Literatūrinio žodžio augmė Žemaičiuos

„žmogau tau gi reikia reaguoti savo valią pajunki ir reaguoki“,— Tomas Petrulis Ieva Sigita Naglienė Įžvelgiant Na va — ir vasara! O visos mintys, visi [toliau]

Kaunatavos Degučių sode jau 22 kartą įvyko Poezijos skaitymai — su natūraliu vyturio čirenimu, žodžiu, muzika ir laukimu, kada visu grožiu išsiskleis obelys! Ieva Sigita [toliau]

„Pražydo pasklido žiedai po laukus/ Ir pievas išpynė margai“,— Maironis Ieva Sigita Naglienė Minčių keliai — ir puokštės atminimų Visokių esti puokščių — gėlių sauja, [toliau]

Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje vėl buriasi kūryba, vėl skamba eilės, vėl kalba ir kalbasi poetai. Prabyla knyga — skaitytojas išvysta žmogų, kuriantis, esantis čia pat, [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Anot lietuvių liaudies patarlės, „Gilus vanduo neteka srauniai“ Kiekvienas garsas turi savo atspalvius, ūžesius, savą tekėjimo būdą. Itin subtiliai dangaus žydrynė atsispindi [toliau]

„Džiaugiausi galįs būti ramus ir taip žiūrėti į saulėlydžio spalvas lange, į baltas lygias lubas ir pats į save“,— iš vienos novelės Ieva Sigita Naglienė [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Ieškant grįžimo prasmės Turbūt ne vienas turime savo tiltą ar lieptelį — ir jų pasiilgstame. Savitas garsas, dar nuostabesnis, kai gražiai viską [toliau]

Ieva Sigita Naglienė Beldimas žemės žodžiais Negali nejausti žemės — kad ir silpna, bet jau šiluma kalasi. Be pašalo — sako, jis jau spėjo su [toliau]

Viktorija Daujotytė: „juk visi tie mano žodžiai iš daiktų iš jų paglostymų ir teatsiranda“. Ieva Sigita Naglienė „Verta gyventi“,— iš poetės Marytės Kontrimaitės žodžių Didžiulis [toliau]