Anksčiau Žemaitijoje kiekviename kaimelyje būdavo šiaudelių pynėjų, o dabar Julijona Gumuliauskienė iš Varnių krašto yra vienintelė tokia tautodailininkė Telšių apskrityje.
Algirdas Dačkevičius
Atšventusi savo 90-ąjį gimtadienį, varniškė yra gyvybinga ir nestokojanti geros nuotaikos — vaikštinėdama po namus, žemaitiškas dainas traukia. Gal todėl, kad visą savo gyvenimą dalyvavo meno saviveikloje — dainavo folkloro, vokaliniuose ansambliuose, vaidino dramos būrelyje.
„Mano mama buvo dainininkė ir giedorka, o jos visi trys broliai muzikantai, tai vakaruškose grieždavo“,— muzikalią prigimtį atskleidė pašnekovė.
Julijona nuo vaikystės mėgo rankdarbius, buvo naginga ir darbšti, o pynimo iš šiaudelių tradicija giminėje eina iš kartos į kartą — mama išmoko iš savo tėčio ir mokė vaikus.
Mergaitė, būdama dešimties metų, jau pindavo skrybėles ir su mama nešdavo į jomarką Varniuose, o rimčiau šiuo amatu užsiimti galėjo, kai ištekėjo ir paaugino vaikus.
Pasak Telšių rajono tautodailininkų vadovės Sigitos Dacienės, pynimo iš šiaudelių kūrybinis procesas nėra sudėtingas, tačiau juo užsiima tik labai kruopštūs žmonės. Nuo 1989 metų pradėjusi dalyvauti tautodailės parodose, Julijona sudėtingesnių pynimo variantų mokėsi pas tautodailininkę Vincentą Juškevičienę. Iš šiaudelių pynė skrybėles, įvairaus dizaino kepures, krepšelius, dėžutes, žvaigždutes, žmonių, paukščių, žvėrelių figūrėles. Lietuvos tautodailininkų sąjungos nare tapo nuo 1999 metų.
Būdama 16-metė, išmoko siuvėjos amato ir dirbo siuvėja iki pensijos. Ilgus metus Varniuose mokė vaikus vieno iš seniausių šiaudelių pynimo amato. Aktyviai dalyvavo visose rengiamose tautodailės parodose. Dažnai darbai būdavo atrenkami į respublikines dailės parodas. Niekada neatsisakydavo rengti edukacinių užsiėmimų tiek vaikams, tiek suaugusiems įvairiuose Žemaitijos miesteliuose. Jos kūrinių yra įsigijęs Žemaičių muziejus „Alka“.
Kai poetas Bernardas Brazdžionis lankėsi Lietuvoje, buvo atvykęs ir į Varnių vidurinę mokyklą.
Ten surengtoje dailės parodoje poetas džiaugėsi Julijonos pintais darbais. Kai paklausė, iš kur ima medžiagų pynimui, Julijona atsakė, kad įbrenda į kolūkio laukus ir prisipjauna rugių kiek tik reikia. „O kiek kainuoja?“— klausia poetas. Julijona tik nusišypsojo ir atsakė: „Nieko nekainuoja… čia gi mūsų visų“.
Gražaus gimtadienio proga Julijoną Gumuliauskienę nuoširdžiai pasveikino Telšių rajono tautodailininkų vadovė Sigita Dacienė, palinkėdama jai tvirtos sveikatos ir toliau nuotaikingai džiaugtis gyvenimu, traukiant žemaitiškas dainas po gimtąjį kraštą, kuriame kažkada skambėjo jos tėvų ir protėvių balsai.