Telšiškiai it kipšų baidosi miestui ir kraštui nusipelniusių asmenų

Praėjusiame Savivaldybės tarybos posėdyje nutarta pakeisti Petro Cvirkos gatvės pavadinimą į Durbės. Aišku, toks sprendimas buvo lydimas gyventojų nepasitenkinimo.

Alvydas Ivoncius

Ne visiems užkliūva Lietuvos išdaviko vaidmuo
Žmonės įpratę prie savo gatvių pavadinimų ir, matyt, mažiausiai rūpinasi, ką jie reiškia. Ir štai tik po trisdešimt trejų nepriklausomybės metų Lietuvoje atsitokėta, kad netinka aikštes, gatves vadinti nors ir įžymių, bet Lietuvą išdavusių asmenų pavardėmis.
P.Cvirka, kaip talentingas rašytojas, aišku, išliks ir Lietuvos istorijoje, ir literatūroje. Tačiau jo visuomeninė, politinė veikla, ypač 1940-1941 metais, nėra tokia, kuri būtų verta pagarbos. Rašytojas tapo uoliu okupacinės valdžios talkininku, padėjusiu panaikinti Lietuvos nepriklausomybę.
Tarybos sprendimo aiškinamajame rašte apibūdinamas P. Cvirkos vaidmuo: „P. Cvirka buvo aktyvus okupacinės valdžios organizuoto rinkimų farso aktyvistas, Lietuvos komunistų partijos (LKP) narys ir suklastotų rinkimų rezultatų pagrindu išrinktas Liaudies Seimo deputatas, jo Prezidiumo sekretorius (1940 m. birželio-liepos mėn.); rašė propagandinius Raudonąją armiją ir pačius rinkimus šlovinančius straipsnius; taip pat jis buvo aukščiausiojo rango okupacinės valdžios pareigūnas: vadinamojo Liaudies Seimo Prezidiumo sekretorius, keturių Lietuvos valstybingumą „de jure“ panaikinančių Liaudies Seimo Deklaracijų signataras, po Lietuvos aneksijos – LSSR Aukščiausiosios tarybos Prezidiumo narys (1940 m. liepos-rugpjūčio mėn.) bei Įgaliotosios komisijos, galutinai įforminusios Lietuvos aneksiją narys. Visi šie faktai patvirtina, jog P. Cvirkos gatvės pavadinimas Telšiuose, Telšių rajono savivaldybėje iki šiol turi sovietinę ideologinę reikšmę, todėl pavadinimą reikia pakeisti“.

Įpratimas tarsi antras prigimimas
Paprastai kalbant, P.Cvirka buvo Lietuvos išdavikas, kaip ir dar du rašytojai – Liudas Gira bei Salomėja Nėris. Jų kūryba, išskyrus sovietizuotą dalį, nekvestionuojama, neišmetama iš lietuvių literatūros lobyno. Vis dėlto indėlis į lietuvių literatūrą nenustelbia jų, kaip išdavikų, vaidmens.
Kita vertus, P.Cvirkos, L.Giros, S.Nėries vardais ir pavardėmis masiškai Lietuvos miestuose gatvės buvo vadinamos ne vien dėl jų literatūrinės kūrybos, o dėl to, kad vyko į Maskvą prašyti okupuotos Lietuvos paversti eiline Sovietų Sąjungos „respublika“ – iš esmės vien sovietinės imperijos gubernija. Kitų rašytojų, neturėjusių tokių „nuopelnų“, pavardėmis taip masiškai gatvės nebuvo vadinamos, net ir tų, kurie sovietmečiu nebuvo išbraukti nei iš lietuvių literatūros, nei mokyklinių vadovėlių. Pavyzdžiui, Maironio, Vaižganto, Vienuolio ir kitų. Taigi masinį minėtų trijų rašytojų pavardžių išplitimą gatvių pavadinimuose lėmė ne jų literatūrinis talentas ir kūrinių literatūrinė vertė.
Telšiuose turime dar vieno sovietizuotai heroizuoto rašytojo Vytauto Montvilos vardu ir pavarde pavadintą gatvę. Skirtingai nei P.Cvirka, L.Gira ir S.Nėris, jo kūrinių literatūrinė vertė menka. Be to, jis uoliai savo kūryba sveikino Lietuvos okupaciją ir sovietinę valdžią. Būtent toks ideologinis užtaisas sovietmečiu įkėlė jo kūrybą į lietuvių literatūros vadovėlius, jis vaizduotas klasiku. V.Montvila, prasidėjus karui, buvo suimtas ir sušaudytas Kaune.
Vargiai ar visi gyventojai pritars V.Montvilos gatvės pavadinimo keitimui. Visų pirmiausia todėl, kad prie jo yra įpratę.
Tačiau kažkada buvo įpratę ir prie Domo Rociaus, Komjaunimo, Tarybinės armijos bei panašių gatvių pavadinimų.

Geriau „kvasas“ nei įžymūs telšiškiai
Net ir turint omenyje Lietuvai nusipelniusius asmenis, tikriausiai vėlgi persistengta rajoniniuose miesteliuose masiškai gatves pavadinant Donelaičio, Mažvydo ir panašių asmenų pavardėmis, pamirštant savo krašto asmenybes, nors ir ne tokias ryškias.
Ir štai mūsų krašto asmenybės, pasirodo, telšiškiams nelabai patrauklios. Savivaldybės tarybos sprendimo aiškinamajame rašte dėl P. Cvirkos gatvės pavadinimo rašoma: „Atlikus gyventojų neoficialią apklausą socialiniuose tinkluose, iš keturių Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pasiūlytų pavadinimų: „Durbės, Liepos 13-osios, Vito Valatkos, Vasario 16-osios, didžioji dalis respondentų pasirinko Durbės pavadinimą. Susirinkimo, įvykusio 2024 m. birželio 11 d. su P. Cvirkos gyventojais metu, iš pasiūlytų ankščiau minėtų pavadinimų, gyventojai pasirinko Durbės gatvės pavadinimą. Gyventojai siūlė ir savo pavadinimus, pvz., Atžalyno. Atsižvelgiant į daugumos nuomonę, Telšių rajono savivaldybės tarybai teikiamas svarstyti Durbės gatvės pavadinimas“.
Vitas Valatka, istorikas, archeologas, muziejininkas, yra labai Žemaitijai ir Telšiams nusipelniusi asmenybė.
Kad gyventojai baidosi įžymių telšiškių ar iš mūsų krašto kilusių asmenų pavardžių, rodo Liudo Giros gatvės gyventojų prašymas: „Telšių m. L. Giros g. gyventojai iš esmės nesutinka, kad po tiek metų po Nepriklausomybės paskelbimo būtų keičiamas L. Giros g. pavadinimas, kurioje jau užaugo kelios kartos. Ypač gyventojai griežtai pasisako, kad L. Giros g. būtų keičiama į F. Milevičiaus, P. Jurkaus arba V. Valatkos gatvės pavadinimą. Š.m. rugsėjo 3 d. įvykęs L. Giros gatvės gyventojų susirinkimas nepritarė Savivaldybės Kultūros ir meno tarybos sprendimui keisti L. Giros g. pavadinimą į siūlomus variantus. Gyventojai būtų linkę eiti į kompromisą, jei L. Giros gatvė būtų pavadinta Giros gatve. Tą jau padarė keletas savivaldybių, pvz, Marijampolės, kurios L. Giros g. pavadinimą pakeitė į Giros g. pavadinimą“.
Taigi jau geriau gėrimo, žemaičiuose vadinto svetimybe – „kvasu“, pavadinimas nei Telšiams nusipelniusių ar iš mūsų krašto kilusių asmenų atminimo įamžinimas gatvių pavadinimais.
Nors žemaičiai nuo seno girą vadino „kvasu“, šis žodis, net ir labai norint puoselėti žemaitiškumą, netiktų, mat, yra svetimybė. Bet kas žino, jei Liudo Giros gatvei bus suteiktas Giros pavadinimas, tai ar telšiškiai jos nevadins Kvaso vardu?

 

1 Komentaras

Leave a Reply

Your email address will not be published.


*


Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.