
Neseniai Tokijuje (Japonija) vykusiame pasaulio moterų kultūrizmo ir fitneso čempionate IFBB WORLD FITNESS CHAMPIONSHIPS telšiškė Monika Pagojė pasiekė įspūdingą rezultatą – pelnė čempionės titulą ir pasipuošė net keturiais aukso medaliais. Ji laimėjo moterų Wellness ūgio iki 168 cm bei amžiaus kategorijoje (35-39 m.) taip pat pelnė du absoliučios čempionės titulus moterų Wellness ir Wellness veteranių kategorijoje. Monika – planetos pirmenybių debiutantė, atstovaujanti Šiaulių sporto klubui „Fortūna“ ir treniruojama Arūno Vandžio. 2023 metais moteris Europos čempionate iškovojo du bronzos medalius. Šia proga kalbinome Moniką Pagoję.
Ernesta Dačkevičienė
Apie studijas
Monika gimė ir užaugo Telšiuose, baigė Vincento Borisevičiaus gimnaziją, vėliau įstojo į Vilniaus dailės akademiją, baldų dizaino ir restauravimo specialybę. Kad ir kaip jai patiko studijuoti, bet dėl tam tikrų gyvenimo aplinkybių studijas teko nutraukti ir pradėti dirbti. Mergina visada buvusi labai aktyvi ir besidominti įvairiomis tiek meninėmis, tiek sportinėmis veiklomis. Po kiek laiko Monika įstojo į Žemaitijos kolegiją Telšiuose, šokio pedagogiką (studijas baigė 2013 metais). Kadangi labai žavėjo visos meno išraiškos, norėjusi save išbandyti kiek kitoje sferoje. Po studijų ištekėjo. Dar po metų gimė dukra, o su jos gimimu bei atsiradusiais kūno pokyčiais didėjo ir aistra sporto salei bei fitnesui. „Susidomėjimas šiuo sportu taip sparčiai didėjo, kad, augindama dar visai mažametę dukrytę, baigiau Lietuvos Sporto akademijos kursus ir įgijau sveikatingumo trenerės licenciją. Dirbau asmenine trenere Telšiuose. Šiuo metu jau septinti metai su šeima gyvename Norvegijoje, bet meilė tėvynei, likusiai šeimai Lietuvoje ir didelis atsidavimas sportui reguliariai skatina nuolat aplankyti savo šalį“, – pasakojo Monika.
Apie pradžią ir įkvėpimą
Studijuodama choreografiją, Monika vis jautusi, kad dar kažko trūksta ir būtent tada pirmą kartą nuėjusi į sporto salę. Iš pradžių joje su keliomis kurso draugėmis eidavusi dukart per savaitę, po paskaitų, tačiau kuo toliau, tuo labiau tai traukė. „Tiek šokis, tiek sportas salėje reikalavo pasiaukojimo, disciplinos bei fizinės ištvermės, labai patiko, kad abi šios veiklos puikiai viena kita papildydavo“, – sakė sportininkė. Monikos nuomone, choreografija leido labiau pažinti kūno judesio galimybes. Dizaino studijos gilino grožio, proporcijų požiūrį į įvairių objektų formas, jų sandarą ir pan. „Galiu teigti, kad niekada nenutolau nuo subtilaus kūno grožio, proporcijų ir judesio perteikimo, nes, mano suvokimu, būtent fitnese visa tai ir reikalinga. Šio sporto ,,darbinės“ dalies žiūrovai bei teisėjai, deja, nemato. Norint pasiekti gerų rezultatų, ne vienerius metus reikia dirbti tikrai sunkiai tiek fiziškai, tiek psichologiškai, o viso to įvertinimas vyksta tik scenoje, kurį lemia atleto gebėjimas per keletą minučių pateikti visa, ko pasiekei per ilgą laiką“.
Paklausta, kas paskatino pereiti nuo choreografijos prie fitneso, ar šios dvi sritys turi bendrų sąsajų, Monika pasakojo toliau. „Baigusi studijas, ištekėjau, po vienerių metų gimus dukrelei, visų pirma norėjosi grįžti į prieš tai turėtą fizinę formą, dėl ko iš sportinių batelių išlipti nebekilo jokių minčių. Sportas visiškai pavergė mano kūną ir mintis, be to, kaip tik tuo metu pasitaikė Lietuvos sporto akademijos vykdomi mokymai, kurie leido dar giliau suvokti fizinių pratimų naudą ir poreikį žmogui. Tapusi asmenine sveikatingumo trenere, pradėjau gilintis į kūno rengybą, o dėka vieno draugo, atsidūriau pas dabartinį savo trenerį Arūną Vandį.“
Monika prisimena ir savo pirmąjį konkursą. „Kadangi tai vyko prieš trejetą metų, labai gerai prisimenu, kokį begalinį jaudulį ir baimę jutau lipdama ant scenos. Labiausiai bijojau neatlikti visko taip, kaip buvau mokoma ir nuvilti trenerį, kuris, tikėdamas manimi, įdėjo daug darbo ir pastangų.“ Papildomą jaudulį sportininkei kėlė ir tai, kad visos ant scenos lipančios atletės scenoje jau buvo ne naujokės ir puikiai ten jautėsi. Tačiau iškovota 1 vieta šiose varžybose parodė, kad su viskuo pavyko susitvarkyti tinkamai.
Apie kūrybą, moterų įgalinimą ir stereotipus
Moterims, kurios svarsto apie karjeros pokyčius ir kaip jos patirtis gali įkvėpti drąsiai keisti kryptį, atletė pataria niekada neatsisakyti to, kas kyla iš vidaus, skatina daugiau pasikliauti savimi, siekti to, ko išties trokštate. „Manau, niekas kitas mūsų taip gyvenime nestabdo ir neapriboja, kaip mes patys… Nepagrįstomis baimėmis, įkaltais įsitikinimais ir įvairiausiais stereotipais atimame iš savęs daugybę galimybių.“
Klausimas, kokius stereotipus apie moteris ir sportą teko įveikti karjeros pradžioje, Moniką privertė nusišypsoti. „Nemažai nusistovėjusių ir nepagrįstų stereotipų moterims apskritai turi sportas salėje. Visada buvo ir, manau, bus žmonių, kurių nuomone, sportuoti salėje su svoriais turėtų tik vyrai, kad raumeningo kūno formavimas yra vyrų sportas, kad disciplinos laikymasis yra savęs beprasmis ribojimas ir gyvenimo džiaugsmo atėmimas ir t.t. Begalė tų pavyzdžių, į kuriuos tiesiog nekreipiu dėmesio. Mano pasirinkimai, tikslai, gyvenimo matymo bei suvokimo kampai yra tik mano pačios atsakomybė. Šis sportas tampa gyvenimo būdu, o ne siekiu kažkam įtikti ar patikti“, – drąsiai savo nuomonę išsakė atletė.
Moterims, kurios nori pradėti sportuoti, bet nedrįsta, Monika pataria ieškoti tokios sporto šakos, kuri labiausiai patiktų. Galbūt tai įvairūs grupiniai sporto užsiėmimai ar individualios jėgos treniruotės, gal plaukimas, greitas ėjimas ar panašiai. Nepatingėti ieškoti veiklos ir aplinkos, kurioje pačios jaustųsi laisvai. Pasak jos, bet kokia pradžia yra naudinga.
Apie treniruočių procesą ir kasdienybę
O koks Monikos treniruočių procesas? „Nepaisant to, ar tuo metu ruošiuosi varžyboms, ar ne, jėgos treniruotės vyksta penkis kartus per savaitę. Ruošiantis varžyboms, kasdien prisideda kardio treniruotė ir keletą kartų per savaitę – pozavimo treniruotė.“
Į klausimus, kaip atrodo jos kasdienybė ir ar lengva Lietuvoje rasti pusiausvyrą tarp sporto ir kitų gyvenimo sričių, moteris atsakė turinti dviejų tipų kasdienybes – pasiruošimo varžyboms ir nesezoninę. Kada nereikia intensyviai ruoštis varžyboms, Monikos miego, mitybos ir sporto režimas yra kiek laisvesnis ir leidžiantis daugiau laiko skirti kitiems gyvenimo tikslams bei poreikiams. Varžybų sezono metu viskas labai griežtai disciplinuota – dvi treniruotės per dieną, maistas reguliariai kas dvi\tris valandas, miego režimas ir asmeninio gyvenimo poreikių sumažinimas, siekiant kuo labiau išvengti ligų, streso ar įtampos. „Manau, turint didelį norą ir aiškų tikslą, visada galima rasti išeičių, kaip suderinti viską tarp skirtingų gyvenimo sričių tiek Lietuvoje, tiek kitoje šalyje.“
Apie iššūkius ir pergales
Didžiausias ir reikšmingiausias Monikos pasiekimas įvyko 2024 m. gruodį Japonijoje vykusiame IFBB Pasaulio čempionate, kuriame laimėti du aukso medaliai ir du absoliučios wellness kategorijos nugalėtojos titulai. „Tai buvo pati įsimintiniausia mano pergalė, už kurią esu be galo dėkinga savo treneriui. Labai didžiuojuosi būdama jo komandos dalimi ir džiaugiuosi, kad pavyko parodyti pasauliui, kokį didelį ir reikšmingą darbą jis dirba jau tiek metų. Nepaisant to, kad gyvenu Norvegijoje, pas trenerį į Lietuvą grįžtu kas du mėnesius – pakoreguoti sporto bei mitybos programų, aptarti artimiausių planų bei pasportuoti kartu su komandos draugais.“
Savo pasiekimais šiame sporte Monika Pagojė norėtų įkvėpti kiekvieną, kuris nedrįsta ar abejoja savimi. Pasak jos, didelis pasiaukojimas ir darbas – visada atsiperka. „Į šį sportą atėjau ganėtinai vėlyvo amžiaus, pirmasis varžybų sezonas prasidėjo dalyvaujant veteranų kategorijoje, tačiau didelė svajonė būti tame nugali visus trikdžius ir baimes.“
Pasak sportininkės, stiprybė atgyja, kai imame tikėti savimi. Pagrindinė ir neginčijama taisyklė – visada koncentruotis į savo tikslą ir besąlygiškai klausyti trenerio nurodymų. Taip pat, Monikos nuomone, svarbu nekreipti dėmesio į nesuprantančios aplinkos komentarus, patarimus, niekada nesilyginti su kitais atletais ir, pasiekus norimą formą, nenustoti dirbti. „Mano suvokimu, visi laimėjimai nėra tik atleto pasiekimai, tai yra bendri sportininko ir jo trenerio darbo bei pasitikėjimo vienas kitu rezultatai.“
Paklausta, ar buvo momentų, kai abejojo savo jėgomis ir kas padėjo tai įveikti, moteris atsakė, kad kiekviena sunki treniruotė, griežtesnės dietos periodai visada kelia abejonių, tačiau tikslinga aplinka, artimiausių šeimos narių, draugų palaikymas labai greitai viską grąžina į vėžes.
Sudėtingiausia Monikai yra derinti gyvenimą užsienyje ir treniruotes bei pasiruošimo laiką Lietuvoje. Dažni skrydžiai, papildomos atostogos atima daug bendro šeimos laiko, energijos ir finansų. Dėl šiuo metu iškeltų sporto tikslų tenka atsisakyti nemažai kitų dalykų bei malonumų, tačiau, turėdama begalinį šeimos palaikymą, moteris stengiasi eiti pirmyn.
Žinoma, tikriausiai kiekvienam sportininkui būna momentų, kai norisi viską mesti. O kaip Monikai? „Yra posakis, kad alkis kyla bevalgant, tad šiame sporte lygiai taip pat. Visada pradėjus sportuoti, norisi geresnių rezultatų ir didesnio sportinės formos progreso, tačiau žmogaus fizinės galimybės su amžiumi ženkliai mažėja bei pasiekti tą progresą darosi vis sunkiau. Kaip ir minėjau anksčiau, į šį sportą atėjau gana vėlai, todėl sunkūs fiziniai iššūkiai neretai išgąsdina. Norint užauginti didesnį raumenį, reikia labai sunkiai ir kantriai dirbti, o tai visada kelia traumų tikimybę ir riziką viską stipriai sugadinti. Ši baimė kartais gal ir priverčia susimąstyti, bet tai nutinka tik trumpai, nes primenu sau, kad svarbu viską daryti susikaupus ir neperžengiant proto ribų. Džiaugiuosi, kad IFBB federacija, kurios narė esu ir dalyvauju varžybose, bendradarbiauja su pasauline antidopingo agentūra WADA, kuri griežtai įpareigoja kiekvieną varžybų dalyvį laikytis jos kodeksų ir standartų. Visa tai stipriai stabdo natūralių žmogaus galimybių peržengimą, vartojant įvairius draudžiamus preparatus, ką agituoja, deja, ne visos kūno rengybos federacijos.“
Apie motyvaciją, gyvenimo būdą ir ateities planus
Būdama šiame sporte, moteris atrado daug vertingų dalykų tiek aplinkoje, tiek savyje. Susipažino su labai daug įvairių žmonių, kai kurie net tapo labai artimais draugais. „Vis kintanti aplinka, kylantys fiziniai, psichologiniai iššūkiai leido atrasti savyje daugybę užslėptos jėgos bei ryžto drąsiau užsibrėžti ir siekti tikslų. Šis sportas puikiai suteikia galimybes savistabai bei savęs pažinimui skirtingose fizinėse ir psichologinėse būsenose, tad mane motyvuoja tai, kas įtraukia“,– kalbėdama apie motyvaciją, sakė Monika Pagojė.
Paklausta apie ateities tikslus karjeroje, atletė atsakė, kad be siekiamybės tobulinti savo kūno formų, konkretesnio tikslo neturinti ir niekada neturėjusi. Į kiekvieną treniruotę vykstanti su mintimi, kad žengia dar vieną žingsnelį pirmyn.
Kalbant apie Monikos laisvadienius, kai nereikia treniruotis ar ruoštis varžyboms, moteris atsakė, jog tokių dienų nėra daug, o jei tokių atsiranda, stengiasi sugalvoti įdomesnių veiklų su šeima ar leisti sau panirti į kitą kokį savo hobį. O jų, pasak Monikos, turinti daug. „Kartais piešiu, kartais tapau, daug laiko praleidžiu lauke, mažuose turuose kalnuose su šeima, važinėju dviračiu su dukra, taip pat mėgstu gaminti maistą bei skaityti knygas.“ Moteris prasitarė be galo mėgstanti įvairias marinuotas daržoves ir vytintos mėsos gaminius. „Tai viena didžiausių mano silpnybių, kurios pasiruošimo ir varžybų sezono metu ilgai pamirštamos.“ Tačiau vieno pomėgio Monikai tikrai labai ilgu, tai šokio… „Jo užsiėmimams vis nepavyksta rasti tinkamo laiko ir vietos, bet manau viskam savas laikas. Dabar gyvenu kūno rengimo sporte, o kas bus toliau – dar nežinau“, – pokalbį baigė Pasaulio fitneso čempionė Monika Pagojė.
Leave a Reply