Tęsiamas pateiktų projektų siūlymų 2021-2030 m. Telšių regiono plėtros planui pristatymas.
„Visuomenei jau pristatyti Savivaldybės pateikti projektų siūlymai aplinkosaugos ir susisiekimo srityse — tai planuojami įrengti pėsčiųjų-dviračių takai, elektromobilių įkrovimo aikštelės, pakartotiniam naudojimui tinkamų atliekų priėmimo stotelė, nuotekų tvarkymo infrastruktūra. Šį kartą gyventojus kviečiu susipažinti su parengtais projektais švietimo srityje. Juos įgyvendinę, ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą užtikrintume 100 proc., įkurtume ikimokyklinio ugdymo grupę vaikams nuo 1 metų ir padidintume mokyklų infrastruktūros pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Visgi, prieš pristatant, pasikartosiu, kad šie projektai — Savivaldybės pateikti siūlymai, kurių įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo Ministerijų ruošiamų reikalavimų finansavimui gauti“,— pristatomų projektų svarbą akcentuoja Savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas.
Telšių lopšelio-darželio „Berželis“ plėtra, Kalno g. 20.
Šiuo metu vietų skaičiaus rajono įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, poreikio tenkinimo dalis — 92,4 proc. Savivaldybės tikslas — poreikį patenkinti 100 proc. Todėl projektu siekiama įrengti 6 naujas ikimokyklinio ugdymo grupes, kurios talpintų 110 mokinių. Įkūrus šias grupes, būtų visiškai patenkintas poreikis rajone arba, kitaip tariant, eilių, laukiant vietos patekti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą, nebeliktų. Taip pat itin svarbu atkreipti dėmesį, jog įgyvendinus šį projektą, būtų įrengtos grupės vaikams nuo 1 m. amžiaus (šiuo metu yra nuo 2 m.) ir sudarytos galimybės tėvams anksčiau grįžti į darbo rinką.
Telšių „Džiugo“ gimnazijos infrastruktūros pritaikymas neįgaliesiems, Sedos g. 29, Telšiuose.
Rajone mokyklų, kurių aplinka iš dalies pritaikyta vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis yra 18 proc. Fizinę negalią turintiems mokiniams ugdyti mieste visiškai yra pritaikyta viena progimnazija, o visiškai pritaikytos gimnazijos rajone dar nėra. Įgyvendinus šį projektą, būtų sudarytos sąlygos fizinę negalią turintiems moksleiviams, baigus progimnaziją, mokslus tęsti tokiems poreikiams pritaikytoje gimnazijoje. Pritaikant gimnazijos pastatą, numatyta įrengti keltuvą iš I į II ir III aukštus, praplatinti įėjimus į pastatą, kabinetus, valgyklą, rūbinę ir sporto salę, atlikti sanitarinių mazgų remontą.
Tęsinys — gegužės 28 dienos numeryje.
Istorijos puoselėjimas — partizanų kovų ir jų atminimo įamžinimo vietos Telšių rajone
„Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija“ (LPKTB) Telšių skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Telšių rajono savivaldybe ir kitų rėmėjų dėka, įamžino svarbiausias partizanų kovų, žuvimo, palaidojimo vietas Telšių rajone. Visuomeninės organizacijos LPKTB Telšių filialo nariai kreipėsi į Savivaldybę dėl tolimesnės paminklų priežiūros ir jų išsaugojimo. Kartu su Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vyr. specialiste M.Domarkiene ir Žemaičių muziejaus „Alka“ istorike J.Buceviče, lydimi LPKTB Telšių skyriaus pirmininkės A.Striaukienės ir partizanų istorijos tyrinėtojo R.Jonušo, aplankėme svarbiausias partizanų kovų, žuvimo, palaidojimo vietas Telšių rajone.
Išvykos metu aplankėme Dievo Krėslo mišką Žarėnų seniūnijoje, kuriame 1949 m. žuvo septyni Žarėnų kuopos partizanai. Jiems atminti prie kelio, vedančio į atstatytą bunkerį, 2016 m. pastatytas paminklas. Varniuose partizanų atminimui įamžinti 1992 m. pastatyta mūrinė Švč. Mergelės Marijos koplytėlė, o 2013 m. — paminklas vadui Vladui Montvydui atminti. Viešvėnų seniūnijos Syderių kaime ant namo sienos, kuriame buvo Žemaičių apygardos štabo bunkeris, 2013 m. atidengta paminklinė lenta. Prie kelio Telšiai-Nevarėnai 2013 m. atidengtas O.Nėniškio sukurtas paminklas, skirtas Šatrijos rinktinės, Telšių būrio partizanams atminti. Nevarėnų bažnyčios šventoriuje — partizanų kapas, ant kurio 2012 m. iškilo J.Jogėlos sukurtas paminklas. Degaičių seniūnijoje, Laukstėnų kaime, 2015 m. penkiems 1951 m. žuvusiems Šatrijos rinktinės partizanams pastatytas O.Nėniškio sukurtas paminklas. Telšiuose. Kalno g., ant 26 namo — memorialinė lenta, skirta LLA Žemaičių legiono vadui Jonui Semaškai atminti. Nepriklausomybės aikštėje į dangų kyla R.Midvikio 2005 m. sukurtas memorialas, skirtas Žemaičių apygardos partizanams ir visiems kovotojams už laisvę atminti.
Apžiūrėjus visus partizanų kovų ir jų atminimo paminklus, sutarta, kad paminklų priežiūra bus perduodama Savivaldybės administracijai, seniūnijoms. Mano manymu, šis partizanų kelio pasakojimas skirtas jaunajai kartai, kuri dar tik ugdo ir formuoja savo istorijos pažinimą. Kyla ir stiprėja mintis, kad partizanų kovų ir atminimo vietas būtina puoselėti, nes šie ženklai mums primena, kad tauta gyva tol, kol ji pamena savo valstybės istoriją, gerbia savo didvyrius ir yra pasiryžusi kovoti už laisvę“,— apie partizanų kovų ir jų atminimo įamžinimo vietas Telšių rajone kalbėjo mero pavaduotojas Mantas Serva.
Žiedinis atliekų tvarkymas — gerosios patirties praktika Norvegijoje
Gegužės 11-12 d. Telšių apskrities savivaldybės bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovai lankėsi Norvegijos įmonėse, kurios užsiima atliekų surinkimu, tvarkymu, perdirbimu ir daiktų antriniu panaudojimu. Vizito organizatoriai — Mažeikių r. sav. pagal projektą „Žiedinis atliekų tvarkymas“ programą su projekto partneriu Norvegijoje „Green Business Norway“.
Kelionės tikslai:
* Susipažinti su centrais, užsiimančiais stambių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui darbo principais, pagal galimybes pritaikyti Telšių regionui.
* Išsiaiškinti maisto atliekų surinkimo procesą, nes planuojama tokią paslaugą teikti Telšių regiono savivaldybėse.
Pirmoji vizito diena. Aplankyta „Sirkula“ IKS įmonė (atliekų tvarkymo įmonė, kuriai priklauso ir stambiųjų atliekų tvarkymo, antrinio panaudojimo centras „Resirkula“). Delegacija susipažino su centro veiklos technologijos principais bei gyventojų suvežtų nebenaudojamų daiktų atnaujinimu ir grąžinimu į rinką antriniam panaudojimui. Norvegų atliekų tvarkymo centro veiklos svarbi funkcija — moksleivių edukacija. Pirmąją dieną taip pat aplankytas „Heggvin“ centras, kuriame tvarkomos iš įmonių atvežtos atliekos.
Antroji vizito diena. Aplankyta „Vesar“ IKS — maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonė. Gamykla perdirbimui maisto atliekas surenka iš maždaug 1,2 mln. gyventojų ir priima maisto atliekas iš regiono įmonių. Atliekos (maisto ir gyvulių mėšlas) perdirbamos į klimatui nekenksmingas biodujas, kurios naudojamos gamyboje, transporto priemonėms, namams šildyti, biotrąšoms. Iš viso per metus pagaminama per 8 mln. kub. m dujų. Įspūdį paliko pačios gamyklos teritorijoje įrengti šiltnamiai, pomidorams auginti panaudojama gamybos proceso šiluma, kompostas, o taip pat papildomai tiekiamos ir CO2 dujos, kurios pagerina fotosintezės procesus. Gamykloje įrengtos mokymo klasės, laboratorija, orientuojamasi ne tik į perdirbamas maisto atliekas, tačiau ir į švietėjišką veiklą.
Vizito metu pamatėme, kaip stipriai vystomas žiedinės ekonomikos modelis, kaip daiktai, kurie tampa atlieka, atnaujinami ir jais naudojasi kiti gyventojai. Tai tik dar kartą įrodo, kaip svarbu diegti rūšiavimo pagrindus jaunajai kartai ir sudaryti sąlygas susipažinti su atliekų tvarkymo sistemoje vykstančiais procesais. Telšių r. sav. strateginiame veiklos plane numatyta priemonė „Žiedinės ekonomikos vystymo skatinimas“, pagal kurią ateityje turėtų atsirasti panaudotų daiktų dalijimosi punktas ir Telšiuose. Siekiant skatinti gyventojus dalyvauti atliekų rūšiavime, buvo teikta paraiška Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo papildomai įsigyti rūšiavimo konteinerių. Finansavimas gautas ir vykdomas individualių antrinių žaliavų surinkimo konteinerių įsigijimo pirkimas. Konteinerius gyventojams planuojama dalinti nuo 2022 m. rugpjūčio pabaigos“,— apie atliekų tvarkymo pavyzdžius pasakoja Administracijos direktorius Tomas Katkus.
Finansinė parama medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti
„Ūkininkavimas, kaip ir kiekvienas verslas, yra susijęs su didesne ar mažesne rizika, kuri yra įskaičiuojama į galutinio produkto kainą ir sumokama jo vartotojų. Žemės sklypų, kuriuose medžioklė neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę gauti finansinę paramą medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms įgyvendinti. Iš medžioklės plotų naudotojų mokamų mokesčių finansuojamoms medžiojamų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonėms turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. lėšų, surinktų iš mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą.
2021 m. buvo skirta kompensacija — 96,3 tūkst. Eur už įgyvendintas medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencines priemones, patvirtinta 17 paraiškų iš 26 pareiškėjų.
Dažniausiai įgyvendinamos šios prevencinės priemonės:
* Medžiojamųjų gyvūnų ūkiniams gyvūnams daromos žalos prevencijos priemonių įsigijimas (specialios tvoros, elektriniai piemenys ir pan.) ir jų įrengimo darbai.
* Aptvėrimo tvoromis, apsauginėmis juostomis darbai ir šiems darbams atlikti reikalingų medžiagų pirkimas pasėliams apsaugoti.
* Repelentų įsigijimas, repelentais medelių miške tepimo ir purškimo paslaugos.
* Bebraviečių ardymo darbai.
Maksimali kompensacijos suma — 10,0 tūkst. Eur. Pagal gautas paraiškas viršijus lėšų poreikį, yra nustatomi atrankos kriterijai. Šiemet buvo gauta daugiau paraiškų, nei surinkta mokesčių už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą, todėl nuspręsta nustatyti paraiškų atrankos vertinimo kriterijus: neskirti lėšų pareiškėjams, kurie 2021 m. gavo finansavimą prevencinėms priemonėms įdiegti, nustatyti vienai paraiškai 81 proc. finansavimą.
2022 m. — lėšos dar tik paskirstytos (53,6 tūkst. Eur), pagal pateiktas paraiškas, jos bus skiriamos po lapkričio 1 d., paraiškų teikėjams, įgyvendinusiems prevencines priemones, pateikus prevencinių priemonių įgyvendinimą pagrindžiančius dokumentus. Žemės sklypo savininkams, kurie netaikė prevencinių priemonių apsaugos, paraiškos teikti negali ir kompensacija neskiriama.
Lėšos medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencinėms priemonės vykdyti skiriamos iš mokesčių, surenkamų už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą, kuriuos kasmet sumoka medžiotojų ir žvejų būreliai/klubai. 50 proc. sumokamų mokesčių pervedama į Telšių rajono savivaldybės biudžetą“,— apie finansinės paramos galimybę komentuoja Administracijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Adomaitis.