Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos

* * * Kaip kvepia rūkas mamos viralu nuo kuknės rinkių. * * * Švento Petro rakteliai, atrakinkit Kęstaičių bažnyčią. Kryžiai kadai klūpo prie slenksčio. [toliau]

Šiemet, kaip niekuomet gausiai, Knygų mugėje pristatytos trijų žemaičių poetų eilėraščių rinktinės – Vytauto Stulpino „Lėtoji“, Gvido Latako „Salos“ ir Stepono Algirdo Dačkevičiaus „Skruzdėlynas po [toliau]

„Kitą kartą saulė pergalėjusi vėją. Kad vėjas pūtė, tad žmogus macniau pritūrėjo ploščių. O kad saulė pradėjo kaitinti, tad ir ploščius nukrito“, – sakmė, užrašyta [toliau]

„Graži tu, mano brangi tėvyne“, – Maironis Ieva Sigita Naglienė Iš ten, kur gyvi natūralūs žmogaus jutimai Dienų sūkuryje visada sunkiau susivokti, kas vieną ar [toliau]

„Dieve, tolybėms nėra lygių. Šaltai debesuoja ir pūgavoja“, – Vytautas Stulpinas Ieva Sigita Naglienė Vasaris Vytauto Mačernio „Žiemos  sonetuose“ Žinoma, nebesistebime vasario debesimis – ta [toliau]

„Pauzė o – pasaulis – prasideda – baigiasi a – angelas – a – anga – a – angis – Pal – angoj – P [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Kalbėti savastį – išgirsti dabartį Kasdien šviesa vis labiau kabinasi į mūsų gyvenimą. Žiema, visa dar savaip ir stipriai veikianti, bet jau [toliau]

„Šiaurinio bokšto siena būtų nyki, jei ne laikrodžio ciferblato lauku keliaujantis sekundininkas. Susiginčija su varpais ir vėl kala kas žingsnis vienodą melodiją“,– Steponas Algirdas Dačkevičius [toliau]

„Ir pati kalba, kaip dvasinės energijos ypatinga sankaupa, staiga ima verstis, švytėti iš savęs pačios sklindančiu grožiu, skambumu ir sąskambingumu“, – Viktorija Daujotytė Ieva Sigita [toliau]