Sedos g. 9: prie žmonių sėlino grėsmė apsinuodyti. Valdžios pozicija šokiruoja

Savivaldybė įjungė „mundurų skalbyklę“, savo viešojoje komunikacinėje erdvėje pateikdama pranešimą, kuriame tikinama esą pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai nebuvo. Savivaldybė apsijuokė keliais aspektais. Kaip manome, laiptinėje dvokė etilmerkaptanu — mirtinai pavojinga chemine medžiaga, kurios net maža koncentracija gali sutrikdyti sveikatą. Kita vertus, Savivaldybės pranešime kyšo didelė it Šatrijos kalnas nesąmonę: „Telšių butų ūkio“, „Telšių vandenų“, policijos darbuotojai nekompetentingi nustatyti pavojaus lygio. O dėl į dujas įmaišomos labai menkos etilmerkaptano koncentracijos, pavojų sveikatai ir gyvybei profesionaliau galėjo įvertinti nebent ugniagesiai ir dujininkai, o ir tie patys, kaip sakoma, — „iš akies“, tiksliau — „iš nosies“.

Praėjusios savaitės antradienį rašėme, kad Telšiuose, Sedos g. 9, daugiabučio gyvenamojo namo vienoje laiptinių pasklido stiprus dujų kvapas. Atvykę dujininkai dujų nuotėkio nenustatė. Žmonėms padėjo ugniagesiai. Tačiau rajono valdžios laikysena šios žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingoje situacijoje glumino ir šokiravo. Dujų dvokas namo laiptinėje išnyko, bet daugiau nei savaitę trukusi istorija turėtų būti pamokanti ir valdžiai, ir kitiems gyventojams.

Alvydas Ivoncius

Ponai sukruto tik raginami
Primename, kad liepos 14 dienos rytą Sedos g. 9 daugiabučiame name, vienoje laiptinių, netikėtai atsirado stiprus dujų kvapas.
Žmonės išsikvietė dujų avarinę tarnybą. Ši dujų nuotėkio nenustatė. Kvietėsi dar kartą, bet dujų nuotėkis vėl nebuvo nustatytas. Dujininkai įtarė, kad galbūt kažkas išplovė balioną, tikėtina, automobilio, ir skystį išpylė prie laukujų durų į duobę po grotelėmis kojoms valytis.
Pasirodo, ši versija tikriausiai teisinga, bet apie tai kiek vėliau. Kvapas nesilpnėjo, todėl žmonės skambino vicemerui Kaziui Lečkauskui. Šis nei atsiliepė, nei perskambino. Tuomet skambinta Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui Almantui Lukavičiui. Jis pareiškė esąs ekstremalios komisijos pirmininkas tik „kovai su korona“. Žodžiu, tai ne jo reikalas. Visgi persigalvojęs A.Lukavičius atvyko, nors atostogavo. Gyventojai taip pat paskambino Savivaldybės tarybos nariui Algirdui Bacevičiui. Jis atvykęs telefonu iškvietė Telšių seniūną Česlovą Ubartą.
A.Bacevičius ragino Č.Ubartą kitą dieną imtis kokių nors priemonių, kreiptis į kompetentingas tarnybas. Praėjo trečiadienis, žmonėms kenčiant labai stiprų dvoką. Jie laikė praviras laiptinės duris ir langus. Išvalė duobę prie laukujų durų, plovė laiptinę, bet dvokas nė kiek nesusilpnėjo. Ketvirtadienį rytą A.Bacevičius išsiuntė raštą merui Kęstučiui Gusarovui, kreipėsi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamentą. Jo darbuotojos apsilankė, įsitikino, kad tikrai dvokia. O Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas A.Lukavičius ir Telšių seniūnas Č.Ubartas trečiadienį, pasirodo, niekur nesikreipė.
Tos savaitės ketvirtadienį „Kalvotoji Žemaitija“ kreipėsi į A.Lukavičių. Šis pokalbyje aiškino neva gal kažkas plovė balioną ir išpylė, todėl ilgai smirdės. Neva, ką čia padarysi: pasmirdės ir liausis. Kada nors… Anot A.Lukavičiaus, šis reikalas — juodos katės ieškojimas maiše. Paraginome A.Lukavičių kur nors kreiptis. A.Lukavičius pažadėjo tai padaryti ir kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kad šis atsiųstų specialistus oro mėginiams paimti. Beje, tą padaryti reikėjo jau trečiadienį. A.Lukavičius tą pačią dieną paragino dar kartą į namą atvykti Telšių seniūną Č.Ubartą. Vėliau paskambinęs A.Lukavičius pasakė, kad, anot Č.Ubarto, laiptinėje beveik nedvokia, kiek labiau kvapas jaučiamas prie laukujų durų. Tokia informacija labai nustebino, kadangi prieš tai, vos prieš kelias valandas, namą ir laiptinę fotografavo „Kalvotosios Žemaitijos“ darbuotoja ir sakė, kad kvapas buvo vos ištveriamas. A.Lukavičiaus iniciatyva atvyko „Telšių butų ūkio“ darbuotojai, iškasė duobę prie įvado, tačiau iš ten kvapas nesklido. Buvo net neaišku, iš kur tiksliai sklinda kvapas, nes stipriai dvokė ir laiptinėje, ir prie laukujų durų. Žmonės gyveno baimindamiesi sprogimo, gaisro, apsinuodijimo.

Daugiau skaitykite Nr.58