Abiturientui žemės nepakanka — jį vilioja oro ir vandens stichijos

Justo Javarausko svajonė — pilotuoti orlaivį.

Save atradęs žmogus prilygsta saulei. Saulė nežino teisių. Saulė šviečia be tikslo ką nors sušildyti (Japonų patarlė)

„Džiugo“ gimnazijos abiturientui Justui Javarauskui ši rugsėjo 1-oji bus paskutinė mokyklos suole. Kitąmet jis rinksis profesiją ir taps studentu. Jeigu palankiai susiklostytų aplinkybės, vaikinas svajoja Vilniuje įgyti oreivio profesiją ir pilotuoti lėktuvus. Šiuo metu noras skrajoti padangėse — jaunatviškas hobis, kuris puikiai dera prie važinėjimosi dviračiu, motociklu, jachtos buriavimo, plaukimo burlente, nardymo su narais Platelių ežere. O kur dar užsiėmimai sporto klube „Energymas“ ir kitos įdomios veiklos.

Algirdas Dačkevičius

Nuo mažumės — ant ratų
„Justo potraukis technikai pastebimas nuo mažumės. Sulaukęs trejų metų, jis jau sėdo ant vaikiško motocikliuko — ne bet kokio, o benzinu varomo. Mums, tėvams, prižiūrint, jis važinėdavosi po miesto stadioną. Žinoma, su amžiumi didėjo norai ir traukė vis prie galingesnės technikos. Ir kokios tik nėra išbandęs: nuo mažesnio keturračio persėdo ant galingesnio, tas pats ir su motociklais, o, sulaukęs pilnametystės, išsilaikė automobilio vairuotojo teises“,— pasakojo mama.
Pasak jos, Justas, matyt, po laiminga žvaigžde gimęs, nes nėra patyręs traumų. O juk Lietuvoje motociklu daugybė kilometrų įveikta. Pačiam Justui skrieti motociklu su draugais — didelis malonumas. „Man patinka ne pasyvus, o aktyvus gyvenimas, jame pasitaikantys iššūkiai, todėl gerokai įdomiau turiningai leisti laiką negu tūnoti tarp keturių sienų“,— šypsodamasis kalbėjo ne vieną Lietuvos vietovę ir piliakalnius aplankęs abiturientas.

Šuolis parašiutu ir skrydis lėktuvu — neišdildomos emocijos
Gera buvo vaikinui skraidyti motociklu, kol nepakėlė akių į dangų. Ilgai nesvarstęs, panoro išbandyti tikrą skrydį — šuolį parašiutu.
Prieš dvejus metus jis nuvyko į Klaipėdą ir pasiryžo šokti parašiutu iš trijų kilometrų aukščio. Žinoma, ne vienas, o su instruktoriumi. „Šuolis nereikalavo ilgo pasirengimo. Neretai toks šuolis vadinamas „kengūra“, nes tai yra sistema, skirta instruktoriui ir keleiviui. Kupolas yra dvigubai didesnis už įprastinį, jis lengvai valdomas ir su instruktoriaus pagalba „nuvairuojamas“ į reikiamą nusileidimo vietą. Mes saugiai nusileidome Klaipėdos aerodrome“,— pasakojo Justas.
Vaikinui ypač nepamirštamas laisvas kritimas, trukęs apie 25-30 sekundžių. „Tuomet, regis, visas mano gyvenimas — tarsi kino filmo juostoje — prabėgo pro akis. Kupolui išsiskleidus, išgirdau instruktoriaus balsą. Leidomės grožėdamiesi uostamiesčio ir pajūrio panorama, o instruktorius iš paukščio skrydžio mane supažindino su įspūdingiausiais Klaipėdos objektais“,— pasakojo Justas.
Pajutęs aukščio ir skrydžio azartą, Justas nutarė žengti dar toliau — Trakuose jis išbandė skrydį sportiniu lėktuvu. Tai buvo puiki galimybė, atsiplėšus nuo žemės, patirti visiškos laisvės pojūtį, apžvelgti Trakus su įspūdingomis ežero salomis, žvilgterėti į Elektrėnus, o svarbiausia — pajusti, ką reiškia tapti pilotu!
Patyręs pilotas-instruktorius supažindino su orlaiviu, jo valdymo subtilybėmis ir leido trumpam Justui perimti vairalazdę į savo rankas. Malonus skrydžio jaudulys ir pakilios emocijos jį lydi iki šiol ir brandina svajonę kada nors pačiam pilotuoti lėktuvą, kas žino — o gal ir boingą.

Virš vandens ir jo gelmėse
Justas iš tų jaunuolių, kurie nuolat ieško adrenalino. Kadangi žemėje ir ore jo jau patyrė, panoro išbandyti vandenį. Taip atsidūrė Platelių jachtklube, kur su instruktoriumi buriavo jachtą. „Buriavimas — nelengvas išbandymas, kadangi turi labai greitai orientuotis, norėdamas sugauti palankų vėją, kad jis nenublokštų į bangas. Vis tik buvo įdomu pasigalynėti su stichija“,— sakė Justas. Vaikinas išbandė ir burlentes, tačiau jį vis labiau traukė kupinas paslapčių povandeninis pasaulis.
Šių metų liepą Justas užsirašė į Plateliuose „Oktopuso“ nardymo centro organizuojamus jaunųjų narų kursus. Per trejetą dienų vaikinas labai daug ko sužinojo — nuo elementarių patarimų bei reikalavimų narui iki specialios aprangos ir elgesio po vandeniu. Justas nėrė į Platelių ežero 15 metrų gylį. Giliau gali nerti tik didesnę kvalifikacinę patirtį turintys narai. Tačiau ir tokio gylio užteko, kad atsiskleistų vandens karalijos grožis. Jis pamatė po vandeniu specialiai ten įkurdintų objektų — kalėdinę eglutę, didžiulį veidrodį, dviratį, Bonos Sforcos (buvusios Platelių dvaro valdytojos) statulą ir kt.
Abiturientą po vandeniu stebino ir pakitę atstumai — ten plaukiojančios žuvys ir objektai atrodo per 30 proc. arčiau negu visa tai matytum ant žemės. Vadinasi, ir narus lydinčių žuvų dydį sunku realiai nustatyti, kadangi jos atrodo didesnės negu iš tikrųjų. Jis išmoko ir svarbiausią nepatyrusio naro taisyklę — nenardyti vienam, nes, atsidūrus ekstremalioje situacijoje, gali patirti didelių nepatogumų ar net nelaimę.
Baigęs kursus, jis gavo pirmąją naro žvaigždę. O iš viso naro žvaigždžių yra keturios ar penkios. Jos suteikiamos, atsižvelgiant į pasiektą naro kvalifikaciją. Žinoma, aukštos kvalifikacijos narams atviros jūros ir vandenynai. Galbūt kažkada jie bus atviri ir Justui. Ekstremalių pojūčių nevengiantis jaunuolis mielai plaukiotų jūroje ir lydimas ryklių, nes jau dabar žino, kaip narai turi su jais elgtis.