Jei ne dramatiški Lietuvai XVIII amžiaus antrosios pusės įvykiai, Tryškiai galbūt būtų tapę tokiu pat nedideliu miestu kaip Varniai, Viekšniai. Šiame straipsnyje, nepretenduojant rašyti miestelio istorijos apžvalgos, be plačiau žinomų faktų pateikiama ir tokių, kurie niekur anksčiau viešai neskelbti ir neaptarti. Šis straipsnis – medžiaga Tryškių istorijai papildyti.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 60)
Pirmosios bažnyčios, klebonijos ir kapinių vieta
1795 metų Tryškių parapijos ir seniūnijos reviziniame sąraše minima senoji klebonija buvo bažnyčios valda nuo XVI amžiaus. Tai teritorija dabartinės Žemaitės gatvės vietoje ir prie jos.
Norint nustatyti, kur buvo vadinamoji senoji klebonija, reikia prisiminti kitus dokumentus. Tryškių karališkosios valdos seniūno Andriaus Valavičiaus prašymu, 1611 metais Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmanto III Vaza privilegija Tryškių bažnyčiai suteikė turtą. Privilegijoje rašoma, koks turtas paskirtas Tryškių bažnyčiai. Pačiame miestelyje klebonui paskirta trys valakai žemės, o Sukančių kaime – 16 valakų. Rašoma, kad suteiktos žemės ribojasi su Tryškių seniūnijos Balsių kaimu, tryškiečių sklypais, Virvytės upe, Leilėnų kaimu.
1643 metų Tryškių bažnyčios vizitacijos akte rašoma: „Ankstesnė ir senesnė bažnyčia, kuri stovėjo netoli parapijos namų, griuvo dėl senatvės, o ši dabartinė buvo iš naujo pastatyta kitoje vietoje – prie Karališkojo dvaro, naudojant tą pačią dotaciją, kurią turėjo senoji bažnyčia“.
1677 metų vizitacijos akte rašoma: „Šiame Tryškių miestelyje seniai buvo bažnyčia, ką aiškiai liudija senosios kapinės su kapais, kur kažkada stovėjo bažnyčia“. Akte senosios bažnyčios vieta kiek konkrečiau aprašyta: „Kitą fundacijos dalį, esančią prie senųjų kapinių, iki šiol valdo karaliaus pavaldinys Stanislovas Užvederaitis. Išanalizavus kapinių ir parapijos dvaro vietą, aiškiai matyti, jog yra vyšnių sodas, už kurio buvo klebonijos sodas. Visa tai – vyšnių sodas, dalis kapinių teritorijos ir senoji klebonijos pastatų vieta – nežinia kokiu teisiniu pagrindu priklauso minėtajam Užvederaičiui“.
Vincentas Juzumas veikale „Žemaičių vyskupystės aprašymas“ paliko užuominą, kur galėjo būti pirmoji bažnyčia: „Kaip teigia tradicija, ji buvusi už šiandienio miestelio, Raudėnų pusėje“. Vadinasi, rytuose.
Šie įrašai praneša, kad Tryškių pirmoji Tryškių bažnyčia, klebonija ir pačios ankstyviausios katalikiškos kapinės buvo miestelio rytuose, kur dabar yra Žemaitės gatvė.
Valstybės istorijos archyve saugoma 1893 metais datuojama Telšių vyskupijos konsistorijos byla. Nors rašoma, kad ji dėl Tryškių klebono, bet byloje yra ir, atrodo, 1806 metų bažnyčios inventorius. O pranešimai dėl Tryškių klebono nederamo elgesio (girtavimo) datuoti XIX amžiaus viduriu.
Inventoriuje aprašyti bažnyčia, jos altoriai, liturginiai reikmenys, klebonija, Dumblaukio palivarkas, buvęs už trijų varstų nuo Tryškių, netoli Stakminių kaimo, surašyti klebonijos žemes valdę Sukančių, Stakminių, Vainočių, Užvėdarės kaimų valstiečiai. Paminėjus 1611 metų karaliaus privilegiją, minimas pagal tą privilegiją suteiktas dviejų margų sklypas, kuriame gyveno klebonas, trijų valakų žemės, esančios prie miestelėnų sklypų, prie Tryškių seniūnijos Leilėnų kaimo. Šis kaimas yra tuoj į rytus nuo Tryškių. XIX amžiaus pradžios Tryškių bažnyčios inventorius patvirtina vadinamąją senąją kleboniją buvus miestelio rytuose, o šalia jos būta ir pirmosios bažnyčios.
Pirmųjų paminėjimų datos
Tryškiai paminėti 1537 ir 1538 metais Andriaus Mackavičiaus Žemaitijos valsčių 1537-1538 metų surašyme, kuris knyga išleistas Vilniuje 2003 metais. Tryškiai įvardinti miesteliu.
Raseinių žemės teismo knygoje vietovė paminėta 1575, 1588, 1589, 1593, 1595, 1598 metais. 1590 metais minimas kelias iš Luokės į Tryškius, 1596 ir 1597 metais – kelias iš Kražių per Povilaičių dvarą į Tryškių miestelį.
Pateikiame kitus aptiktus faktus apie Tryškių paminėjimus XVI amžiuje. Pagal 1547 metų testamentą, Jono Venclavičiaus Bartoševičiaus tėvas Venclavas valdė valdą Tryškiuose.
Tryškiai minimi 1554 metų Leilėnų, Tryškių, Dirvėnų ir Dubinių kaimų (Dirvėnų valsčius) ribų aprašyme.
1575 metais Raseinių žemės teisme įrašytas 1569 metų dovanojimo aktas, kuriuo Zofija Mitkevičiūtė savo vyrui, Rietavo seniūnui Markui Vnučkai kai kuriose valdose, tarp jų ir Tryškiuose, padovanojo kilnojamąjį turtą, o netrukus ir valdas Tryškių bei kituose dvaruose, valdose.
1589 metais bajorai Jurgis Galminavičius ir Simonas Peseckis Raseinių žemės teismui pateikė skundą dėl Mažųjų Dirvėnų valsčiaus tijūno Melcherio Šemetos karališkojo pavaldinio, Tryškių miestelio vaito Kaspero Vaitiekavičiaus ir „Povodošinskovo“ vaitystės „Dauby“ kaimo pavaldinių, kurie vaito ir Šemetos liepimu užpuolė jų, bajorų, valdą prie namų Palnosų kaime ir pagrobė šešis arklius, karves, avis ir kitus skunde išvardintus gyvulius.
Iš XVIII amžiaus revizinių sąrašų žinome, kad Tryškių seniūniją sudarė trys vaitystės, kurių viena buvo Tryškių. Seniūnai karališkosiose seniūnijoje paprastai nerezidavo, jose palikdami savo vietininkus. Tikriausiai negyveno Tryškiuose ir Malcheris Šemeta, įvairiose Žemaitijos vietose turėjęs savo dvarų. Vis dėlto jį galima suvokti kaip karaliaus valdininką, o pirmasis žinomas Tryškių valdininkas būtų vaitas Kasperas Vaitiekavičius. Vaitai jokios algos negaudavo, tačiau jie galėjo valdyti daugiau žemės nei kiti Tryškių miestelėnai.
1590 metais Raseinių žemės teisme įrašytas vaznio pranešimas, kad jis karališkajame miestelyje ir dvare Tryškiuose į rankas dvaro rikūnei perdavė raštą, rašytą pagal bajoro Mykolo Golovičiaus skundą, skirtą Malcheriui Šemetai, Vaitiekaus sūnui, dėl Purvių dvaro.
1593 metais Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo Zofija Mitkevičiūtė-Vnučkienė savo seserėnui Sebastijonui Sebastijonavičiui Kęstortui padovanojo valstiečius duoklininkus iš savo, taip pat ir Tryškių valdų.
Miestelio bažnyčios
Vacys Vaivada veikale „Katalikų bažnyčia ir reformacija Žemaitijoje XVI a.: esminiai raidos bruožai“ aptarė vyskupo Merkelio Giedraičio 1592-1596 metais sudarytą Žemaičių vyskupijos bažnyčių sąrašą (Descriptio Dioecesis Samogitiae), saugomą Mokslų akademijos bibliotekoje. Pagal šį sąrašą, Tryškių bažnyčią įsteigė valdovo Žygimanto Augusto revizoriai, Žemaitijoje vykdę Valakų reformą – XVI a. antrojoje pusėje, gal iki 1570 metų. Vėliau protestantai užėmė Tryškių bažnyčią, kurią vyskupas Merkelis Giedraitis atgavo apie 1590 metus. Ir toji pirmoji Tryškių bažnyčia, kaip minėta, stovėjo kažkur rytuose, Žemaitės gatvės teritorijoje ar prie jos.
1611 metų lapkričio 5 dienos privilegija karalius Zigmantas Vaza Andriaus Valavičiaus prašymu Tryškių bažnyčiai paskyrė žmonių ir žemės Tryškiuose, Sukančių kaime.
Tryškių bažnyčia aprašyta Žemaičių vyskupijos 1611-1651, 1675-1677 metų vizitacijų aktuose.
Įvairiuose straipsniuose kartais rašoma, kad naują Tryškių bažnyčią (antrą iš eilės) pastatė Tryškių ir Telšių seniūnas Andrius Valavičius, tačiau jis to nepadarė. Andriaus Valavičiaus rūpesčiu Tryškių bažnyčiai karalius 1611 metais suteikė privilegiją. Iš pradžių Tryškių bažnyčia buvo Luokės bažnyčios filija, o 1612 metais Andriaus Valavičiaus prašymu vyskupas Mikalojus Pacas įkūrė Tryškių parapiją ir paskyrė kunigą.
1643 metų Tryškių bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad vizituojama bažnyčia buvo pastatyta „šviesaus atminimo Pauliaus Sapiegos, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vicekanclerio, lėšomis 1618 metais“.
1643 metų bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad mokyklos „nors trūksta, vis dėlto yra bakalauras – senas vyras Mikalojus Zabielskis, vedęs, turintis namus miestelyje, ir tam, kad tarnautų Bažnyčiai, jis lieka laisvas nuo dvaro teismui priklausančių prievolių. Kadangi jis yra senas ir nebegali tinkamai atlikti savo pareigų, buvo priimtas kitas, jaunesnis, kuris moko vaikus parapijos namuose“. Mykolas Zabielskis – kol kas pirmasis žinomas Tryškių mokytojas.
Dabartinė, trečioji, Tryškių bažnyčia pastatyta 1751 metais.
Apie bažnyčią čia plačiau nerašoma, kadangi Tryškių bažnyčia aprašyta 2025 metais pernai „Kalvotosios Žemaitijos“ numeriuose 93-97.
(Bus daugiau)
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
Leave a Reply