2018-ieji Lietuvai reikšmingi sukaktimis. Minime valstybės atkūrimo šimtmetį, prisiminsime svarbius asmenis, įvykius. Šie metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti Vydūno (tikr. — Vilhelmas Storosta) metais. Kovo 22 d. sukako 150 metų, kai Jonaičiuose (Šilutės apskritis, Prūsijos karalystė) gimė Mažosios Lietuvos dainius, kultūros ir raštijos veikėjas, dramaturgas, filosofas, tautos žadintojas Vydūnas. Taip pat sukako 65 metai nuo jo mirties 1953 m. vasario 20 d.
Raimondas Petrikas
(Tęsinys. Pradžia Nr.22)
Visokiomis progomis jo paskaitos bei trumpesni žodžiai padarydavo gilų įspūdį. Jis mokėdavo taip gyvai tarti svarbesniuosius sakinius, pabrėžti pagrindines kalbos mintis, kad ir šiandien, po 28 metų atsimenu. Per medelių sodinimo šventę, kai mes, gimnazistai, sodinome kaštonų alėją, Vydūnas savo žody sodintojams kalbėjo apie žmogaus vidinį augimą. Vienas svarbiausių sakinių iš tos kalbos skamba mano ausyse: „Augdami spręskime gyvenimo uždavinį, savo gyvenimo ir visos tautos“.
Rytais, prieš pamokas, visi gimnazistai susirinkdavome salėn pasimelsti ir giedoti bendrai. Vydūnas mokinius labai gražiai išmokė giedoti ir dainuoti. Per įvairias šventes, minėjimus ir ekskursijas gražiai skambėjo Vydūno išmokytos dainos: „Kūdikio dienos“, „Amžius po amžių“ ir kitos. Jos nenutilo ir jam iš Telšių išvykus. Gimnazijos choras, jam vadovaujant, žymiai buvo sustiprėjęs.
Vydūno pakartotinas mokytojavimas Telšių gimnazijoje paliko gilių pėdsakų. Tai buvo lyg naujas atgimimo laikotarpis, užvaldęs didesnę mokinių dalį. Jis mokinių gyvenimą pakreipė į šviesesnes vėžes, sužadino būti dorovingiems, nerūkyti, negerti, siekti kūno ir dvasios sveikatos. Savo veikla ir mokytojo darbu sužadino tas šviesias galias, kurios gyvena ir aukština tautą. Vydūno įtakoj įsisteigė net du būreliai Telšių gimnazijoj: vegetarų ir sielos kultūrai kelti. Vegetarai išleido leidinį „Širdies Liepsna“, o sielos kultūrai kelti būrelis — „Šaltinis“. „Šaltinio“ pirmajame puslapy nusakyta leidinio paskirtis: „Tiems, kurie nori vaikščioti prakilnybės taku“. Pirmasis buvo 82 psl., o antrasis 252 psl. šapirografu Din A6 formato spausdinamas. Išverčiau Krišnamurti veikaliuką „Prie mokytojo kojų“ ir atspausdinau antrajame numery. Nemaža tilpo paties Vydūno originalių ir verstinių dalykėlių. Tiražas pirmojo numerio 80 egz., antrojo — kiek daugiau.
„Širdies Liepsna“ buvo kiek didesnio formato už Din A5. Tai vegetarų būrelio leidinys. Būrelis turėjo iš pradžių 20 narių. Jam praklausė ir Telšių mokytojų seminarijos auklėtiniai. Pirmąjį numerį atspausdinome šapirografu, o antrąjį atspausdinau apolografu, jau studentu būdamas atostogų metu Sedoje. Tai buvo pirmasis vegetarų leidinys Lietuvoje. Kito niekas vegetarų laikraščio ir neišleido. Jį skaitė bei gaudavo ir kitur, ne Telšiuose, gyvenę vegetarai. Vegetarų draugijos Telšių skyrius buvo vienas aktingiausių Lietuvoje ir gražų darbo barą išvarė vegetarizmo idėjai plėsti. Tiek „Šaltinio“, tiek „Širdies Liepsnos“ laikraščių leidėjais-redaktoriais buvome mudu su Rapolu Serapinu. Sielos kultūrai kelti leidinys „Šaltinis“ buvo tvirtais viršeliais pas knygrišį įrišamas.
Vydūnas savo jaunumu buvo patraukliu pavyzdžiu. Žiemos metu čiuoždavo čiuožykloje ir labai vikriai išrėždavo visokias figūras. Tą savo jaunatviškumą palaikė iki paskutiniųjų metų. Žiemos metu, lankydamasis Kaune, gyvendamas Tilžėje ar Pavarbių dvare, bėgdamas į Vakarus, nepamiršdavo čiuožyklos.
Vydūnas greitakojis. Kartą gimnazijos ekskursijos metu Vydūnas mus išrikiavo ir paskelbė bėgimo lenktynes. Davus ženklą, pasileidome bėgti. Vydūnas, būdamas už visus žymiai senesnis, pralenkė mus visus ir pirmasis pasiekė tikslą.
Įdomu būdavo stebėti jo kvėpavimo pratimus. Jis gryname ore, įtraukęs giliai oro, švokščia iškvėpdamas šias raides: i, e, a, o, u, z, om. Baigia šiais žodžiais: mani padmi Aum — Amžinasis many atsiskleidžia lyg lotoso žiedas. Toks kvėpavimo pratimas stiprina įvairias plaučių dalis.
Vydūnas jautrus visiems gyviams ir augmenims. Iškylų metu pastebėjęs ant tako ir mažiausią vabalėlį, neleisdavo užminti. Be reikalo skinti gėles ir šiaip žolynus drausdavo, aiškindamas gyvių ir augalų gyvybės prasmę.
Linksmas nuotykis klausimų popietės metu. Vienas klausytojas atėjo į Vydūno klausimų popietę visai nuvargęs, ėmė snūduriuoti. Jo draugas, parašęs ant raščiuko maždaug šiuos žodžius: „Nesnausk paskaitos metu, o eik geriau išsimiegoti namo!“. Tas raštelis per klaidą buvo paduotas Vydūnui, prie stalo atsakinėjančiam į klausimus. Jis raštelį ramiai perskaitė ir nusišypsojęs pasakė: „Rodos, kad gerai miegojau praėjusią naktį ir miego dar nenoriu“. Vydūnas saulėtu linksmumu, savo nepaprastu darbštumu bei pareigingumu pertraukdavo mus. Savo raštais, paskaitomis labai šviesino jaunimo gyvenimą, ragino žengti tolyn gyvybės takais, vengiant blogų įpročių, būtent: rūkymo, girtavimo, ištvirkimo ir kt.
Nebuvo tolimas kelias aplankyti savo mokytoją Vydūną, gyvenantį ir už 150 km. Mes, telšiškiai, sielos kultūros būrelio nariai, palaikydavome glaudžius ryšius su plungiškiais bei sediškiais, vieni kitus pėsčiomis lankydami apie 30 km. Didelis entuziazmas ir pasišventimas lydėjo moksleivių dienas.
Praėjo daug metų, bet jo įtaka liko žymi. Lietuvos universitete Kaune buvo įsisteigusi „Filoteosofų draugija“, kurios tikslas ugdyti sielos kultūrą.
Būdamas trečioje klasėje susižavėjau Vydūnu. Jis savo prakilniu pavyzdžiu pakreipė mano gyvenimą žmoniškumo taku. Vydūną laikau vienu didžiausių lietuvių tautos asmenybių. Kas tik gilesnį žvilgsnį turi, neliks abejingas Vydūno skelbiamoms mintims.
Vydūno apsilankymas ir ilgesnis mokytojavimas Telšių gimnazijoje uždegė jaunimą, sužadino aukštiems idealams. Jis daug nusipelnė kalbamai mokyklai kaip choro dirigentas, lietuvių ir pasaulinės literatūros mokytojas, kaip vaidintojų būrelio ugdytojas ir šaunus paskaitininkas. Jis pats asmeniškai, ilgiau pagyvenęs Didžioje Lietuvoje, daugiau suaugo su platesne visuomene bei visa tauta“.
(Bus daugiau)