Žinot, kipšas nėra blogas sutvėrimas. Sakot, baisi erezija: o kas griešnas dūšeles kankina, kas jas gundo, kad peklon nugarmėtų? Dūšelės kenčia, nes pačios savyje kipšus užveisė: kuo čia dėtas nelabasis? Jis netgi visuomet nori ką nors gero padaryti. Jei netikit, paskaitykit lietuviškas pasakaites: kas jau kas, bet mūsų prabočiai velniūkščius gerai pažino.
Nūnadievis, visų dievų, deivių, dvasių ir šmėklų valdovas, sutvėrė kipšą, bet, kaip šiais laikais sakoma, užprogramavo: ką šis bedarytų, vis viena bus nei velnias, nei gegutė. Tataigi, sumano kipšas ką gero padaryt, bet vien velniavą iškrečia.
Ko čia taip ilgai porinu apie kipšą? Nugi, ir mūsų valdoviukai šiaip nėra blogi žmogeliai. Ale anie taip užprogramuoti, kad ir ką darytų, vis viena turėsim šnipštą.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 73 (10185)