Kaunatavos bendruomenė priešinasi verslininko planams

Sausio 9-ąją verslininkas Žilvinas Bareikis Kaunatavos kaimo bendruomenei, kurios pirmininkė Rima Butikienė, pristatė planuojamą verslą — plastiko gaminių perdirbimo (granuliavimo) įmonės įsteigimą ir jos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Jis papasakojo apie būsimą įmonę, atsakė į bendruomenės narių klausimus. Pristatyme dalyvavo Seimo narys Valentinas Bukauskas, Telšių rajono savivaldybės vicemeras Petras Kuizinas, Telšių rajono savivaldybės administracijos Statybos ir urbanistikos skyriaus Aplinkos ir civilinės apsaugos poskyrio vedėjas Raimondas Račkauskas, Upynos seniūnas Donatas Želvys, Telšių rajono  smulkiųjų verslininkų asociacijos narys Dovydas Česnauskis.

Danutė Jackutė

Būsimojo verslo vizija
Gargžduose gyvenantis Ž.Bareikis Kaunatavoje prieš dvyliką metų įsigijo mechaninių dirbtuvių vieną pastatą. Iki šiol jame verslo neįgyvendinęs, tačiau, pakurstęs aplinkinių įtarimus dėl ten vykdytos nelegalios veiklos, nusprendė šiemet pastatą rekonstruoti ir pritaikyti ūkinei veiklai. Verslininkas planuoja perdirbti iš surinkimo punktų ir prekybos centrų gautas antrines žaliavas — plastiką. Verslo plane teigiama, kad 90 proc. viso perdirbti numatomo kiekio sudarys polietilenas ir iki 10 proc. polipropilenas. Kaip pristatydamas būsimąjį verslą sakė Ž.Bareikis, plastiko perdirbimo technologija būsimoje įmonėje susidės iš dviejų linijų: automatinės smulkinimo, plovimo, džiovinimo ir plastiko perdirbimo. Perdirbimo linija susideda iš antrinių žaliavų smulkinimo, plovimo, džiovinimo ir granuliavimo.
Seniūnas D.Želvys pasidžiaugė verslininko iniciatyva, tačiau priekaištavo jam, kad savo idėjos įgyvendinimą pradėjo nepasitaręs su veiklia Kaunatavos bendruomene. Jo nuomone, pirmiausia apie tai privalėjo sužinoti vietiniai gyventojai, o tik po to teikti prašymą Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui. Beje, pastarasis 2014-12-19 raštu Nr. (15.6)-A4-8467, priėmė atrankos išvadą, kad planuojamos ūkinės veiklos — plastiko gaminiams perdirbti (granuliuoti) — poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Tikriausiai tuo dar labiau papiktino kaunataviškius, nes pastarieji versle mato grėsmę jų gyvenamajai aplinkai ir užimtumui — ekologiniam ūkininkavimui, kaimo turizmui, bitininkystei ir kitokiai vykdomai veiklai.
Be to, bendruomenės nariai priekaištavo verslininkui dėl informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą slėpimą. Skelbimas apie jo vykdomą projektą išspausdintas ne vietinėje spaudoje, o „Lietuvos aido“ laikraštyje.
Bendruomenės pirmininkė R.Butikienė patikino, jei bendruomenė  vykdo kokį nors projektą, pirmiausia atsiklausia žmonių ir laukia jų  pritarimo. Ji piktinosi, kad pernai pradėjęs darbus verslininkas tik dabar  apie tai informuoja kaunataviškius.

Baiminasi dėl ekologinių padarinių
Verslininkas Ž.Bareikis naujojoje įmonėje ketina dirbti dviem pamainomis. Per mėnesį viena pamaina perdirbti planuoja iki 100 tonų žaliavos. Tad bendruomenės nariams kyla klausimų dėl panaudoto vandens šalinimo, krovinių pervežimo, sklindančių kvapų ir keliamo triukšmo. Bitininkai baiminasi, kad tai pablogins medaus kokybę, be to, norėtų sužinoti ekspertų nuomonę, kokią įtaką būsimoji įmonė turės bitėms.
Pernai Remigijaus ir Virginijos Gailių sodininkystės ir augalininkystės ūkis pateko tarp biodinaminės žemdirbystės, kuri Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius, ūkių. Jų produkcija ženklinama pasaulyje atpažįstamu ženklu, garantuojančiu, kad produktai yra aukščiausios kokybės, sveiki ir išauginti tausojant aplinką.
Biodinaminė žemdirbystė — tai ekologinio ūkininkavimo atmaina, kuri remiasi biodinamika — žinių sritimi, besiribojančia su mokslu, pseudomokslu, kosmologija ir filosofija. Šioje žemdirbystėje remiamasi antroposofijos elementais (antroposofija skelbia, kad galima pažinti nematerialų dvasinį pasaulį aiškiaregyste, kuri pasiekiama susikaupimu, įvairiais pratimais. Biodinaminio žemės ūkio šalininkai pripažįsta, kad augalų derlingumui įtakos turi tokie veiksniai kaip kosmosas, specialaus komposto ir biodinaminių preparatų naudojimas bei augalų kaimynystės rotacija (aut. pastaba).
Ypač priešiškai nusiteikęs kaunataviškis R.Gailis, kurio kaimynystėje už 140 metrų planuojama naujosios įmonės veikla. Jis teigė, kad jau dešimtmetį ekologine žemdirbyste užsiimantis, o pernai įregistravęs biodinaminį ūkį, nežino, kaip tai atsilieps jo tolimesnei veiklai. Juk iki šiol tokios taršos, kokia atsiras pradėjus veikti įmonei, miestelyje nebuvo, tad ar iš viso jo sertifikuotas ūkis galės veikti.
R.Gailis priekaištavo Ž.Bareikiui ir dėl to, kad iki šiol nieko teigiamo nepadarė, o šalia apgriuvusio pastato riogso miesteliui gėdą darantis šiukšlynas. Pasak jo, dabar styro lentgalių krūva, o pradėjus naująjį verslą po miestelį pasklis polietileno šiukšlės. Ūkininko dukra Simona įsitikinusi, kad biodinaminio ūkio ekspertai iš Vokietijos neigiamai vertins tokią kaimynystę ir nueis niekais ilgametės šeimos ekologinio ūkininkavimo pastangos.
Be Virginijos ir Remigijaus Gailių, Kaunatavoje yra ir daugiau (net 16) ekologinę žemdirbystę plėtojančių ūkių, veikia kaimo turizmo sodybos. Vienos jos savininkas Virginijus Keinys irgi nenusiteikęs turėti tokį kaimyną.
„Žilvinai, savo galvą kišate po giljotina“,— teigė V.Keinys. Jis abejoja įmonės nauda ir verslo sėkme, dėl kurio turės naikinti savąjį, nes, anot jo, kaimo turizmas su plastiko gamykla nesuderinami. Jis klausė Ž.Bareikio, kodėl jis nenorėtų Gargžduose, kur pats gyvena, plėtoti tokį verslą arba su šeima persikelti į Kaunatavą.
Tarptautinio Gamtosauginio mokyklų projekto dalyvės, už gamtosaugos veiklą ne kartą pelniusios Žaliąją vėliavą. Tad Kaunatavos pagrindinės mokyklos direktorius Kazimieras Vilimavičius abejoja, ar, atsiradus plastiką perdirbančiai  įmonei, moksleiviai galės pelnyti apdovanojimus už aktyvią ekologinę veiklą.
Ūkininkas Augustinas Martinkus klausė, kaip verslininkas ketina tvarkytis su panaudotu vandeniu. Jis abejoja, ar miestelio valymo įrenginiai išvalys didesnį nuotekų kiekį. Tuomet teršalai pateks į Virvytę ir užterš Virvytės kraštovaizdžio draustinį.
„Jau dabar tiltelis griūva, o kas bus, kai kasdien važinės sunkiasvoris transportas, gabenantis polietileno žaliavą ir išvežantis perdirbtą produkciją — granules?“— klausė kaunataviškiai, nerimaujantys dėl padidėjusio transporto kiekio.
„Bendruomeniškumas — pirmoje eilėje. Jei nesuprasi vietinių žmonių — nieko gero nebus. Žilvinai, reikėjo apsigyventi Kaunatavoje, įsijungti į bendruomenės veiklą, tuomet ir spręsti apie verslo įkūrimą. Man atrodo, jei miestelyje gyventum, tokios gamyklos nestatytum“,— tėviškai patarė A.Martinkus.
Kaunatavos bendruomenės nariai klausė, kokia nauda bus iš tokios įmonės miesteliui.  
Ž.Bareikis bandė išsklaidyti kaunataviškių abejones, tikino, kad nei kvapai, nei triukšmas netrikdys žmonių ir dėl būsimos įmonės be reikalo  nerimaujama. Tačiau realios naudos, išskyrus tą, kad planuoja įdarbinti 15 žmonių, bendruomenė kol kas nemato.

Priminė Pagrindinių teisių chartiją
Į diskusiją įsijungęs Seimo narys V.Bukauskas taip pat verslininkui priekaištavo, kad ne taip savo projektą pristato. Jo manymu, pirmiausia reikėjo atsiklausti bendruomenės. Jei pastaroji nepritars, tuomet jokie aplinkos vertinimai neturės reikšmės. Seimo narys priminė ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį.
Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas (aut. pastaba).
„Nėra taip lengva pradėti verslą, bet tam turėtų pritarti ir bendruomenės nariai. Be to, verslas negali pažeisti ekologijos. Jei iškyla tokių klausimų, tuomet, Žilvinai, privalote į juos atsakyti žmonėms  ir įtikinti, kad būsimasis verslas neturės neigiamos įtakos sveikatai, nebus vykdomos veiklos pažeidimų“,— Seimo narys pasiūlė verslininkui pateikti Kaunatavos bendruomenei Visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos bei kitų atsakingų institucijų vertinimus. Jis taip pat siūlė verslininkui pasvarstyti, kuo galėtų padėti bendruomenei gerinant kaunataviškių gerovę.
„Esmė — žmogiškasis faktorius. Tuo įsitikinote, nes bandydamas įkurti įmonę miestelyje pažeidžiate žmonių interesus“,— kalbėjo ūkininkas A.Martinkus, paraginęs verslą perkelti už miestelio ir net pasiūlė perleisti nuosavą daržovių sandėlį.
„Nenoriu, kad po kelių dešimtmečių moterys gimdytų apsigimusius vaikus“,— išsakęs tokį argumentą R.Gailis, nesulaikydamas jaudulio, iš diskusijos pasitraukė.
Kadangi su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti per 20 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo, kaip nurodyta „Lietuvos aide“, UAB „Ekosistema“ buveinėje (Taikos pr. 119, Klaipėda), o pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti 20 darbo dienų nuo skelbimo paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Šiaulių skyriui, (M. K. Čiurlionio g. 9, Šiauliai), tad diskusijoje dalyvavęs R.Račkauskas pasiūlė verslininkui surengti išvyką į jau veikiančias polietileno perdirbimo įmones ir pakviesti bendruomenės narius, kad jie galėtų akivaizdžiai įsitikinti ne tik teigiama įmonių veikla, bet ir grėsmėmis.

Nuotraukoje: Žilvinas Bareikis (pirmas iš kairės) pristatė planuojamą verslą Kaunatavoje.