Rašėme apie tai, kad ketinta leisti keisti Telšių didžiųjų prekybos centrų išdėstymo planą dėl iniciatyvos Dariaus ir Girėno gatvėje statyti prekybos centrą. Regis, šis sumanymas įstrigo, kadangi atšauktas sklypo pardavimo aukcionas. Be to, ir gyventojai rinko parašus, kad čia prekybos centro nebūtų.
Alvydas Ivoncius
Prekybos centrai dygo vienas prie kito
Telšiuose, kaip ir ne viename kitame mieste, ryškėjo tokia tendencija: mažėjo gyventojų ir daugėjo prekybos centrų. Kadangi pramonė beveik nesivystė, gyventojų perkamoji galia mažai didėjo. 1999 metais Telšiuose gyveno 34 tūkst. 100, 2011 metais — 25 tūkst. 540, o šiemet — 21 tūkst. 40 gyventojų.
Nors gyventojų vis mažėjo, vis viena prekybininkai paskaičiuodavo, kad Telšiuose verta statyti naują prekybos centrą. Per keliasdešimt metų jų Telšiuose atsirado nemažai, o kai kuriose miesto vietose susiformavo prekybos centrų „spiečiai“.
Pirmiausia atsirado „Maxima“ ir „Saulutė“. Paskui prekybos centrai išdygo Luokės gatvėje ir prie Autobusų stoties. Sykiu steigėsi ir mažesnės universalios arba maisto, specializuotos parduotuvės. Didžiosios parduotuvės 2013 metais
Dar 2004 metais Savivaldybės taryba patvirtino didžiųjų prekybos centrų specialųjį planą. Neva tokio plano reikėjo, kad prekybos centrai nesigrūstų vienas prie kito, o daugmaž tolygiau išsidėstytų mieste, kad būtų patogiau visiems gyventojams. Gana greitai ši „teorija“ pasirodo esanti nieko neverta, nes imta laikytis praktikos: specialusis planas keičiamas tik todėl, kad vienoje ar kitoje anksčiau nenumatytoje vietoje norima statyti prekybos centrą.
Specialusis planas buvo pakeistas 2013 metais. Mat buvusios „konservinės“ teritorijoje jau senokai leidimo statyti prekybos centrą prašė „Norfa“. O Savivaldybės „politiniai biznieriai“ sumanė parduoti Telšių autobusų parko gamybinę bazę Luokės gatvėje verslininkui, kad šis už gerokai didesnę kainą perparduotų „LIDL“.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 66 (10378)