Pernai Kęstutis Gusarovas pasistengė, kad net dviejuose Savivaldybės tarybos kolegijos posėdžiuose būtų kalbama apie žemaičių kalbą, nors tokio dėmesio nesulaukė rajono problemos. O praėjusių metų rugpjūčio mėnesį Savivaldybės tarybos nariai entuziastingai balsavo už tai, kad šie metai būtų Žemaičių kalbos paminėjimo metais. Tiesa, tame pačiame posėdyje daugelis Tarybos narių, žemaičių, kartu su meru, vis viena kalbėjosi bendrine kalba.
Alvydas Ivoncius
Patys vengia kalbėti žemaitiškai
Praėjusių metų rugsėjį, rašydami apie tai, pastebėjome „Kalbėti Savivaldybės tarybos posėdžiuose žemaitiškai nedraudžiama. Pasirodo, žemaičių kalbos „puoselėtojai“ patys gėdijasi ar nenori viešai kalbėti žemaitiškai. O tai jau ženklas, kiek naudos bus iš to sprendimo paskelbti 2022 metus žemaičių kalbos paminėjimo metais“.
Paskelbę 2022-uosius žemaičių kalbos metais, Tarybos nariai kuo ramiausiai diskutavo, rėžė kalbas, pykosi vieni su kitais bendrine kalba. Ir apskritai nesiėmė jokių iniciatyvų, kad viešoje erdvėje būtų kuo daugiau tos „žemaičių kalbos“.
Atėjo 2022-ieji — žemaičių kalbos paminėjimo metai. Ir štai vietos veikėjai savo posėdžiuose, minėdami „žemaičių kalbą“, tebetarška bendrine kalba. Ir meras, ir vicemeras, ir dauguma Savivaldybės tarybos narių ėmė ir užmiršo savo „žemaitišką“ iniciatyvą, kuri, pasirodo, tebuvo tik emocinis, pompastiškas reikaliukas. Šiais metais įvykusiame Savivaldybės tarybos kolegijos posėdyje K.Gusarovas kalbėjo bendrine kalba, nors buvo pristatomas rajono strateginės plėtros planas su uždaviniu, kurį galima suvokti, kaip įkurti Žemaitijos valstybę. Šioje plano dalyje kalbama ir apie „žemaičių kalbos gyvybingumo įtvirtinimą“. Tiesa, tai labiau bus daroma „meninio biznio“ metodais, o ne švietėjiška veikla.
Šiais metais įvykusiame Savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdyje A.Žebrausko žentas Tomas Lekavičius kalbėjo bendrine kalba, kaip ir komisijos narė Janina Bucevičė, kiti posėdyje dalyvavę Tarybos nariai.
Daugiau skaitykite „Kalvotojoje Žemaitijoje“ Nr. 7 (10418)