei, kad mūsų laikais atgaivinta dar tarpukariu gydytojo L. Plechavičiaus įkūnyta mintis įsteigti ligoninėje koplyčią. Šiandien ligoninės koplyčioje sergančius žmonės priima ir už juos meldžiasi ligoninės kapelionas prelatas Juozas Šiurys.
Žemaitiškai į susirinkusiuosius besikreipusi Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo labdaros ir paramos fondo vadovė Genoveita Gricienė dėkojo Telšiams ir telšiškiams. „Tėn, kor minavuojem generuola Plechavīčio, vėsumet ī iveizama politika, kontraversėjės ė dā kas nuors. Dėl Plechavičiaus pavardies. Telšiūsė nieka tuoki nebova“, – sakė G. Gricienė ir už pagalbą ypač dėkojo istorikui Vaclovui Vaičekauskiui, kuriam čia pat įteikė fondo medalį.
Pats V. Vaičekauskis savo pasisakyme trumpai apžvelgė gydytojo L. Plechavičiaus sąsajas su Telšiais. „Iš viso trys iš vienuolikos Plechavičių vaikų mokėsi Telšiuose. Tarp jų buvo ir Leonardas, iš pradžių mokęsis „Saulės“, vėliau Motiejaus Valančiaus gimnazijoje. Dar vėliau, po mokslų ir darbų bei stažuočių kituose miestuose ir šalyse, į Telšius dirbti jis atvyko būdamas 35 metų amžiaus. Ir būdamas čia, mažą vietos ligoninę per kelis metus padarė pačia svarbiausia gydymo įstaiga visoje Žemaitijoje“, – pasakojo V. Vaičekauskis, pridūręs, kad medikai mūsuose dažnai prisimenami tik nutikus kokiam rezonansiniam įvykiui. Tuo tarpu dažniausiai tai išsilavinę, šviesūs, ypač daug vietos bendruomenėms duodantys žmonės, todėl ši atminimo lenta gali būti lyg savotiškas pagarbos ženklas ne tik gydytojui L. Plechavičiui, bet visiems medikams.
Ceremonijoje kalbėjo ir Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė. „Didžiulė mano padėka visiems šio įvykio iniciatoriams, autoriams, sumanytojams, visiems L. Plechaviči aus artimiesiems“, – teigė A. Jakavičiutė-Miliauskienė.
Meninė koncepcija
Ant ligoninės fasado pritvirtinta atminimo lenta sudaryta iš dviejų tarsi skirtingų dalių, perrištų improvizuotu medicininiu tvarsčiu. Nežinodamas galėtum pagalvoti, kad tos dvi dalys – lyg skirtingi L. Plechavičiaus biografijos tarpsniai, tėvynėje ir svetur. Iš tikrųjų skulptūros autorius, menininkas, VDA Telšių fakulteto docentas Mindaugas Šimkevičius sako, kad kūrinio mintis truputį kitokia.
„Čia yra dvi skirtingo granito plokštės. Viena šiek tiek plonesnė, kita storesnė. O jas tarpusavyje jungia balto marliaus tvarstis. Tai dedikacija gydytojui, kurio pastangomis buvo sujungti du ligoninės pastatai, mažas senasis ir daug didesnis naujas.
Dar vienas kūrinio sluoksnis – balta foto keramikos plokštelė su dedikaciniu užrašu L. Plechavičiui. Tokios panašaus dizaino plokštelės, tik balto emalio, tarpukariu kabodavo prie gydytojų durų. Pirmąsyk tokią dar studentas būdamas pastebėjau „Alkos“ muziejuje. Ir tikriausiai būčiau neįsiminęs, jei ne ant tos plokštelės užrašyta tokia pat kaip mano pavardė „Gydytojas Pranciškus Šimkevičius“. Todėl išliko atminty ta emaliuota plokštelė. Kai pradėjau galvoti, kaip galėtų atrodyti šis kūrinys, kokia turėtų būti jo forma, medžiagos, atmintyje kilo tas prisiminimas apie muziejuje matytų tarpukariu prie mano bendrapavardžio gydytojo durų kabojusią lentelę, kokios anuomet būdavo ligoninėje“, – pasakojo M. Šimkevičius.
Menininkas dėkojo sūnui Mykolui Šimkevičiui bei Artūrui Savickiui, pagelbėjusiems kuriant gydytojui L. Plechavičiui skirtą atminimo lentą.
Asmenybė
L. Plechavičius kilo iš Židikų parapijos Bukončių kaimo. 1925 m. Telšiuose baigė valstybinę gimnaziją. Po jos mokslus tęsė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. 1932 m. įgijęs gydytojo kvalifikaciją, pradėjo dirbti chirurgo asistentu Klaipėdoje. Ketvirtajam dešimtmečiui einant į pabaigą, keletą metų stažavosi užsienyje, Vienos ir Bolonijos miestų ligoninėse.
Tarpukario Telšių istoriją tyrinėjusi Janina Bucevičė pastebi, kad pradėjęs dirbti mūsų mieste, L. Plechavičius į Žemaitijos sostinę pasikvietė nemažai aukštos kvalifikacijos medicinos specialistų iš Klaipėdos, kurią 1939 m. nuo Lietuvos buvo atplėšusi Vokietija.
1938 m. Telšių valdžia jau buvo suplanavusi statyti didesnę 80-ies lovų ligoninę, suprojektuotą architekto Stepono Stulginskio. Tačiau vadovaujant jaunam, energingam vadovui, pavyko ne tik santykinai greitai užbaigti statybas (medikai dirbti naujajame ligoninės pastate prasidėjo dar 1939 m. gruodį), bet ir, įrengus užkrečiamųjų ligų ir trachomos skyrius kituose pastatuose, gerokai išplėsti lovų skaičių. Būtent tada, dar nepriklausomoje Lietuvoje, L. Plechavičiaus pastangomis buvo iš Vokietijos atsivežta moderniausia to meto Europoje operacinė įranga, rentgeno aparatas, dezinfekcijos aparatai ir kitos būtinos priemonės, kurių Telšių ligoninėje iki tol neturėta.
Būta planų darbus plėsti 1940 m. Tarp tų planų – mintis įsigyti sanitarinį automobilį pacientams vežioti, apjungti ligoninės pastatus. Tačiau tais metais prasidėjusi Lietuvos okupacija daug ką sujaukė. Vis dėlto, 1943 m. planuotus tolesnio ligoninės plėtimo darbus pavyko pabaigti nepaisant šalyje vykusio karo ir viena po kitos sekusių okupacijų.
Šie faktai, iškalbingi patys savaime, liudijantys, kokio darbštaus, mokančio pasiekti rezultatą žmogaus L. Plechavičiaus būta. 1944-aisiais, matant, kad Lietuvai vėl gresia pakartotinė sovietų okupacija, gydytojas L. Plechavičius pasitraukė į Vakarus. Iš pradžių darbavosi Vokietijoje, nuo šeštojo dešimtmečio vidurio Jungtinėse Amerikos Valstijose. Mirė 1974 m.
Atnešti pokyčiai
Mąstant apie tai, koks žmogus šia atminimo lenta pagerbtas, kuo jis reikšmingas ne tik ligoninės, bet ir viso miesto istorijai, svarbu suvokti tuometį kontekstą. Darbą Telšiuose L. Plechavičius pradėjo dar nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje, 1939-aisiais. Bet jau kitų metų vasarą šalį aneksavo Sovietų Sąjunga. Dar po metų, 1941-ųjų birželį, sovietų okupuotos Lietuvos sieną peržengė vokiečiai. Iki pat 1944-ųjų Lietuvoje dominavo anuomet fašistinės Vokietijos valdžia, vyko Holokaustas, kol Lietuvą dar sykį okupavo sovietai. Būtent tokiu laikotarpiu gydytojui L. Plechavičiui teko vadovauti mūsų miesto ligoninei.
Suprantama, esant tokioms politinėms aplinkybėms, negalėjo būti nė kalbos apie tvaresnius ilgalaikius planus. Per nepilnus penkerius metus mieste ir visoje šalyje valdžios, santvarkos, realijos keitėsi ne vieną kartą, didžiąją dalį laiko Lietuvoje dominavo tai vieni, tai kiti okupantai.
Nepaisant to, per gydytojo L. Plechavičiaus vadovavimo laikotarpį Telšių ligoninę pavyko išplėsti nuo 40-ies iki 200 lovų, pavyko pastatyti daug didesnį, lyginant su pirminiu pastatu, priestatą.
Per šiuos metus ligoninėje buvo įrengta iš Vokietijos atgabenta tiems laikams pažangiausia medicininė įranga chirurginėms operacijoms, pradėta tas operacijas vykdyti. Atidaryti LOR (ausų, nosies, gerklės ligų), Olfalmologijos (akių ligų), Akušerijos-ginekologijos skyriai, atskiruose pastatuose atidaryti Užkrečiamųjų ligų ir Trachomos skyriai. Ligoninėje įvestas vandentiekis, signalizacijos sistema, įrengta koplyčia, padaryta daug kitų pokyčių. Didelė dalis šių darbų buvo suplanuota ir įgyvendinta dar iki okupacijos. Galima tik numanyti, kaip ne tik ligoninės, bet ir miesto, visos šalies gyvenimas būtų klostęsis, jei ne Lietuvą vienas po kito užplūdę komunistinis ir fašistinis maras. Būtent L. Plechavičiui vadovaujant, Telšių ligoninė tapo viena svarbiausių, moderniausių ir didžiausių gydymo įstaigų Žemaitijoje.
Linkėti lankytis ligoninėje, žinoma, būtų keista. Bet jei teks, atkreipkime dėmesį į prie įėjimo kabančią atminimo lentą. Ji žmogui, kuris daug padarė, kad Žemaitijos sostinėje turėtume gerą ligoninę.