Vietos valdžia nusiteikusi neteisėtai naudoti biudžeto pinigus?

Po kilusio skandalo dėl neteisėto pinigų skyrimo Telšių Mažosios bažnytėlės parapijos namų statybai, rajono valdžia galų gale nusprendė parengti Tarybai tvirtinti sprendimą „Dėl religinių bendruomenių ir bendrijų valdomo kultūros paveldo apsaugos ir lankytinų vietų atnaujinimo darbams finansavimo skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Kokiems parapijų reikalams buvo galima skirti pinigus, anksčiau numatyta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kurio pats direktorius nesilaikė.

Alvydas Ivoncius

Pinigų skirti negalėjo
Primename, kad Savivaldybės administracija skyrė 20 tūkst. eurų Telšių Mažosios bažnytėlės parapijos namų projektui parengti. Finansų ministerija, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba pareiškė, kad pinigų skyrimas neteisėtas. Mat tokios privačios statybos finansuoti negalima. Savivaldybė gali skirti pinigų parapijoms, kai jos tvarko bažnyčias, teritoriją, kaip paveldo objektus.
„Kalvotajai Žemaitijai“ Finansų ministerija pranešė: „Tiesiogiai teisės aktai nenumato galimybės savivaldybėms finansuoti privataus būsto statybą, renovaciją ar pan. Savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti, vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas, įstatymų priskirtoms funkcijoms ir savivaldybėms įstatymų perduotoms valstybės funkcijoms atlikti“.
Anot Finansų ministerijos, „Religinių bendruomenių ir bendrijų veikla galėtų būti finansuojama Savivaldybės biudžeto lėšomis konkurso būdu, kai vykdo kitą, ne vien religinių tikslų siekiančią veiklą ir atitinkančią nevyriausybinės organizacijos veiklos požymius“.
Pinigų skyrimą Mažosios bažnytėlės parapijos namams statyti taip pat įvertino Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Kontrolieriai pareiškė, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, savivaldybių biudžetų lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybių funkcijoms: savivaldybių tarybų ar jų vykdomųjų institucijų patvirtintiems savivaldybių planavimo dokumentams įgyvendinti, biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti. Įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta viena iš savivaldybės funkcijų – kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga.
Anot kontrolierių, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 27 straipsnyje reglamentuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos finansavimas. Pagal šio straipsnio 3 dalį, saugomo objekto priežiūros ir tvarkybos darbai atliekami valdytojų lėšomis, jei yra galimybių – iš dalies valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, skirtomis paveldotvarkai, tarptautinių fondų ir programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis.

Labai keistas vicemero aiškinimas
Dar kurioziškiau nutiko, kai buvo skirti 8 tūkst. eurų neva Mažosios bažnytėlės teritorijai tvarkyti. Parapijos klebonas Savivaldybės administracijai pateikė statybininkų sąskaitas. Pagal jas, buvo užmokėta už nebūdingas teritorijai tvarkyti medžiagas, net įrankius. Vis dėlto Savivaldybės administracija, gavusi tokius „išlaidas pateisinančius dokumentus“, lyg niekur nieko išmokėjo pinigus. Gal tai pirmas atvejis Savivaldybės istorijoje, kai statybininkams buvo apmokėta už įrankius. Galiausiai ir jokia teritorija nebuvo tvarkoma, o rengiama vieta parapijos namams statyti. Tai buvo nagrinėjama Antikorupcijos komisijose, kurioje vicemeras Almantas Lukavičius pateikė šokiruojančius pateisinimus: kaip galima teritoriją sutvarkyti be tokių medžiagų, be įrankių?
Beje, paprastai Savivaldybės administracija statybininkams tikrai nemoka nei už įrankius, nei už medžiagas. Mokama už sutartus darbus. O kiek kainuos medžiagos ar įrankiai, jau pačių statybininkų problema.
Net ir paaiškėjus, kad pinigai skirti neteisėtai, rajono valdžia nė nemano jų susigrąžinti. Niekam dėl to ir plaukas nuo galvos nenukrito. Jei taip pinigus panaudotų kurios nors mokyklos direktorius ar seniūnas, taipogi plaukas nuo galvos nenukristų, bet užtat „nulėktų galva“.

Paliko landas neteisėtam pinigų skyrimui
Savivaldybės taryba 2023 metų sausio 26 dienos sprendimu patvirtino Rajono strateginio plano pakeitimus ir Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijai numatė 100 tūkst. eurų. Tačiau, anot kontrolierių, Taryba nepatvirtino tokių projektų rėmimo Savivaldybės biudžeto lėšomis tvarkos, Savivaldybės biudžeto lėšų skyrimo kultūros paveldui išsaugoti atliekamiems tvarkybos darbams (taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas) tvarkos.
Ir štai birželio mėnesį Savivaldybės taryba priėmė sprendimą „Dėl religinių bendruomenių ir bendrijų valdomo kultūros paveldo apsaugos ir lankytinų vietų atnaujinimo darbams finansavimo skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Sprendimo aiškinamajame rašte teigiama: „Būtina patvirtinti Religinių bendruomenių ir bendrijų valdomo kultūros paveldo apsaugos ir lankytinų vietų atnaujinimo darbams finansavimo skyrimo tvarkos aprašą, kurio tikslas – nustatyti tvarką, kurios laikantis, bus skiriamas dalinis finansavimas Telšių rajono parapijų ir religinių bendruomenių prašymams, skirtiems kultūros paveldo objektams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, Kultūros paveldo inventorių arba Telšių rajono savivaldybės lankytinų vietų sąrašą, išsaugoti ir pritaikyti visuomenės ir turizmo poreikiams“.
Taigi pinigai gali būti skiriami religinės paskirties objektams, kaip kultūros paveldo paminklams, išsaugoti. Nepaisant sprendimo aiškinamojo rašto išaiškinimo, tuo pačiu sprendimu patvirtintame finansavimo apraše leidžiama pinigus skirti bet kokioms reikmėms, net nesusijusioms su kultūros paveldu.
Beje, ir pačiame apraše teigiama, kad parapijos kartu su paraiškomis turi pateikti ne mažiau trijų statybos firmų pasiūlymus, pastato ar jo aplinkos tvarkybos sąmatą, projektą ir panašius dokumentus. Taigi išlaidos turi būti susijusios su tvarkybos darbais.
Tačiau apraše esama tokių sąlygų, kurios niekaip nesusijusios su kultūros paveldo objektų tvarkyba. Štai leidžiama skirti pinigų „prekėms įsigyti“. Po šia formuluote labai daug kas gali slypėti. Ir tas daug kas gali nieko bendro neturėti su paveldo objekto tvarkyba. Galiausiai leidžiama net pirktis baldus. Ką jie bendro turi su kultūros paveldo objekto ar jo teritorijos remontu?
Panašu, šiuo sprendimu tyčia paliktos landos neteisėtam pinigų skyrimui ir naudojimui.