Broliukai ir sesikės, ar žinote, kas per velnias yra privilegijos? Nu, tai tokie valdovų raštai, kuriems valdoviukams suteikiama visokių malonių: užgrobti žemę, išnaudoti žmones, važinėtis išgėrus, prisiryti kaip susisiekimo ministeriui su arabais, turėti kontorose pelenes, nesėsti tiurmon, net milijoną pavogus ir panašiai.
Tataigi, murkso be rimto užsiėmimo mūsų valdoviukai, dantis rakinėja, žiovauja. Ką veikt tame valdančiajame garde? „Nu, nuobodu, jevrosojuzas dar neatrišo pinigų maišo“,— sustenėjo „savivaldos riteris“ T.Arvainis. „Tai kokio bieso čia sulėkėm, jei nėr ko dalintis“,— suirzo skaidrumo vėliavnešė Vilma Valstietė. „Ė, nu, aha, sory, nonsens taip sėdėti, gal zadanijas padalijam?“ — pasiūlė Kęstas Zadanija. Atėjo, kaip visuomet pavėlavę maršalkiukas Lukas su Garsiuoju Architektu. Išpūtė Lukas raumenis: „Nu, ką? Nu, kaip?“. Išsigando visi: bene į dantis pasiūlys… Pamatęs, kad čia vėjus sijoja, Garsusis Architektas prapliupo postringaut apie Žemaitiją, jos suverenitetą, privilegijas ir būtinybę išsirinkti kunigaikštį. Nu, juo, jei labai paprašytų, sutiktų ir pats būti.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 2 (10214)